Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Infliacija lot inflatio išpūtimas bendrojo kainų lygio kilimas dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia Ji pap
Infliacija
Infliacija (lot. inflatio – išpūtimas) – bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus.
Vienos, kelių prekių ar jų grupės kainų išaugimas, kai tuo pačiu metu sumažėja lygiai tokio paties dydžio grupės prekių kainos nesukelia infliacijos. Gamybos technologijos pažanga bei paklausos svyravimai sudaro sąlygas atskirų prekių kainoms tiek kilti, tiek kristi. Infliacija yra tuo atveju, kai kyla bendras kainų lygis. Įprastai esant nedidelei infliacijai vienos prekės kaina nekyla po truputį kiekvieną mėnesį. Ji gali pakilti net keliais dešimtimis nuošimčių vieną kartą per kelerius metus, bet jei išlaidos tai prekei sudaro nedidelę dalį išlaidų, toks vienos prekės kainos pakilimas nesukelia didesnio infliacijos šuolio.
Ekonomikos teorijoje vyrauja nuomonė, kad nedideli infliacijos tempai (2–3 % per metus) yra naudingi. Dėl tokios infliacijos pagyvėja investicinė veikla, plečiasi realios gamybos apimtys ir mažėja nedarbas. Viršijus šį lygį ekonomikos augimo tempai pradeda mažėti. ECB, FED ir kitų šalių centriniai bankai stengiasi palaikyti 2 % infliacija lygį, kuris neigiamai nepaveikia nei gyventojų taupymo ar vartotojų pinigų leidimo įpročių, nei įmonių ar investuotojų investicinių sprendimų. Reguliuodami infliaciją centriniai bankai gali koreguoti bazines palūkanų normas. Pvz., ECB gali daryti įtaką EURIBOR, t. y. mažinti arba didinti skolinimosi sąnaudas bankams kas galiausiai atsiliepia kredito įkainiams. Prasidėjus recesijai siekiama sumažinti palūkanų normas ir tokiu būdu paskatinti įmonių ir gyventojų kreditavimą, o prasidėjus ekonomikos perkaitimui priešingai siekiama padidinti palūkanų normas, kad įmonės apdairiau investuotų į plėtrą, gyventojai mažiau imtų vartojimo bei būsto paskolų. Nevaldant infliacijos galima atlyginimų augimo spiralė (atlyginimai pradeda augti sparčiau nei darbo našumas, taip prarandamas šalies konkurencingumas), susidaro nekilnojamo turto burbulas ir tuo pačiu mažėja būsto įperkamumas, taip pat mažėja realusis darbo užmokestis net ir kylant atlyginimams, gali kilti ir kiti nepageidaujami reiškiniai. Nevaldant infliacijos centriniai bankai praranda pasitikėjimą jų vykdoma monetarine politika, o valstybė – fiskaline politika (nuvertėja valiuta, kartais neišvengiama devalvacija, valstybės nemokumas). Ūkio istorijoje žinomi ir hiperinfliacijos, stagfliacijos atvejai. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais stebima bendra pasaulinės infliacijos mažėjimo tendencija (dėl ekonomikos globalizacijos ir tarptautinių finansų rinkų), vis dažniau reiškiasi defliacija.
Vidutiniai metiniai infliacijos tempai Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. buvo 224,7 %, o 1992 m. siekė 1 163 %, 1993 m. nukrito iki 118,7, o stabilizavosi 1999 m. kuomet buvo užfiksuota 0,7 % kainų augimo lygis. 2003 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo defliacija, t. y. buvo neigiamas kainų augimo lygis (-1,1 %). Vėliau infliacija pradėjo augti ir per pasaulinę finansų krizę 2008 m. pasiekė 8,5 % lygį, 2009 m. smuko iki 1,3 % ir vėl stabilizavosi. Po COVID 19 pandemijos ir 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą bei po to kilusios energetinės krizės kainos išaugo iki dviženklių augimo tempų.
Infliacijos skaičiavimo metodika
Sulyginamas kiekvienos prekės ar paslaugos kainos pokytis ir nustatoma, kokią dalį ta prekė ar paslauga sudaro vartojime. Prekių ar paslaugų, kurios sudaro didesnę dalį gyventojų išlaidų kainų pokytis sudaro didesnę įtaką infliacijai ir atvirkščiai.
Skaičiuojant prekių ir paslaugų vartojimą vykdant atranką siekiama aprėpti nuolatinius ir esančius Lietuvoje užsienio piliečius, institucinius ūkius, kurie reprezentuotų bendrą Lietuvoje esančių galutinių vartotojų vaizdą, taip pat gyvenamąją vietą reprezentuotų Lietuvos galutinių vartotojų teritorinį pasiskirstymą. Taip pat įmonės ir prekybos vietos turi reprezentuoti teritorinį ir struktūrinį Lietuvos įmonių ir prekyviečių pasiskirstymą. Atrinktos prekės turi sudaryti ne mažiau kaip 0,01 % išlaidų joms. 2022 m. infliacijai skaičiuoti pasirinkta 985 vartojimo prekės ir paslaugos. Į jas neįeina lošimų ir finansinio tarpininkavimo paslaugos.
Detaliau skaičiuojamos prekės ir paslaugos pagal kurias skaičiuojama infliacija pasiskirsto taip:
- Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 264;
- Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 57;
- Drabužiai ir avalynė – 107;
- Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 38;
- Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 104;
- Sveikatos priežiūra – 130;
- Transportas – 46;
- Ryšiai – 10;
- Poilsis ir kultūra – 104;
- Švietimas – 10;
- Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 40;
- Įvairios prekės ir paslaugos – 75.
Prekės ir paslaugos parenkamos labiausiai reprezentuojančias įsigyjamas. Jos įvertinamos mažmeninėmis (galutinio vartotojo mokamomis) kainomis atsižvelgiant į sezoninius svyravimus ir nuolaidas.
Infliacijos priežastys
Infliacijos priežastys:
- netikėtas kainų augimas, kuris mažina vartojimą
- vartojimo augimas, kuris kelia kainas
- deficitinis (valstybės išlaidos viršija )
- valstybės bankuose esančių rezervinių pinigų reguliavimas (nustačius mažesnį privalomą bankuose laikomų pinigų rezervą padidėja pinigų multiplikacija, ūkyje atsiranda „papildomi“ pinigai ir padidina infliaciją)
- importuojamų prekių, o ypač žaliavų kainų augimas
- ilgalaikis neigiamas mokėjimo balansas (smunka nacionalinės valiutos kursas, todėl didėja importuojamų prekių ir paslaugų kainos)
- ūkio recesija (smunkant darbo našumui auga produkcijos kaina)
- ūkio monopolizacija ar oligopolizacija (monopolistai ar oligopolistai vaikydamiesi pelno net ir nesusitarę gali pakelti kainas).
Infliacijos neigiami padariniai
Infliacijos neigiami padariniai yra:
- Perkamosios galios kritimas – krentant perkamajai galiai mažėja rinka ir sunkiau parduoti prekes. Sumažėjęs prekių pirkimas smukdo ūkį.
- Nuvertėja indėliai – esant didesnei infliacijai žmonės linkę nelaikyti pinigų, o juos greičiau išleisti, ar pakeisti į kitą valiutą, taip dar labiau didindami infliaciją. Taip pat atsisako jų kaupimo ir pasidaro sunkiau gauti ilgalaikių paskolų, tuo pačiu žlugdomas brangių daiktų pirkimas išsimokėtinai.
- Prekiautojai, tikintys, kad pirkėjai mažiau gaudosi kainose, jas užkelia daug aukščiau negu jos turėtų būti net esant didesnei infliacijai. Tokių būdu krenta pragyvenimo lygis.
- Ateities nežinojimas – žmonės nežino ateities ir todėl gali nutraukinėti savo ūkinę veiklą.
- Esant hiperinfliacijai ar tiesiog didelei infliacijai žmonės gali atsisakyti savo nacionalinės valiutos ir net jei nesant ignoruoti savo valstybės pinigus, o naudotis kitų valstybių pinigais. Tokiu atveju viena valstybė negalės vykdyti dalies savo pinigų politikos ir dengti kitos valstybės atspausdintus pinigus, tuo tarpu ir infliaciją savo prekėmis.
Infliacijos teigiami padariniai
Nedidelės infliacijos teigiami padariniai yra:
- Esant infliacijai žmonės iš dalies atsisako besaikio pinigų kaupimo ir juos investuoja, išleidžia ar padeda bent į banką.
- Valstybė, vykdydama pinigų emisiją (spausdindama pinigus), turi papildomų lėšų savo išlaidoms padengti.
- Kartais išaugus infliacijai lengviau atiduoti skolas (ypač jei skolos perskaičiavimas nenumatytas sutartyje).
- Krentant nacionalinei valiutai šalies ūkis darosi konkurencingesnis su kitų valstybių ūkiais.
Taip pat skaitykite
- Defliacija
- Stagfliacija
Išnašos
- Infliacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
- Vainienė, Rūta. „Infliacija“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
- „Inflation“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
- „Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ECB“. Europos Centrinis Bankas. 2015-07-10.
- „Infliacija“. Valstybės duomenų agentūra. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
- „Infliacija gruodį mažėjo trečią mėnesį iš eilės, tačiau kainos išlieka 20% aukštesnės nei prieš metus“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
- „Kas tai yra vartojimo prekių ir paslaugų statistinis krepšelis ir jo sudėtis?“. Valstybės duomenų agentūra. Nuoroda tikrinta 2023-01-07.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Infliacija, Kas yra Infliacija? Ką reiškia Infliacija?
Infliacija lot inflatio isputimas bendrojo kainu lygio kilimas del kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia Ji paprastai matuojama vartojimo prekiu ir paslaugu kainu indekso padidejimu per metus Pasaulinis infliacijos lygis 2019 m Vienos keliu prekiu ar ju grupes kainu isaugimas kai tuo paciu metu sumazeja lygiai tokio paties dydzio grupes prekiu kainos nesukelia infliacijos Gamybos technologijos pazanga bei paklausos svyravimai sudaro salygas atskiru prekiu kainoms tiek kilti tiek kristi Infliacija yra tuo atveju kai kyla bendras kainu lygis Įprastai esant nedidelei infliacijai vienos prekes kaina nekyla po truputį kiekviena menesį Ji gali pakilti net keliais desimtimis nuosimciu viena karta per kelerius metus bet jei islaidos tai prekei sudaro nedidele dalį islaidu toks vienos prekes kainos pakilimas nesukelia didesnio infliacijos suolio Ekonomikos teorijoje vyrauja nuomone kad nedideli infliacijos tempai 2 3 per metus yra naudingi Del tokios infliacijos pagyveja investicine veikla pleciasi realios gamybos apimtys ir mazeja nedarbas Virsijus sį lygį ekonomikos augimo tempai pradeda mazeti ECB FED ir kitu saliu centriniai bankai stengiasi palaikyti 2 infliacija lygį kuris neigiamai nepaveikia nei gyventoju taupymo ar vartotoju pinigu leidimo įprociu nei įmoniu ar investuotoju investiciniu sprendimu Reguliuodami infliacija centriniai bankai gali koreguoti bazines palukanu normas Pvz ECB gali daryti įtaka EURIBOR t y mazinti arba didinti skolinimosi sanaudas bankams kas galiausiai atsiliepia kredito įkainiams Prasidejus recesijai siekiama sumazinti palukanu normas ir tokiu budu paskatinti įmoniu ir gyventoju kreditavima o prasidejus ekonomikos perkaitimui priesingai siekiama padidinti palukanu normas kad įmones apdairiau investuotu į pletra gyventojai maziau imtu vartojimo bei busto paskolu Nevaldant infliacijos galima atlyginimu augimo spirale atlyginimai pradeda augti sparciau nei darbo nasumas taip prarandamas salies konkurencingumas susidaro nekilnojamo turto burbulas ir tuo paciu mazeja busto įperkamumas taip pat mazeja realusis darbo uzmokestis net ir kylant atlyginimams gali kilti ir kiti nepageidaujami reiskiniai Nevaldant infliacijos centriniai bankai praranda pasitikejima ju vykdoma monetarine politika o valstybe fiskaline politika nuverteja valiuta kartais neisvengiama devalvacija valstybes nemokumas ukio istorijoje zinomi ir hiperinfliacijos stagfliacijos atvejai Taciau pastaraisiais desimtmeciais stebima bendra pasaulines infliacijos mazejimo tendencija del ekonomikos globalizacijos ir tarptautiniu finansu rinku vis dazniau reiskiasi defliacija Vidutiniai metiniai infliacijos tempai Lietuvoje po nepriklausomybes atgavimo 1991 m buvo 224 7 o 1992 m sieke 1 163 1993 m nukrito iki 118 7 o stabilizavosi 1999 m kuomet buvo uzfiksuota 0 7 kainu augimo lygis 2003 m pirma karta Lietuvoje buvo defliacija t y buvo neigiamas kainu augimo lygis 1 1 Veliau infliacija pradejo augti ir per pasauline finansu krize 2008 m pasieke 8 5 lygį 2009 m smuko iki 1 3 ir vel stabilizavosi Po COVID 19 pandemijos ir 2022 m Rusijos invazijos į Ukraina bei po to kilusios energetines krizes kainos isaugo iki dvizenkliu augimo tempu Infliacijos skaiciavimo metodikaSulyginamas kiekvienos prekes ar paslaugos kainos pokytis ir nustatoma kokia dalį ta preke ar paslauga sudaro vartojime Prekiu ar paslaugu kurios sudaro didesne dalį gyventoju islaidu kainu pokytis sudaro didesne įtaka infliacijai ir atvirksciai Skaiciuojant prekiu ir paslaugu vartojima vykdant atranka siekiama aprepti nuolatinius ir esancius Lietuvoje uzsienio piliecius institucinius ukius kurie reprezentuotu bendra Lietuvoje esanciu galutiniu vartotoju vaizda taip pat gyvenamaja vieta reprezentuotu Lietuvos galutiniu vartotoju teritorinį pasiskirstyma Taip pat įmones ir prekybos vietos turi reprezentuoti teritorinį ir strukturinį Lietuvos įmoniu ir prekyvieciu pasiskirstyma Atrinktos prekes turi sudaryti ne maziau kaip 0 01 islaidu joms 2022 m infliacijai skaiciuoti pasirinkta 985 vartojimo prekes ir paslaugos Į jas neįeina losimu ir finansinio tarpininkavimo paslaugos Detaliau skaiciuojamos prekes ir paslaugos pagal kurias skaiciuojama infliacija pasiskirsto taip Maisto produktai ir nealkoholiniai gerimai 264 Alkoholiniai gerimai ir tabako gaminiai 57 Drabuziai ir avalyne 107 Bustas vanduo elektra dujos ir kitas kuras 38 Busto apstatymas namu apyvokos įranga ir kasdiene busto prieziura 104 Sveikatos prieziura 130 Transportas 46 Rysiai 10 Poilsis ir kultura 104 Svietimas 10 Viesbuciai kavines ir restoranai 40 Įvairios prekes ir paslaugos 75 Prekes ir paslaugos parenkamos labiausiai reprezentuojancias įsigyjamas Jos įvertinamos mazmeninemis galutinio vartotojo mokamomis kainomis atsizvelgiant į sezoninius svyravimus ir nuolaidas Infliacijos priezastysInfliacijos priezastys netiketas kainu augimas kuris mazina vartojima vartojimo augimas kuris kelia kainas deficitinis valstybes islaidos virsija valstybes bankuose esanciu rezerviniu pinigu reguliavimas nustacius mazesnį privaloma bankuose laikomu pinigu rezerva padideja pinigu multiplikacija ukyje atsiranda papildomi pinigai ir padidina infliacija importuojamu prekiu o ypac zaliavu kainu augimas ilgalaikis neigiamas mokejimo balansas smunka nacionalines valiutos kursas todel dideja importuojamu prekiu ir paslaugu kainos ukio recesija smunkant darbo nasumui auga produkcijos kaina ukio monopolizacija ar oligopolizacija monopolistai ar oligopolistai vaikydamiesi pelno net ir nesusitare gali pakelti kainas Infliacijos neigiami padariniaiInfliacijos neigiami padariniai yra Perkamosios galios kritimas krentant perkamajai galiai mazeja rinka ir sunkiau parduoti prekes Sumazejes prekiu pirkimas smukdo ukį Nuverteja indeliai esant didesnei infliacijai zmones linke nelaikyti pinigu o juos greiciau isleisti ar pakeisti į kita valiuta taip dar labiau didindami infliacija Taip pat atsisako ju kaupimo ir pasidaro sunkiau gauti ilgalaikiu paskolu tuo paciu zlugdomas brangiu daiktu pirkimas issimoketinai Prekiautojai tikintys kad pirkejai maziau gaudosi kainose jas uzkelia daug auksciau negu jos turetu buti net esant didesnei infliacijai Tokiu budu krenta pragyvenimo lygis Ateities nezinojimas zmones nezino ateities ir todel gali nutraukineti savo ukine veikla Esant hiperinfliacijai ar tiesiog didelei infliacijai zmones gali atsisakyti savo nacionalines valiutos ir net jei nesant ignoruoti savo valstybes pinigus o naudotis kitu valstybiu pinigais Tokiu atveju viena valstybe negales vykdyti dalies savo pinigu politikos ir dengti kitos valstybes atspausdintus pinigus tuo tarpu ir infliacija savo prekemis Infliacijos teigiami padariniaiNedideles infliacijos teigiami padariniai yra Esant infliacijai zmones is dalies atsisako besaikio pinigu kaupimo ir juos investuoja isleidzia ar padeda bent į banka Valstybe vykdydama pinigu emisija spausdindama pinigus turi papildomu lesu savo islaidoms padengti Kartais isaugus infliacijai lengviau atiduoti skolas ypac jei skolos perskaiciavimas nenumatytas sutartyje Krentant nacionalinei valiutai salies ukis darosi konkurencingesnis su kitu valstybiu ukiais Taip pat skaitykiteDefliacija StagfliacijaIsnasosInfliacija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 12 01 Vainiene Ruta Infliacija Verslo zinios Ekonomikos terminu zodynas Nuoroda tikrinta 2023 01 07 Inflation Britannica Nuoroda tikrinta 2023 01 07 Penki dalykai kuriuos reikia zinoti apie ECB Europos Centrinis Bankas 2015 07 10 Infliacija Valstybes duomenu agentura Nuoroda tikrinta 2023 01 07 Infliacija gruodį mazejo trecia menesį is eiles taciau kainos islieka 20 aukstesnes nei pries metus Verslo zinios Nuoroda tikrinta 2023 01 07 Kas tai yra vartojimo prekiu ir paslaugu statistinis krepselis ir jo sudetis Valstybes duomenu agentura Nuoroda tikrinta 2023 01 07