Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Polocko kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Polocko kunigaikštystė (baltarusių kalba: Полацкае княства) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi IX–XII amžiuose dabartinės Baltarusijos šiaurinėje teritorijoje.
| Полацкае княства Polocko kunigaikštystė | ||||
| LDK dalinė kunigaikštystė 1307–1390 | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Rusios kunigaikštystės XI a. | ||||
| Sostinė | Polockas | |||
| Kalbos | senoji slavų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Polocko kunigaikščiai | ||||
| iki 977 (pirmas) | Ragnvaldas | |||
| 1387–1390 (paskutinis) | Skirgaila | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Kijevo Rusios | IX a. m. | |||
| - Prijungta prie Vilniaus kunigaikštystės | 1390 m. | |||
Teritorija
Kunigaikštystės pradžioje (iki suirimo) valdytos teritorijos bendrai buvo vadinamos Polocko žeme. Jos apėmė Minsko, Vitebsko, Mogiliovo (vakarinę dalį) sritis dabartinėje Baltarusijoje, taip pat teritorijas gretimas teritorijas Rusijoje, Latvijoje.
Žemė buvo Rytų Europos lygumoje, Baltarusijos kalvyne, į vakarus nuo Dniepro, kuris skyrė nuo Smolensko žemės rytuose. Pagrindinė regiono upė buvo Berezina. Šiaurėje Černigovo žemė ribojosi su Naugardo ir Pskovo žemėmis, pietuose – su Turovo-Pinsko žeme, vakaruose – su lietuvių (aukštaičių) žemėmis: Nalšia, , latgalių žeme Jersika.
Ankstyvoji istorija
Polocko kunigaikštystė formavosi krivičių gyvenamose žemėse ir kontroliavo prekybinį kelią iš varingių į graikus. Krivičiai turėjo gentinę konfederaciją, kuriai vadovavo legendinė varingių dinastija. Apie 862 m. Polockas buvo priverstas pripažinti Kijevo Rusios kunigaikščio Askoldo viršenybę, bet išlaikė vietos dinastiją. Pasakojama, kad plečiantis Kijevo Rusiai, 978 m. jos didysis kunigaikštis Vladimiras išžudė visą vietinę dinastiją ir X a. pabaigoje prijungė Polocką prie savo valstybės. Vietos valdovo dukterį Riknedą padarė savo žmona, išprievartaudamas ją tėvų akivaizdoje.
Kijevo Rusiai priėmus krikščionybę ir „vedus“ naują žmoną, 988 m. Rikneda grįžo į Polocką, kur jos ir Vladimiro sūnus Iziaslavas naujai įsitvirtino soste, atkūrė vietos dinastiją, kuri laikoma seniausia Riurikaičių dinastijos atšaka. Tai buvo anksčiausiai nuo Kijevo Rusios atsiskyręs politinis vienetas. Jis vadinosi Polocko žemė.
Iziaslavo pradėta Riurikaičių atšaka Polocką valdė kelis šimtus metų. Didžiausias klestėjimas buvo pasiektas Iziaslavo vaikaičio Vseslavo (1044–1101) laikais. Tuo metu kunigaikštystė tapo svarbia tarpininke prekyboje tarp Kijevo ir Skandinavijos. Ji valdė ne tik pirmines Polocko žemės teritorijas, bet ir įgijo hegemoniją vakaruose, t. y. baltų žemėse: lietuvių ir latvių protėviai tarnaudavo Polocko armijose. Polocko agresija turėjo įtakos rytinių baltų genčių (lietuvių, latgalių, jotvingių) konsolidacijai. Pvz., latgaliai suformavo Jersikos kunigaikštystę, kuri buvo Polocko vasalė.
Sostinė Polockas tapo labiausiai įtvirtintu Rusios miestu. Jis buvo labai išpuoštas, jame pastatyta Polocko Šventosios Sofijos katedra, kuri konkuravo su kitomis Rusios Šventosiomis Sofijomis – Naugarde ir Kijeve.
Susiskaidymas
1101 m. mirus Vseslavui, Polocko žemė padalinta į penkias (ar šešias) dalines kunigaikštystes, kurias užvaldė jo sūnūs. Taip atskilo Minsko, Drucko, Iziaslavo, Vitebsko kunigaikštystės. Vyriausias sūnus liko valdyti Polocke. Naujosiose kunigaikštystėse įsigalėjo atskiros Polocko riurikaičių atšakos, vėliau dauguma jų dar labiau skaldėsi.
Nepaisant susiskaldymo, Polocko žemės kunigaikštystės išlaikė savo bendrą tapatybę. Jos neretai vykdė bendrą politiką prieš išorės priešus (Smolenską, Kijevą ir pan.). Kuomet Polocko Riurikaičių dinastija baigėsi 1129 m., provincinių kunigaikščių (Minsko, Vitebsko, Drucko ir kt.) siekė įsitvirtinti Polocko soste, keisdami vienas kitą.
1127 m. Polocko žemė patyrė agresiją iš Kijevo. Jo kunigaikštis nusiaubė Polocką, ir jo bei dalinių kunigaikštysčių valdovus ištrėmė į Bizantiją. Tai pabaigė pagrindinę Polocko liniją. Po ilgų tarpusavio karų tarp vietinių Riurikaičių linijų (Davidovičių, Vasilkovičių, Glebovičių ir kt.) apie 1186 m. Polocko kunigaikštystėje įsigalėjo Glebovičiai.
1222 m. Polocką nukariavo Smolensko kunigaikštystė, tačiau 1232 m. jai pavyko išvaduoti. Nuo tada Polocko kunigaikštystėje įsigalėjo Vitebsko Riurikaičių linija.
LDK įsigalėjimas
| Baltarusijos istorija |
| (Rusios kaganatas) |
| Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Polockas, Juodoji Rusia, Smolenskas, Turovas-Pinskas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: |
| Polocko, Minsko, Vitebsko, Naugarduko, Bresto, Smolensko, Mstislavlio vaivadijos |
| Rusijos imperija (Šiaurės vakarai): |
| Minsko, Vitebsko, Gardino, Mogiliovo gubernijos |
| BLR, Litbelas |
| Lenkija, TSRS (Baltarusijos TSR) |
| Baltarusija |
Nuo XII a. II pusės Polockas neteko ekonominių galių, kadangi pajūryje įsitvirtino Teutonų ordinas (jis atplėšė nuo Polocko daug istorinių žemių), o vėliau susiformavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nors 1237–1239 m. Polockas išvengė Mongolų užkariavimo, netrukus čia įsigalėjo LDK. Tai įvyko iki 1243 m., kuomet Polocko soste jau sėdėjo Lietuvos kunigaikštisTautvilas (jis buvo kunigaikščio Brečeslavo Vosilkovičiaus žentas). Taip kunigaikštystė perėjo LDK kaip dalinė kunigaikštystė. Mindaugas netrukus susipyko su Tautvilu, ir jį išvijo, kas sukėlė sukilimą. 1253 m. jiems susitaikius, Tautvilas valdė Polocką iki 1263 m., kol buvo nužudytas. Nuo 1263 m. Polocko kunigaikštystė pripažino Nalšios kunigaikščio Gerdenio valdžią, bet šis irgi nužudytas 1267 m.
Nežinoma, kas valdė Polocką po Gerdenio mirties. Manoma, kad tai galėjo būti Vitebsko kunigaikštis Iziaslavas. XIII a. pabaigoje Polocko soste įsitvirtino Tautvilo sūnus . Kadangi jis neturėjo įpėdinių, po mirties paliko Polocką Rygos arkivyskupui, tačiau jau 1307 m. Livonijos ordinas pardavė Polocką Lietuvai. Taip kunigaikštystė galutinai ir oficialiai įjungta į Lietuvos sudėtį.
Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytenis davė jį valdyti savo sūnui Vainiui, ir taip Polocke įtvirtinta Gediminaičių dinastija: toliau valdė Vainiaus sūnus Liubartas, Algirdo vyriausias sūnus Andrius.
Po Algirdo mirties 1377 m., Jogaila atidavė Polocką savo broliui Skirgailai, o šiam 1386 m. tapus vietininku Lietuvoje, vėl sugrįžo Andrius. Jis sukilo prieš Krėvos sutartį ir, susivienijęs su Vokiečių ordinu ir Smolensku, pradėjo karą prieš Skirgailą. Karą pralaimėjus, 1390 m. Polocko kunigaikštystė panaikinta, prijungiant ją prie Vilniaus kunigaikštystės.
Vėliau, 1413 m., iš jos ir gretimų žemių suformuota Polocko vaivadija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polocko kunigaikštystė, Kas yra Polocko kunigaikštystė? Ką reiškia Polocko kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Polocko kunigaikstyste baltarusiu kalba Polackae knyastva Rusios kunigaikstyste gyvavusi IX XII amziuose dabartines Baltarusijos siaurineje teritorijoje Polackae knyastva Polocko kunigaikstysteLDK daline kunigaikstyste 1307 1390 IX a 1390 HerbasLocation ofRusios kunigaikstystes XI a Sostine PolockasKalbos senoji slavuValdymo forma MonarchijaPolocko kunigaiksciai iki 977 pirmas Ragnvaldas 1387 1390 paskutinis SkirgailaEra Viduramziai Atskilo nuo Kijevo Rusios IX a m Prijungta prie Vilniaus kunigaikstystes 1390 m TeritorijaKunigaikstystes pradzioje iki suirimo valdytos teritorijos bendrai buvo vadinamos Polocko zeme Jos apeme Minsko Vitebsko Mogiliovo vakarine dalį sritis dabartineje Baltarusijoje taip pat teritorijas gretimas teritorijas Rusijoje Latvijoje Zeme buvo Rytu Europos lygumoje Baltarusijos kalvyne į vakarus nuo Dniepro kuris skyre nuo Smolensko zemes rytuose Pagrindine regiono upe buvo Berezina Siaureje Cernigovo zeme ribojosi su Naugardo ir Pskovo zememis pietuose su Turovo Pinsko zeme vakaruose su lietuviu aukstaiciu zememis Nalsia latgaliu zeme Jersika Ankstyvoji istorijaPolocko kunigaikstyste formavosi kriviciu gyvenamose zemese ir kontroliavo prekybinį kelia is varingiu į graikus Kriviciai turejo gentine konfederacija kuriai vadovavo legendine varingiu dinastija Apie 862 m Polockas buvo priverstas pripazinti Kijevo Rusios kunigaikscio Askoldo virsenybe bet islaike vietos dinastija Pasakojama kad pleciantis Kijevo Rusiai 978 m jos didysis kunigaikstis Vladimiras iszude visa vietine dinastija ir X a pabaigoje prijunge Polocka prie savo valstybes Vietos valdovo dukterį Rikneda padare savo zmona isprievartaudamas ja tevu akivaizdoje Kijevo Rusiai priemus krikscionybe ir vedus nauja zmona 988 m Rikneda grįzo į Polocka kur jos ir Vladimiro sunus Iziaslavas naujai įsitvirtino soste atkure vietos dinastija kuri laikoma seniausia Riurikaiciu dinastijos atsaka Tai buvo anksciausiai nuo Kijevo Rusios atsiskyres politinis vienetas Jis vadinosi Polocko zeme Iziaslavo pradeta Riurikaiciu atsaka Polocka valde kelis simtus metu Didziausias klestejimas buvo pasiektas Iziaslavo vaikaicio Vseslavo 1044 1101 laikais Tuo metu kunigaikstyste tapo svarbia tarpininke prekyboje tarp Kijevo ir Skandinavijos Ji valde ne tik pirmines Polocko zemes teritorijas bet ir įgijo hegemonija vakaruose t y baltu zemese lietuviu ir latviu proteviai tarnaudavo Polocko armijose Polocko agresija turejo įtakos rytiniu baltu genciu lietuviu latgaliu jotvingiu konsolidacijai Pvz latgaliai suformavo Jersikos kunigaikstyste kuri buvo Polocko vasale Sostine Polockas tapo labiausiai įtvirtintu Rusios miestu Jis buvo labai ispuostas jame pastatyta Polocko Sventosios Sofijos katedra kuri konkuravo su kitomis Rusios Sventosiomis Sofijomis Naugarde ir Kijeve Susiskaidymas1101 m mirus Vseslavui Polocko zeme padalinta į penkias ar sesias dalines kunigaikstystes kurias uzvalde jo sunus Taip atskilo Minsko Drucko Iziaslavo Vitebsko kunigaikstystes Vyriausias sunus liko valdyti Polocke Naujosiose kunigaikstystese įsigalejo atskiros Polocko riurikaiciu atsakos veliau dauguma ju dar labiau skaldesi Nepaisant susiskaldymo Polocko zemes kunigaikstystes islaike savo bendra tapatybe Jos neretai vykde bendra politika pries isores priesus Smolenska Kijeva ir pan Kuomet Polocko Riurikaiciu dinastija baigesi 1129 m provinciniu kunigaiksciu Minsko Vitebsko Drucko ir kt sieke įsitvirtinti Polocko soste keisdami vienas kita 1127 m Polocko zeme patyre agresija is Kijevo Jo kunigaikstis nusiaube Polocka ir jo bei daliniu kunigaikstysciu valdovus istreme į Bizantija Tai pabaige pagrindine Polocko linija Po ilgu tarpusavio karu tarp vietiniu Riurikaiciu liniju Davidoviciu Vasilkoviciu Gleboviciu ir kt apie 1186 m Polocko kunigaikstysteje įsigalejo Gleboviciai 1222 m Polocka nukariavo Smolensko kunigaikstyste taciau 1232 m jai pavyko isvaduoti Nuo tada Polocko kunigaikstysteje įsigalejo Vitebsko Riurikaiciu linija LDK įsigalejimasBaltarusijos istorija Rusios kaganatas Kijevo Rusia Riurikaiciai Rusios kunigaikstystes Polockas Juodoji Rusia Smolenskas Turovas PinskasLietuvos Didzioji Kunigaikstyste Polocko Minsko Vitebsko Naugarduko Bresto Smolensko Mstislavlio vaivadijosRusijos imperija Siaures vakarai Minsko Vitebsko Gardino Mogiliovo gubernijosBLR LitbelasLenkija TSRS Baltarusijos TSR BaltarusijaPerstatyta Polocko katedra Nuo XII a II puses Polockas neteko ekonominiu galiu kadangi pajuryje įsitvirtino Teutonu ordinas jis atplese nuo Polocko daug istoriniu zemiu o veliau susiformavo Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Nors 1237 1239 m Polockas isvenge Mongolu uzkariavimo netrukus cia įsigalejo LDK Tai įvyko iki 1243 m kuomet Polocko soste jau sedejo Lietuvos kunigaikstisTautvilas jis buvo kunigaikscio Breceslavo Vosilkoviciaus zentas Taip kunigaikstyste perejo LDK kaip daline kunigaikstyste Mindaugas netrukus susipyko su Tautvilu ir jį isvijo kas sukele sukilima 1253 m jiems susitaikius Tautvilas valde Polocka iki 1263 m kol buvo nuzudytas Nuo 1263 m Polocko kunigaikstyste pripazino Nalsios kunigaikscio Gerdenio valdzia bet sis irgi nuzudytas 1267 m Nezinoma kas valde Polocka po Gerdenio mirties Manoma kad tai galejo buti Vitebsko kunigaikstis Iziaslavas XIII a pabaigoje Polocko soste įsitvirtino Tautvilo sunus Kadangi jis neturejo įpediniu po mirties paliko Polocka Rygos arkivyskupui taciau jau 1307 m Livonijos ordinas pardave Polocka Lietuvai Taip kunigaikstyste galutinai ir oficialiai įjungta į Lietuvos sudetį Lietuvos Didysis kunigaikstis Vytenis dave jį valdyti savo sunui Vainiui ir taip Polocke įtvirtinta Gediminaiciu dinastija toliau valde Vainiaus sunus Liubartas Algirdo vyriausias sunus Andrius Po Algirdo mirties 1377 m Jogaila atidave Polocka savo broliui Skirgailai o siam 1386 m tapus vietininku Lietuvoje vel sugrįzo Andrius Jis sukilo pries Krevos sutartį ir susivienijes su Vokieciu ordinu ir Smolensku pradejo kara pries Skirgaila Kara pralaimejus 1390 m Polocko kunigaikstyste panaikinta prijungiant ja prie Vilniaus kunigaikstystes Veliau 1413 m is jos ir gretimu zemiu suformuota Polocko vaivadija