Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Franko Ispanija 1936 1975 m gyvavusi valstybė Pirėnų pusiasalyje Taip pat valstybei priklausė kelios kolonijos Afrikoje
Francisko Franko diktatūra
Franko Ispanija – 1936–1975 m. gyvavusi valstybė Pirėnų pusiasalyje. Taip pat valstybei priklausė kelios kolonijos Afrikoje. Pasibaigus Ispanijos pilietiniam karui šalis valdyta autoritarinio režimo, kuriam vadovavo diktatorius Francisco Franco (iki pat savo mirties).
| España Reino de España Ispanija Ispanijos karalystė | |||||
| Nebegyvuoja | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas isp. Una, Grande y Libre | |||||
| Himnas (isp. Marcha Granadera) | |||||
| Sostinė | Burgosas (1936-1939) Madridas (1939-1975) | ||||
| Valdymo forma | autoritarinė falangistinė diktatūra | ||||
| Vadovas | |||||
| 1939 – 1945 | Francisco Franco (Kaudiljas) | ||||
| Karalius | |||||
| 1947 – 1969 | Francisco Franco (Regentas) | ||||
| 1969 – 1975 | Chuanas Karlosas I (Karalius) | ||||
| Era | Naujausieji laikai | ||||
| - Ispanijos pilietinis karas | 1936 m. - 1939 m. | ||||
| - F. Franco mirtis | 1975 m. lapkričio 20 d. | ||||
| Valiuta | Peseta | ||||
Valstybė susikūrė 1936 m. prasidėjus pilietiniam Ispanijos karui, trukusiam 2 metus. Gyvavo iki 1975 m. Išlaikė neutralumą tarptautiniuose konfliktuose (Antrajame pasauliniame kare ir kituose to laikmečio konfliktuose).
Istorija
| Ispanijos istorija |
| Iberai, Keltiberai |
| Romos imperija (Hispania) |
| Svebai (), Vandalai, Alanai |
| Vestgotai (karalystė) |
| Al-Andalusija |
| Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada |
| Rekonkista |
| Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, , Kastilija |
| Ispanijos karalystė: |
| Habsburgai > Burbonai |
| Pilietinis karas > Franko diktatūra |
| Demokratinė Ispanija |
Pilietinio karo laikotarpis
Pilietinio karo metu nacionalistai kovojo prieš respublikonus, kurie valdė tuometinę Ispaniją. Respublikonų pusę palaikė Sovietų Sąjunga ir Meksika, o nacionalistams padėjo fašistinė Italija bei nacistinė Vokietija.
Pilietinio karo pradžia nacionalistams buvo nesėkminga.1936 m. nepavyko sukilimai sostinėje Madride ir Barselonoje. Liepos 26 d. nacionalistams pavyko užimti gana svarbų Ispanijos miestą Burgosą, šis miestas tapo laikinąja, pirmąja nacionalistinės Ispanijos sostine, įkurta falangistų vyriausybė.
Spalio 1 d. generolas Francisco Franco tapo nacionalistų aukščiausiuoju vadovu ir vadovavo nacionalistams karo metu.
1939 m. pradžioje nacionalistai užėmė visą Ispaniją. Pasibaigus pilietiniam karui, įsitvirtino Francisco Franco režimas, ir jo fašistinė partija - .
Antrojo pasaulinio karo laikotarpis
1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus karui, Ispanijos vadovas Francisco Franco paskelbė valstybės neutralumą kare ir neįsitraukė į konfliktą ašies ar sąjungininkų pusėje. Neutralumas paskelbtas dėl ekonominių sunkumų, sukeltų neseniai pasibaigusio Ispanijos pilietinio karo.
1940 m. spalio 23 d. Adolfas Hitleris ir Francisco Franco pasirašė bendrą protokolą. Naciams laimėjus karą Prancūzijoje, ispanai turėjo gauti prancūzų kolonijų Afrikoje, o vėliau, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Franco pasižadėjo atsiųsti 50 000 karių į rytų frontą. 1945 m. pasibaigus karui, Ispanijai tiesiogiai į jį taip ir neįsitraukus bei išvengus sąjungininkų aneksavimo, šalis išliko vienintele Europos valstybe, kontroliuojama fašistinio režimo.
Šaltojo karo laikotarpis
1945 m. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) paskelbė Ispanijai diplomatinę izoliaciją ir ekonomines sankcijas dėl valstybėje ypač varžomų žmogaus teisių. 1947 m. Ispanijoje atkurta monarchija. Valstybės regentu tapo generolas Francisco Franco, o Ispanijos princu - Burbonų dinastijos atstovas Chuanas Karlosas I. Atkūrus monarchiją, faktiškai valstybei ir toliau vadovavo Franco. Jam valdant Ispanijoje buvo varžomos moterų teisės, draudžiamos tautinių mažumų kalbos Baskijoje ir Katalonijoje.
1969 m. diktatorius Francisco Franco atsisakė karaliaus sosto ir įpėdiniu tapo Chuanas Karlosas I, bet autoritarinis režimas generolui Franco leido toliau valdyti Ispaniją, atimant iš karaliaus visas valdžios galias.
Franco mirė 1975 m. Po jo mirties žlugo autoritarinis režimas, šalis tapo demokratiška, pradėti rengti laisvi rinkimai, uždraustos fašistinės partijos.
Politinė sistema
Falangizmas
1933 m. buvo įkurta partija , ideologiškai artima fašizmui bei nacionalizmui. Partiją įkūrė jaunas (30 metų) politikas . Falangistinė santvarka - autoritarinė, hierarchinė, bei socialinė visuomenės tvarka . Falangistai buvo antikomunistai, ir . Ideologija gyvavo tik Ispanijoje.
Ekonomika
1950 m. gegužės 9 d. įkurta garsi Ispanijos automobilių gamykla .
Po antrojo pasaulinio karo, pasaulyje pradėjo kurtis daug tarptautinių organizacijų. 1959 m. Ispanija įstojo į: Tarptautinį valiutos fondą, bei į pasaulio banką; 1961 m. į tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Šios organizacijos stipriai padėjo Ispanijai vystytis ekonomiškai. Valstybėje prasidėjo senų pramonės rajonų modernizavimas (Barselonoje, Bilbao ir kituose miestuose) bei naujų pramonės rajonų statybos. Pastarųjų daugiausia pastatyta sostinėje.
Nuo 1959 m. iki 1974 m. valstybėje vyko ekonominis bumas. Jį skatino ir užsienio investicijos šalyje. Šis ekonominis sprogimas buvo pavadintas . Ekonominis sprogimas baigėsi 8-ajame dešimtmetyje, prasidėjus tarptautinei stagfliacijos ir naftos krizei.
Kolonijos
Gvinėja
Gvinėja buvo antra pagal dydį ir ir toliausiai nuo Madrido esanti Ispanijos kolonija. Kolonija įkurta prieš pilietinį karą - atrasta 1778 m., o visiškai kolonizuota 1926 m. Gvinėjos kolonijoje gyveno 170 000 vietinių gyventojų. 1968 m. rugpjūčio 11 d. kolonija paskelbė nepriklausomybę ir tapo Pusiaujo Gvinėjos Respublika.
Marokas
Oficialus kolonijos pavadinimas: Ispanų protektoratas Maroke. Įkurtas neokolonializmo laikotarpiu, teritorija gauta 1912 m. pasirašius sutartį su Prancūzija.
1956 m. Marokas paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos, kolonizavusios pietinę Maroko dalį. Tais pačiais metais balandžio 7 d. Ispanija atidavė Marokui likusią jo teritorijos dalį.
Sachara
Didžiausia tuometinė Ispanų kolonija buvo vakarų Afrikoje, dabartinėje Vakarų Sacharos valstybės teritorijoje. Tai paskutinioji ispanų kolonija, gyvavusi iki 1975 m. 1970 m. kolonijoje prasidėjo sukilimas prieš metropoliją, reikalauta nepriklausomybės. Ispanija ir Marokas pradėjo karą prieš Vakarų Sacharos . Po F. Franco mirties demokratinė Ispanijos valdžia nurodė nutraukti karinius veiksmus Vakarų Sacharoje ir laikytis neutralumo šiame konflikte. Ilgainiui Marokas okupavo Vakarų Sacharą, bet kariniai neramumai šiame regione vyksta iki šiol.
Išnašos
- Paul Preston, Chapter 6 "The Making of a Caudillo" in Franco: A Biography (1993), pp. 171–198
- Paul Preston, Chapter 6 "The Making of a Caudillo" in Franco: A Biography (1993), pp. 171–198
- Primera condena al régimen de Franco en un recinto internacional, , , 2006-03-17 (ispaniškai)
- Von Martyna Czarnowska, Almunia, Joaquin: EU-Kommission (4): Ein halbes Jahr Vorsprung Archyvuota kopija 2006-02-13 iš Wayback Machine projekto., Weiner Zeitung, 2005-02-17 (vokiškai). Tikrinta 2006-08-26.
- Saz Campos 2004, p. 90.
- Moradiellos 2000, p. 20.
- Reuter, Tim (19 May 2014). „Before China's Transformation, There Was The 'Spanish Miracle'“. Forbes Magazine. Nuoroda tikrinta 2021-07-01.
- Payne (2000), p. 645
Šaltiniai
- Moradiellos, Enrique (2000). La España de Franco (1939–1975). Política y Sociedad (ispanų). Síntesis. ISBN 8477387400.
- Saz Campos, Ismael (2004). Fascismo y Franquismo (ispanų). University of Valencia. ISBN 8437059100.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Francisko Franko diktatūra, Kas yra Francisko Franko diktatūra? Ką reiškia Francisko Franko diktatūra?
Franko Ispanija 1936 1975 m gyvavusi valstybe Pirenu pusiasalyje Taip pat valstybei priklause kelios kolonijos Afrikoje Pasibaigus Ispanijos pilietiniam karui salis valdyta autoritarinio rezimo kuriam vadovavo diktatorius Francisco Franco iki pat savo mirties Espana Reino de Espana Ispanija Ispanijos karalysteNebegyvuoja1936 1975 Veliava HerbasDevizas isp Una Grande y LibreHimnas isp Marcha Granadera Location of IspanijaSostine Burgosas 1936 1939 Madridas 1939 1975 Valdymo forma autoritarine falangistine diktaturaVadovas 1939 1945 Francisco Franco Kaudiljas Karalius 1947 1969 Francisco Franco Regentas 1969 1975 Chuanas Karlosas I Karalius Era Naujausieji laikai Ispanijos pilietinis karas 1936 m 1939 m F Franco mirtis 1975 m lapkricio 20 d Valiuta Peseta Valstybe susikure 1936 m prasidejus pilietiniam Ispanijos karui trukusiam 2 metus Gyvavo iki 1975 m Islaike neutraluma tarptautiniuose konfliktuose Antrajame pasauliniame kare ir kituose to laikmecio konfliktuose IstorijaIspanijos istorijaIberai KeltiberaiRomos imperija Hispania Svebai Vandalai AlanaiVestgotai karalyste Al AndalusijaKordoba gt Taifai gt Almoravidai gt Almochadai gt GranadaRekonkistaAsturija Navara Leonas Aragonas Ispanijos marka KastilijaIspanijos karalyste Habsburgai gt BurbonaiPilietinis karas gt Franko diktaturaDemokratine IspanijaPilietinio karo laikotarpis Pagrindinis straipsnis Ispanijos pilietinis karas Pilietinio karo metu nacionalistai kovojo pries respublikonus kurie valde tuometine Ispanija Respublikonu puse palaike Sovietu Sajunga ir Meksika o nacionalistams padejo fasistine Italija bei nacistine Vokietija Pilietinio karo pradzia nacionalistams buvo nesekminga 1936 m nepavyko sukilimai sostineje Madride ir Barselonoje Liepos 26 d nacionalistams pavyko uzimti gana svarbu Ispanijos miesta Burgosa sis miestas tapo laikinaja pirmaja nacionalistines Ispanijos sostine įkurta falangistu vyriausybe Spalio 1 d generolas Francisco Franco tapo nacionalistu auksciausiuoju vadovu ir vadovavo nacionalistams karo metu 1939 m pradzioje nacionalistai uzeme visa Ispanija Pasibaigus pilietiniam karui įsitvirtino Francisco Franco rezimas ir jo fasistine partija Antrojo pasaulinio karo laikotarpis Pagrindinis straipsnis Antrasis pasaulinis karas 1939 m rugsejo 1 d prasidejus karui Ispanijos vadovas Francisco Franco paskelbe valstybes neutraluma kare ir neįsitrauke į konflikta asies ar sajungininku puseje Neutralumas paskelbtas del ekonominiu sunkumu sukeltu neseniai pasibaigusio Ispanijos pilietinio karo Heinrichas Himleris kaireje ir is desines Francisco Franco naciu vizitas Madride 1940 m spalio 23 d Adolfas Hitleris ir Francisco Franco pasirase bendra protokola Naciams laimejus kara Prancuzijoje ispanai turejo gauti prancuzu koloniju Afrikoje o veliau Vokietijai uzpuolus Sovietu Sajunga Franco pasizadejo atsiusti 50 000 kariu į rytu fronta 1945 m pasibaigus karui Ispanijai tiesiogiai į jį taip ir neįsitraukus bei isvengus sajungininku aneksavimo salis isliko vienintele Europos valstybe kontroliuojama fasistinio rezimo Saltojo karo laikotarpis Pagrindinis straipsnis Saltasis karas 1945 m Jungtiniu Tautu Organizacija JTO paskelbe Ispanijai diplomatine izoliacija ir ekonomines sankcijas del valstybeje ypac varzomu zmogaus teisiu 1947 m Ispanijoje atkurta monarchija Valstybes regentu tapo generolas Francisco Franco o Ispanijos princu Burbonu dinastijos atstovas Chuanas Karlosas I Atkurus monarchija faktiskai valstybei ir toliau vadovavo Franco Jam valdant Ispanijoje buvo varzomos moteru teises draudziamos tautiniu mazumu kalbos Baskijoje ir Katalonijoje Mauzoliejus bazilikoje kuriame balzamuotas Francisco Franco 1969 m diktatorius Francisco Franco atsisake karaliaus sosto ir įpediniu tapo Chuanas Karlosas I bet autoritarinis rezimas generolui Franco leido toliau valdyti Ispanija atimant is karaliaus visas valdzios galias Franco mire 1975 m Po jo mirties zlugo autoritarinis rezimas salis tapo demokratiska pradeti rengti laisvi rinkimai uzdraustos fasistines partijos Politine sistemaFalangizmas Pagrindinis straipsnis 1934 m nutapytas falangistu lyderio portretas 1933 m buvo įkurta partija ideologiskai artima fasizmui bei nacionalizmui Partija įkure jaunas 30 metu politikas Falangistine santvarka autoritarine hierarchine bei socialine visuomenes tvarka Falangistai buvo antikomunistai ir Ideologija gyvavo tik Ispanijoje Ekonomika1950 m geguzes 9 d įkurta garsi Ispanijos automobiliu gamykla Po antrojo pasaulinio karo pasaulyje pradejo kurtis daug tarptautiniu organizaciju 1959 m Ispanija įstojo į Tarptautinį valiutos fonda bei į pasaulio banka 1961 m į tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija Sios organizacijos stipriai padejo Ispanijai vystytis ekonomiskai Valstybeje prasidejo senu pramones rajonu modernizavimas Barselonoje Bilbao ir kituose miestuose bei nauju pramones rajonu statybos Pastaruju daugiausia pastatyta sostineje 1953 m automobilis Nuo 1959 m iki 1974 m valstybeje vyko ekonominis bumas Jį skatino ir uzsienio investicijos salyje Sis ekonominis sprogimas buvo pavadintas Ekonominis sprogimas baigesi 8 ajame desimtmetyje prasidejus tarptautinei stagfliacijos ir naftos krizei KolonijosGvineja Pagrindinis straipsnis Ispanijos Gvineja Gvineja buvo antra pagal dydį ir ir toliausiai nuo Madrido esanti Ispanijos kolonija Kolonija įkurta pries pilietinį kara atrasta 1778 m o visiskai kolonizuota 1926 m Gvinejos kolonijoje gyveno 170 000 vietiniu gyventoju 1968 m rugpjucio 11 d kolonija paskelbe nepriklausomybe ir tapo Pusiaujo Gvinejos Respublika Marokas Pagrindinis straipsnis Ispanijos Marokas Oficialus kolonijos pavadinimas Ispanu protektoratas Maroke Įkurtas neokolonializmo laikotarpiu teritorija gauta 1912 m pasirasius sutartį su Prancuzija 1956 m Marokas paskelbe nepriklausomybe nuo Prancuzijos kolonizavusios pietine Maroko dalį Tais paciais metais balandzio 7 d Ispanija atidave Marokui likusia jo teritorijos dalį Sachara Pagrindinis straipsnis Ispanijos Sachara Didziausia tuometine Ispanu kolonija buvo vakaru Afrikoje dabartineje Vakaru Sacharos valstybes teritorijoje Tai paskutinioji ispanu kolonija gyvavusi iki 1975 m 1970 m kolonijoje prasidejo sukilimas pries metropolija reikalauta nepriklausomybes Ispanija ir Marokas pradejo kara pries Vakaru Sacharos Po F Franco mirties demokratine Ispanijos valdzia nurode nutraukti karinius veiksmus Vakaru Sacharoje ir laikytis neutralumo siame konflikte Ilgainiui Marokas okupavo Vakaru Sachara bet kariniai neramumai siame regione vyksta iki siol IsnasosPaul Preston Chapter 6 The Making of a Caudillo in Franco A Biography 1993 pp 171 198 Paul Preston Chapter 6 The Making of a Caudillo in Franco A Biography 1993 pp 171 198 Primera condena al regimen de Franco en un recinto internacional 2006 03 17 ispaniskai Von Martyna Czarnowska Almunia Joaquin EU Kommission 4 Ein halbes Jahr Vorsprung Archyvuota kopija 2006 02 13 is Wayback Machine projekto Weiner Zeitung 2005 02 17 vokiskai Tikrinta 2006 08 26 Saz Campos 2004 p 90 Moradiellos 2000 p 20 Reuter Tim 19 May 2014 Before China s Transformation There Was The Spanish Miracle Forbes Magazine Nuoroda tikrinta 2021 07 01 Payne 2000 p 645 Saltiniai Moradiellos Enrique 2000 La Espana de Franco 1939 1975 Politica y Sociedad ispanu Sintesis ISBN 8477387400 Saz Campos Ismael 2004 Fascismo y Franquismo ispanu University of Valencia ISBN 8437059100