Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Al Andalusija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Al Andalusija (arabų kalba: الأندلس Al Andalus) – senovinis regionas, egzistavęs Pirėnų pusiasalyje VIII–XV a. Taip pat taip vadinamas ir šis laikotarpis Ispanijos ir Portugalijos istorijoje.
| Ispanijos istorija |
| Iberai, Keltiberai |
| Romos imperija (Hispania) |
| Svebai (), Vandalai, Alanai |
| Vestgotai (karalystė) |
| Al-Andalusija |
| Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
| Rekonkista |
| Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, , Kastilija |
| Ispanijos karalystė: |
| Habsburgai > Burbonai |
| Pilietinis karas > Franko diktatūra |
| Demokratinė Ispanija |
Al Andalus teritorija nuolat kito. Didžiausią išsiplėtimą regionas pasiekė VIII a., o vėliau mažėjo dėl krikščioniškų karalysčių rekonkistos. XV a. šis regionas apėmė tik mažą teritoriją Pirėnų pietuose, kur egzistavo (nuo tada ši teritorija vadinama Andalūzija). 1492 m. prie Ispanijos prijungus Granados karalystę, Al Andalus egzistencija baigėsi.
Etimologija
Dažniausiai yra laikomasi nuomonės, kad arabai, užkariavę šį regioną, jį pavadino pagal čia seniau gyvenusią germanų gentį vandalus, nuo kurių pavadinimo numetė pirmąją raidę, tokiu būdu gaudami andaluz.
Tačiau yra ir kitų teorijų, kurios teigia, jog teritorija „Andalūzija“ buvo vadinama ir senesniais, t. y. romėniškais laikais. Pradžia and- pasitaiko daugybėje dabartinių ispanijos vietovardžių, o galūnė -luz irgi nėra reta.
Istorija
Kalifatas
VII a. Pietvakarių Azijoje susikūrus Kalifatui, jis vis labiau plėtė savo teritorijas. Po Šiaurės Afrikos užkariavimų, valdant Omejadų kalifui Al Validui, 711 m. musulmonų pajėgos persikėlė per Gibraltarą į Europą. Jų veržimasis į šiaurę buvo labai greitas, kol 732 m. juos sustabdė Karolio Didžiojo kariuomenė, laimėjusi Puatjė mūšį prieš Al-Andalusijos provincijos valdytojo Abd ar Rachmano ibn Abd Alaho vadovaujamą musulmonų kariuomenę.
Po šio mūšio Kalifatas liko valdyti beveik visą Pirėnų pusiasalį, išskyrus šiauriausias dalis, kur mūšių metu kalnuotose vietovėse susikūrė Asturijos karalystė ir Navaros karalystė. Ispanijos marka irgi tapo krikščionišku avanpostu prieš musulmonus.
Nuo tada musulmonų pasaulyje teritorija pradėta vadinta Al Andalus. Čia valdė Kalifo vietininkai, kurie visi pakluso centrinei valdžiai. Tačiau ilgainiui ji ėmė silpti. Jau 740 m. Al Andalusija atsiskyrė nuo Kalifato, čia iškilus Jusufui al-Fihriui.
Kordobos kalifatas (756–1031)
750 m. Kalifate į valdžią atėjo nauja, Abasidų, – dinastijai. Tačiau ji jau nebevaldė Andalūzijos, kadangi čia 756 m. nepriklausomybę paskelbė pabėgęs Omejadų princas Abd ar-Rachmanas. Jis nuvertė Jusufo valdžią ir įkūrė nepriklausomą Kordobos emyratą.
Skirtingi Andalūzijos valdovai sugebėdavo kontroliuoti gana skirtingas teritorijas. Vieni jų tegalėdavo kontroliuoti tik Kordobos miestą, o kiti valdydavo visą Al Andalusiją. X a. pradžioje jų valdžia išsiplėtė taip, kad jie jau valdė ir dalį Šiaurės Afrikos. Tuo metu Kordobos emyrai ėmė tituluotis kalifais.
Kordobos Omejadų laikai yra laikomi Al Andalūzijos aukso amžiumi. Kordoba tapo pačiu didžiausiu Europos miestu, lenkiančiu netgi Konstantinopolį. Šalyje klestėjo islamiškoji kultūra, kuri turėjo didelės įtakos ir Europos kultūrai.
Ankstyvieji taifai (1031–1085)
XI a. pradžioje Kordobos kalifate kilus pilietiniam karui, prasidėjo valstybės dezintegracija. Ji formaliai įteisinta 1031 m., kuomet oficialiai žlugo Kordobos kalifatas. Jis sukilo į daugybę smulkių emyratų, vadinamų taifais, kuriuos ėmė valdyti vietinės dinastijos. Stipriausi iš jų buvo Badachosas, Toledas, Saragosa.
Nusilpusi, susiskaldžiusi Al Andalusija tapo lengvu grobiu sustiprėjusioms krikščioniškoms karalystėms šiaurėje, kurios tuo metu labai sustiprino rekonkistą. Buvo užkariauta šiaurės vakarinė Al Andalus dalis, įskaitant ir Toledą. Šios teritorijos buvo inkorporuotos į Kastiliją bei , susikūrė nauja Portugalijos karalystė. Jos nebegrįžo musulmonams.
| Al-Andalusijos Taifos | |
|---|---|
| XI a.: Albarasinas | Algarvė | Alchesirasas | Almerija | | | Badachosas | | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | | | Moronas | Mursija | | | Ronda | Saragosa | | Seuta | Sevilija | | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | (II) | Badachosas (II) | | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | | Karmona (II) | Malaga (II) | (II) | Mursija (II) | (II) | | Ronda (II) | Santarenas | | (II) | Tavira | | Valensija (II) XIII a.: | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | (III) | | Valensija (III) | |
Almoravidų imperija (1085–1145)
1086 m. Afrikos Sacharoje susiformavusi musulmoniška dinastija Almoravidai, prieš tai užkariavę Maroką, įsiveržė į nusilpusią Al Andalusiją. Iki 1094 m. jie sujungė visas likusias musulmoniškas valstybėles, išskyrus Saragosą, kuri išlaikė nepriklausomybę ir vėliau inkorporuota į Aragono karalystę.
Valdant Almoravidui Ali ibn Jusufui, berberų imperija ėmė pralaimėti krikščionims, ir centrinė valdžia vėl nusilpo. XII a. viduryje islamiškoji Al Andalusija vėl suiro į atskirus taifus.
Juos nusilpusius ėmė užkariauti Kastilija, Aragonas ir Portugalija, o 1147 m. Lisabonos paėmimas tapo lūžio tašku, dėl kurio musulmonai į pagalbą pasikvietė Almochadus iš Maroko.
Almohadai (1147–1238)
XII a. viduryje Almoravidus pakeitė nauja musulmoniška dinastija Almochadai, kilusi iš Maroko. Iš pradžių ji laimėjo mūšį prieš krikščionis, tačiau 1212 m. buvo sutriuškinti Las Navas de Tolosa mūšyje. Šis mūšis laikomas pagrindiniu lūžio tašku Al Andalusijos istorijoje ir rekonkistoje, nes po to Al Andalusija niekuomet nebeatsigavo.
Po Almohadų kalifo Abu Jakubo Jusufo II mirties 1224 m. valstybė vėl subyrėjo, ir taip susiformavo vėlyvieji taifai. Daugumos jų egzistencija buvo labai trumpa, nes, pvz., 1243 m. krikščionys užėmė Mursiją, 1249 m. Algarvę.
Granados emyratas (1228–1492)
Vienintelė musulmoniška valstybė, sugebėjusi išsaugoti nepriklausomybę nuo krikščionių ir pasipriešinti rekonkistai buvo Granados emyratas, kuris konsolidavo valdžią pietinėje Pirėnų dalyje. Kurį laiką Granada mokėjo duoklę Kastilijai (duoklė buvo gabenama iš Subsacharinės Afrikos, iš Malio imperijos).
XIV a., sustiprėjus Marokui pietuose, Granada pateko į Marinidų įtakos sferą. 1340 m. Salado mūšyje susidūrė krikščionių ir Marinidų pajėgos. Nors Marinidai pralaimėjo, tarp krikščionių karalysčių prasidėjus nesutarimams, Granada išsaugojo nepriklausomybę dar beveik 150 m. Ir tik 1469 m., Ispanijai susivienijus, vėl buvo atnaujinta Rekonkista, kuri galutinai baigta 1492 m., kuomet krikščionys paėmė Alhambrą, paskutinįjį musulmonų avanpostą Europoje.
Visuomenė ir kultūra
Al Andalusijos visuomenė buvo labai įvairi tiek tautiniu, tiek religiniu aspektu. Ją sudarė trys relginės grupės: krikščionys, žydai ir musulmonai. Pastarieji dar dalinosi į arabus, berberus ir (islamizuotus vietos gyventojus). Krikščionys ir žydai turėjo mokėti specialų mokestį džiziją.
Nėra sutariama, kokio laipsnio tolerancija buvo propaguojama religinių mažumų atžvilgiu šiame regione. Dauguma mokslininkų teigia, jog, nors religinės mažumos turėjo mažiau teisių nei musulmonai, jų teisės ir gyvenimo būdas buvo gerokai geresni, nei tuometinėje krikščioniškoje Europoje.
Musulmoniškoji kultūra
Andalūzijos musulmonai, dar vadinami maurais, išvystė ypač klestinčią islamo kultūrą. Kordobos kalifato laikais Al-Andalusija siekė tapti lygia Islamo pasaulio centrams Bagdadui ir Damaskui. Todėl čia buvo statomos bibliotekos, perrašomos knygos, statomos mečetės ir rūmai.
Visa tai skatino greitą meno, architektūros, dailės, literatūros vystymąsį.
Tuometinė Kordoba tapo vienu svarbiausių pasaulio kultūros centrų, kuris turėjo islamišką universitetą. Vietos kalifai rėmė mediciną, filosofiją. Čia maišėsi antikinė kultūra su islamiškaja. Averojus iš Kordobos yra laikomas sekuliariosios filosofijos tėvu. Andalūzijoje rašė ir chirurgijos tėvu vadinamas .
Vadinamoji Toledo mokykla garsėjo lingvistikos studijomis.
Žydų aukso amžius
Žydai sudarė maždaug 5 procentus Al Andalusijos visuomenės. Kadangi manoma, jog religinės mažumos Al Andalusijoje buvo toleruojamos, žydai čia išgyveno savo kultūros aukso amžių. Jų kultūra santykiavo su islamiškąja kultūra, kas lėmė naujus brandžius veikalus.
Kordobos kalifato laikais žydai aktyviai vertėsi prekyba, prekiaudami šilku ir vergais, taip keldami regiono ekonomiką. Daug jų dirbo vertėjais, versdami senovės veikalus iš arabų į romanų kalbas ir atvirkščiai. Tarp jų buvo daug garsių botanikų, geografų, medikų, matematikų irfilosofų.
Viena žymiausių to laikotarpio asmenybių buvo , kurio filosofijos veikalai darė įtaką vėlesnei žydų filosofijai. Jo pradėtos krypties pasekėjai žinomi kaip maimodėjai.
Krikščionys Al-Andalusijoje
Al Andalusijos krikščionys buvo vadinami mozarabais. Jie išlaikė savo tikėjimą nuo Romos imperijos laikų, tačiau jų gyvenimo būdą, jų kultūrą, papročius labai stipriai veikė musulmoniška kultūra. Mozarabai šnekėjo romaniška mozarabų kalba, kuri buvo stipriai įtakota arabų kalbos.
Jie buvo skatinami priimti islamą ir tapti , nes tai leisdavo sumažinti mokesčius, geriau integruotis visuomenėje, ir nemažai jų tai padarė.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Al Andalusija, Kas yra Al Andalusija? Ką reiškia Al Andalusija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Al Andalusija arabu kalba الأندلس Al Andalus senovinis regionas egzistaves Pirenu pusiasalyje VIII XV a Taip pat taip vadinamas ir sis laikotarpis Ispanijos ir Portugalijos istorijoje Ispanijos istorijaIberai KeltiberaiRomos imperija Hispania Svebai Vandalai AlanaiVestgotai karalyste Al AndalusijaKordoba gt Taifai gt Almoravidai gt Almochadai gt GranadaRekonkistaAsturija Navara Leonas Aragonas Ispanijos marka KastilijaIspanijos karalyste Habsburgai gt BurbonaiPilietinis karas gt Franko diktaturaDemokratine Ispanija Al Andalus teritorija nuolat kito Didziausia issipletima regionas pasieke VIII a o veliau mazejo del krikscionisku karalysciu rekonkistos XV a sis regionas apeme tik maza teritorija Pirenu pietuose kur egzistavo nuo tada si teritorija vadinama Andaluzija 1492 m prie Ispanijos prijungus Granados karalyste Al Andalus egzistencija baigesi EtimologijaDazniausiai yra laikomasi nuomones kad arabai uzkariave sį regiona jį pavadino pagal cia seniau gyvenusia germanu gentį vandalus nuo kuriu pavadinimo numete pirmaja raide tokiu budu gaudami andaluz Taciau yra ir kitu teoriju kurios teigia jog teritorija Andaluzija buvo vadinama ir senesniais t y romeniskais laikais Pradzia and pasitaiko daugybeje dabartiniu ispanijos vietovardziu o galune luz irgi nera reta IstorijaKalifatas Islamo kalifatas VIII a Pagrindinis straipsnis Arabu Kalifatas VII a Pietvakariu Azijoje susikurus Kalifatui jis vis labiau plete savo teritorijas Po Siaures Afrikos uzkariavimu valdant Omejadu kalifui Al Validui 711 m musulmonu pajegos persikele per Gibraltara į Europa Ju verzimasis į siaure buvo labai greitas kol 732 m juos sustabde Karolio Didziojo kariuomene laimejusi Puatje musį pries Al Andalusijos provincijos valdytojo Abd ar Rachmano ibn Abd Alaho vadovaujama musulmonu kariuomene Po sio musio Kalifatas liko valdyti beveik visa Pirenu pusiasalį isskyrus siauriausias dalis kur musiu metu kalnuotose vietovese susikure Asturijos karalyste ir Navaros karalyste Ispanijos marka irgi tapo krikscionisku avanpostu pries musulmonus Nuo tada musulmonu pasaulyje teritorija pradeta vadinta Al Andalus Cia valde Kalifo vietininkai kurie visi pakluso centrinei valdziai Taciau ilgainiui ji eme silpti Jau 740 m Al Andalusija atsiskyre nuo Kalifato cia iskilus Jusufui al Fihriui Kordobos kalifatas apie 1000 m Kordobos kalifatas 756 1031 Pagrindinis straipsnis Kordobos kalifatas 750 m Kalifate į valdzia atejo nauja Abasidu dinastijai Taciau ji jau nebevalde Andaluzijos kadangi cia 756 m nepriklausomybe paskelbe pabeges Omejadu princas Abd ar Rachmanas Jis nuverte Jusufo valdzia ir įkure nepriklausoma Kordobos emyrata Skirtingi Andaluzijos valdovai sugebedavo kontroliuoti gana skirtingas teritorijas Vieni ju tegaledavo kontroliuoti tik Kordobos miesta o kiti valdydavo visa Al Andalusija X a pradzioje ju valdzia issiplete taip kad jie jau valde ir dalį Siaures Afrikos Tuo metu Kordobos emyrai eme tituluotis kalifais Kordobos Omejadu laikai yra laikomi Al Andaluzijos aukso amziumi Kordoba tapo paciu didziausiu Europos miestu lenkianciu netgi Konstantinopolį Salyje klestejo islamiskoji kultura kuri turejo dideles įtakos ir Europos kulturai Ankstyvieji taifai 1031 1085 Pagrindinis straipsnis Taifai XI a pradzioje Kordobos kalifate kilus pilietiniam karui prasidejo valstybes dezintegracija Ji formaliai įteisinta 1031 m kuomet oficialiai zlugo Kordobos kalifatas Jis sukilo į daugybe smulkiu emyratu vadinamu taifais kuriuos eme valdyti vietines dinastijos Stipriausi is ju buvo Badachosas Toledas Saragosa Nusilpusi susiskaldziusi Al Andalusija tapo lengvu grobiu sustiprejusioms krikscioniskoms karalystems siaureje kurios tuo metu labai sustiprino rekonkista Buvo uzkariauta siaures vakarine Al Andalus dalis įskaitant ir Toleda Sios teritorijos buvo inkorporuotos į Kastilija bei susikure nauja Portugalijos karalyste Jos nebegrįzo musulmonams Al Andalusijos TaifosXI a Albarasinas Algarve Alchesirasas Almerija Badachosas Denija Granada Karmona Kordoba Lisabona Lorka Malaga Maljorka Moronas Mursija Ronda Saragosa Seuta Sevilija Toledas Tortosa Saltes ir Uelva Valensija XII a Almerija II II Badachosas II Chaenas Cheresas Granada II Karmona II Malaga II II Mursija II II Ronda II Santarenas II Tavira Valensija II XIII a Baesa Denija II Lorka II Menorka II Mursija III III Valensija III Almoravidu imperijaAlmoravidu imperija 1085 1145 Pagrindinis straipsnis Almoravidai 1086 m Afrikos Sacharoje susiformavusi musulmoniska dinastija Almoravidai pries tai uzkariave Maroka įsiverze į nusilpusia Al Andalusija Iki 1094 m jie sujunge visas likusias musulmoniskas valstybeles isskyrus Saragosa kuri islaike nepriklausomybe ir veliau inkorporuota į Aragono karalyste Valdant Almoravidui Ali ibn Jusufui berberu imperija eme pralaimeti krikscionims ir centrine valdzia vel nusilpo XII a viduryje islamiskoji Al Andalusija vel suiro į atskirus taifus Juos nusilpusius eme uzkariauti Kastilija Aragonas ir Portugalija o 1147 m Lisabonos paemimas tapo luzio tasku del kurio musulmonai į pagalba pasikviete Almochadus is Maroko Almohadai 1147 1238 Pagrindinis straipsnis Almohadai XII a viduryje Almoravidus pakeite nauja musulmoniska dinastija Almochadai kilusi is Maroko Is pradziu ji laimejo musį pries krikscionis taciau 1212 m buvo sutriuskinti Las Navas de Tolosa musyje Sis musis laikomas pagrindiniu luzio tasku Al Andalusijos istorijoje ir rekonkistoje nes po to Al Andalusija niekuomet nebeatsigavo Po Almohadu kalifo Abu Jakubo Jusufo II mirties 1224 m valstybe vel subyrejo ir taip susiformavo velyvieji taifai Daugumos ju egzistencija buvo labai trumpa nes pvz 1243 m krikscionys uzeme Mursija 1249 m Algarve Granados emyratasGranados emyratas 1228 1492 Pagrindinis straipsnis Granados emyratas Vienintele musulmoniska valstybe sugebejusi issaugoti nepriklausomybe nuo krikscioniu ir pasipriesinti rekonkistai buvo Granados emyratas kuris konsolidavo valdzia pietineje Pirenu dalyje Kurį laika Granada mokejo duokle Kastilijai duokle buvo gabenama is Subsacharines Afrikos is Malio imperijos XIV a sustiprejus Marokui pietuose Granada pateko į Marinidu įtakos sfera 1340 m Salado musyje susidure krikscioniu ir Marinidu pajegos Nors Marinidai pralaimejo tarp krikscioniu karalysciu prasidejus nesutarimams Granada issaugojo nepriklausomybe dar beveik 150 m Ir tik 1469 m Ispanijai susivienijus vel buvo atnaujinta Rekonkista kuri galutinai baigta 1492 m kuomet krikscionys paeme Alhambra paskutinįjį musulmonu avanposta Europoje Visuomene ir kulturaAl Andalusijos visuomene buvo labai įvairi tiek tautiniu tiek religiniu aspektu Ja sudare trys relgines grupes krikscionys zydai ir musulmonai Pastarieji dar dalinosi į arabus berberus ir islamizuotus vietos gyventojus Krikscionys ir zydai turejo moketi specialu mokestį dzizija Nera sutariama kokio laipsnio tolerancija buvo propaguojama religiniu mazumu atzvilgiu siame regione Dauguma mokslininku teigia jog nors religines mazumos turejo maziau teisiu nei musulmonai ju teises ir gyvenimo budas buvo gerokai geresni nei tuometineje krikscioniskoje Europoje Musulmoniskoji kultura Andaluzijos Koranas parasytas specifine srifto formaKordobos mecetes interjeras Andaluzijos musulmonai dar vadinami maurais isvyste ypac klestincia islamo kultura Kordobos kalifato laikais Al Andalusija sieke tapti lygia Islamo pasaulio centrams Bagdadui ir Damaskui Todel cia buvo statomos bibliotekos perrasomos knygos statomos mecetes ir rumai Visa tai skatino greita meno architekturos dailes literaturos vystymasį Tuometine Kordoba tapo vienu svarbiausiu pasaulio kulturos centru kuris turejo islamiska universiteta Vietos kalifai reme medicina filosofija Cia maisesi antikine kultura su islamiskaja Averojus is Kordobos yra laikomas sekuliariosios filosofijos tevu Andaluzijoje rase ir chirurgijos tevu vadinamas Vadinamoji Toledo mokykla garsejo lingvistikos studijomis Zydu aukso amzius Andaluzijos zydaiPagrindinis straipsnis Zydai sudare mazdaug 5 procentus Al Andalusijos visuomenes Kadangi manoma jog religines mazumos Al Andalusijoje buvo toleruojamos zydai cia isgyveno savo kulturos aukso amziu Ju kultura santykiavo su islamiskaja kultura kas leme naujus brandzius veikalus Kordobos kalifato laikais zydai aktyviai vertesi prekyba prekiaudami silku ir vergais taip keldami regiono ekonomika Daug ju dirbo vertejais versdami senoves veikalus is arabu į romanu kalbas ir atvirksciai Tarp ju buvo daug garsiu botaniku geografu mediku matematiku irfilosofu Viena zymiausiu to laikotarpio asmenybiu buvo kurio filosofijos veikalai dare įtaka velesnei zydu filosofijai Jo pradetos krypties pasekejai zinomi kaip maimodejai Krikscionys Al Andalusijoje Apokalipses piesinys musulmoniska manieraPagrindinis straipsnis Al Andalusijos krikscionys buvo vadinami mozarabais Jie islaike savo tikejima nuo Romos imperijos laiku taciau ju gyvenimo buda ju kultura paprocius labai stipriai veike musulmoniska kultura Mozarabai snekejo romaniska mozarabu kalba kuri buvo stipriai įtakota arabu kalbos Jie buvo skatinami priimti islama ir tapti nes tai leisdavo sumazinti mokescius geriau integruotis visuomeneje ir nemazai ju tai padare