Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos revoliucija Révolution françaiseBastilijos šturmas 1789 m liepos 14 d Data1789 m gegužės 5 d 1789 05 05 1799
Prancūzijos revoliucija
| Prancūzijos revoliucija Révolution française | |
| Bastilijos šturmas, 1789 m. liepos 14 d. | |
| Data | 1789 m. gegužės 5 d. – 1799 m. lapkričio 9 d. |
|---|---|
| Vieta | Prancūzijos karalystė |
| Rezultatas |
|
Prancūzijos revoliucija (pranc. Révolution française) – laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789 iki 1794 m., nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m., kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldystė. Revoliucija įkūnijo socialinės ir politinės santvarkos kokybinį virsmą, perėjimą nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos, vadinamosios Ancien régime, prie modernios neluominės visuomenės, taip pat nuo absoliutinės monarchijos prie konstitucinės-parlamentinės santvarkos.
Priešistorė
| Prancūzijos istorija |
| Galija (Keltai) |
| Romos imperija |
| Frankų valstybė (Merovingai) |
| Frankų imperija (V. Frankai) |
| Karolingai > Robertinai |
| Prancūzijos karalystė: |
| Kapetingai > Valua > Burbonai |
| Didžioji Prancūzijos revoliucija |
| Pirmoji imperija |
| Antroji imperija |
| Trečioji Respublika |
| Viši režimas |
| Ketvirtoji Respublika |
| Penktoji Respublika |
| Istoriniai regionai |
Revoliuciją sukėlė daug aplinkybių. Ikirevoliucinė Prancūzijos socialinė santvarka pasižymėjo rigidiškumu, anachroniškų feodalinių privilegijų gausa. Dvasininkijos ir bajorijos luomai turėjo mokestinį imunitetą ir visus mokesčius mokėjo tik trečiasis luomas. XVIII a. pab. jau buvo susiformavęs buržuazijos sluoksnis, nepatenkintas ne tik privilegijų, bet ir politinių teisių nebuvimu.
Absoliutinė monarchija XVIII a. Prancūzijoje buvo didelėje krizėje. Sąstingis buvo jaučiamas Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje. Radikalių reformų idėjas Prancūzijoje reiškė Švietimo atstovai, propagavę laisvės ir lygybės idealus.
Konjunktūrinės revoliucijos priežastys buvo valstybės finansų krizė ir nederlius. Valstybės biudžetas buvo deficitinis, daugiausia dėl XVIII a. vykdytų karų ir milžiniškų karališkojo dvaro išlaidų. XVIII a. pab., kai Prancūziją valdė Liudvikas XVI ir jo žmona, Austrijos imperatorės Marijos Teresės duktė Marija Antuanetė, karaliaus rūmuose buvo vis daugiau be saiko išlaidaujama.
Revoliucijos eiga
Tiesioginiu impulsu Prancūzijos revoliucijai tapo Liudviko XVI siekis pataisyti šalies finansinę padėtį. 1787 m. vasario mėn. jo finansų ministras Loménie de Brienne sušaukė notablių asamblėją – kilmingųjų, kunigų, buržuazijos ir biurokratų grupę nutarimams patvirtinti. Notablių asamblėja turėjo patvirtinti naujus žemės mokesčius, pagal kuriuos pirmą kartą būtų buvusi apmokestinta bajorijos ir dvasininkijos nuosavybė. Asamblėja nepatvirtino siūlomų mokesčių ir reikalavo, kad Liudvikas XVI sukviestų generalinius luomus. 1788 m. rugpjūtį karalius sutiko 1789 m. gegužės mėn. sušaukti Generalinius luomus. Sušaukti Generaliniai luomai nesiruošė apsiriboti vien finansų reforma, o ėmė svarstyti visos santvarkos reformą. Generaliniai luomai trečiojo luomo iniciatyva pasiskelbė birželio 17-ąją , taip siekdami iškelti ir įgyvendinti tautos suvereniteto principą. Norėdamas kontroliuoti padėtį ir sutrukdyti Asamblėjai susirinkti, Liudvikas XVI liepė uždaryti Salle des États, kur rinkosi Asamblėja. Radę uždarytas ir saugomas duris, delegatai susirinko teniso aikštelėje ir 1789 m. birželio 20 d. davė , kuria įsipareigojo „niekada nesiskirstyti, susitikti bet kur pagal aplinkybes, kol bus sukurta ir patikimai patvirtinta karalystės Konstitucija“. Prie jų taip pat prisidėjo kai kurie pirmųjų dviejų luomų atstovai. Liepos 9 d. Nacionalinis susirinkimas pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu, t. y. atstovaujamuoju organu, kurio uždavinys parengti ir priimti Konstituciją. Tuo pat metu Paryžius buvo apimtas maištų, anarchijos ir visuotinio plėšikavimo. Prie plėšikų prisidėjo ir kariai – vadinamoji Prancūzų sargyba, mat kilus neramumams jų kilmingieji vadai pabėgo iš miesto. Pasklidus gandams, kad monarchija rengiasi išvaikyti Steigiamąjį susirinkimą, 1789 m. liepos 14 d. Paryžiaus miestiečiai šturmavo Bastiliją, nes manyta, kad ten kaupiami ginklai Steigiamajam susirinkimui išvaikyti. Įsiveržę į vidų, Bastilijoje jie rado tik septynis kalinius. Bastilijos užėmimas reiškė visišką absoliutinės monarchijos krachą. Liudvikas XVI turėjo pripažinti visus Steigiamojo susirinkimo priimtus nutarimus. Buvo panaikintos bajorijos privilegijos, įvairūs trečiojo luomo apribojimai. Nors grįžo taika, kai kurie kilmingieji nepripažino naujos valdžios ir migravo į užsienį, kad paragintų kitas karalystes paskelbti karą Prancūzijai.
1789 m. rugpjūtį Nacionalinė Asamblėja priėmė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją, kuri tapo Konstitucijos užuomazga. Istorinės Prancūzijos provincijos buvo reformuotos į 83 vienodai valdomus, panašius dydžiu ir gyventojų skaičiumi departamentus. Rugpjūčio 4 d. buvo panaikintas feodalizmas, vadinamieji Rugpjūčio dekretai anuliavo Antrojo luomo feodalines teises ir Pirmojo luomo renkamą dešimtinę. Dekretais kilmingieji, dvasininkija, miestai, provincijos, kompanijos prarado turėtas privilegijas. Visi teisėjai buvo paskelbti laikinais ir nepriklausomais nuo sosto. Buvo uždraustos paveldimos pareigybės, išskyrus pačią monarchiją. Kriminalines bylas pradėjo tirti prisiekusiųjų teismai. Karalius turėjo teisę skelbti karą, bet įstatymų leidėjai turėjo apsvarstyti šį siūlymą ir patys dėl jo nuspręsti. Buvo panaikinti vidaus prekybos barjerai, gildijos ir kitos darbininkų organizacijos: bet kuris žmogus galėjo laisvai prekiauti gavęs licenciją. Streikai tapo nelegalūs.
Prieš revoliuciją Katalikų bažnyčia buvo didžiausias žemvaldys šalyje. 1790 m. Bažnyčia prarado teisę apmokestinti javus, buvo panaikintos kunigų privilegijos, o Bažnyčios turtas konfiskuotas.
Respublikos vyriausybė, įgaliota Liudviko XVI, taip pat įvedė matavimo vienetų sistemą (Système International d’Unités), kuri vėliau tapo žinoma kaip metrinė sistema. Buvo visuotinai pripažinti Charles-Augustin de Coulomb ir André-Marie Ampère darbai elektros ir elektromagnetizmo srityse, o jų vienetai įtraukti į metrinę sistemą.
Kai 1789 m. spalį Paryžiaus liaudis, norėdama atkreipti dėmesį į skurdą, užpuolė karaliaus rūmus Versalyje, karališkoji šeima turėjo persikelti į Tiuilri rūmus Paryžiuje. Vėliau, 1791 m. birželį, karališkoji šeima slapta iškeliavo iš Paryžiaus į Vareną prie šiaurės rytų Prancūzijos sienos, tikėdamasi sulaukti paramos iš rojalistų, kuriais karalius pasikliovė, bet pakeliui buvo sučiupta. Vėliau visa šeima buvo grąžinta į Paryžių ir laikyta sąlygomis Tiuilri rūmuose.
Tuo tarpu Asamblėjoje atsirado frakcijų. Revoliucijos priešininkai sėdėjo dešinėje pusėje. Vadinamieji „Rojalistai demokratai“ siekė įtvirtinti konstitucinę monarchiją, panašią į veikusią Jungtinėje Karalystėje. „Nacionalinė partija“, sėdinti centre ir kairiau, turėjo radikalesnių siūlymų. Lafayette vadovaujama Nacionalinė Sargyba, kurią rėmė vidurinė klasė, irgi buvo stipri jėga. Kadangi dauguma Asamblėjos delegatų daugiau palaikė konstitucinę monarchiją, nei respubliką, įvairios grupės susitarė dėl reikšmingesnio, nei vien tik nominalaus valdovo, Liudviko XVI statuso. Jis buvo priverstas prisiekti Konstitucijai, pagal kurią numatyta, kad priesaikos atsisakymas, vadovavimas armijai kare su tauta ar kurio nors asmens įpareigojimas tai atlikti karaliaus vardu de facto prilygsta sosto atsižadėjimui. 1791 m. rugsėjo 3 d. priimta pirmoji Prancūzijos Konstitucija, paskelbusi konstitucinę monarchiją. Pagal ją karalius turėjo dalytis valdžia su įstatymus leidžiančiu renkamu Susirinkimu, tačiau taip pat turėjo ir karališkąją veto teisę ir galėjo pasirinkti ministrus.
Po naujų rinkimų, įvykusių 1791 m. spalio 1 d., naujasis parlamentas neprabėgus metams pasinėrė į chaosą. Dešinėje susibūrė 165 konstitucinės monarchijos šalininkai, 330 žirondistų (liberalūs respublikonai), kairėje – jakobinai (radikalūs revoliucionieriai), o 250 delegatų nepriklausė jokiai frakcijai. Nuo pat parlamento veiklos pradžios karalius vieną po kito vetavo priimtus įstatymus: dekretą, siūlantį mirties bausmę emigrantams, ir kitą, reikalaujantį iš kunigų per aštuonias dienas prisiekti Kunigų civilinei konstitucijai. Netrukus kilo konstitucinė krizė ir prasidėjo kitas revoliucijos etapas. 1792 m. vasarą Prancūzijoje susiklostė krizinė situacija, paskatinusi gilinti revoliuciją ir atsisakyti monarchijos. Pagrindinė krizės priežastis buvo pačių revoliucionierių pradėtas Prancūzijos karas su Austrija ir Prūsija. Pasklidus gandams, kad šalies karinius planus Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė išdavė Prancūzijos priešams, ir miniai užpuolus Tiuilri rūmus, monarchai 1792 m. rugpjūčio 10 d. buvo suimti, nuversti nuo sosto, vėliau teisiami ir nubausti mirties bausme už valstybės išdavimą. 1792 m. vasarą nušalinus karalių nuo valdžios, prieš metus priimta Konstitucija nustojo galioti. Remiantis visuotine rinkimų teise, buvo išrinktas naujas atstovaujamasis organas – , kuris 1792 m. rugsėjo 21 d. (arba, pasak kitų šaltinių, rugsėjo 22 d.) paskelbė Prancūziją respublika. Konvente nuo pat pradžių užvirė arši kova tarp vienam jakobinų klubui priklausiusių žirondistų (jų pavadinimas kilo iš Žirondos departamento) ir montanjarų. Spalio mėnesį žirondistai pasitraukė iš jakobinų klubo. Konvento sprendimu, karalius Liudvikas XVI 1793 m. sausio 21 d. buvo giljotinuotas. Marija Antuanetė buvo giljotinuota spalio 16 d. 1793 m. birželio pradžioje buvo susidorota ir su neseniai nuo jakobinų atsiskyrusiais žirondistais bei įvesta jakobinų diktatūra.
Po karaliaus giljotinavimo į karą su Prancūzija įsitraukė kone visos Europos didžiosios valstybės. Po pirmos didelės revoliucionierių pergalės Valmy mūšyje 1792 m. rugsėjo 20 d., kitą dieną, rugsėjo 21 d., buvo paskelbta . Buvo įvestas Prancūzų revoliucinis kalendorius.
Nacionalinės vyriausybės likučiai rėmėsi sukilėlių komuna. Komuna pasiuntė gaujas į kalėjimus savavališkai teisti ir žudyti 1400 aukų, taip pat išsiuntinėjo laiškus kitiems miestams, ragindama sekti jų pavyzdžiu. Asamblėja menkai tegalėjo tam pasipriešinti. Tokia situacija truko tol, kol 1792 m. rugsėjo 20 d. susirinko Nacionalinis konventas, atsakingas už naujos Konstitucijos sukūrimą ir tapęs de facto naująja Prancūzijos vyriausybe. Kitą dieną Konventas panaikino monarchiją ir paskelbė respubliką.
Kai padėtis karo lauke ėmė blogėti, sukilo kainos ir (sans-culottes, vargšai darbininkai ir radikalūs jakobinai), kai kuriose vietovėse kilo pasipriešinimas revoliucionieriams. Tai paskatino jakobinus ne be Paryžiaus sankiulotų paramos nuteikti visuomenę prieš žirondistus ir, įvykdžius parlamentinį perversmą, paimti valdžią į savo rankas. Nuo 1793 m. birželio 2 d. iki 1794 m. liepos 27 d. buvo įvesta kairiųjų jakobinų diktatūra. Literatūroje dažnai ji ne visai tiksliai vadinama tiesiog jakobinų, revoliucijos metais Paryžiuje veikusio politinio klubo narių vardu, diktatūra. Jakobinų ir sankiulotų sąjunga paklojo pamatus naujai vyriausybei, kurios politika buvo gerokai radikalesnė. 1793 m. rugsėjį prasidėjo Teroro valdymas, trukęs apie 12 mėnesių. , įkurtas 1793 m. balandžio 6 d., buvo de facto Prancūzijos vykdomoji valdžia. Karo sąlygomis ir galbūt kilus tautos išlikimo grėsmei, jakobinai, vadovaujami Robespjero perėmė į savo rankas teisingumo vykdymą ir pavedė jį dvylikos narių komiteto priežiūrai. Buvo nužudyta maždaug 18 tūkst. žmonių, apkaltintų antirevoliucine veikla. 1794 m. Robespjero nurodymu masiškai žudyti ultraradikalūs ir nuosaikieji jakobinai, dėl to smarkiai krito jo populiarumas. 1794 m. liepos 27 d. įvyko Termidoro perversmas – suimtas ir nužudytas pats Robespjeras. Naująją vyriausybę daugiausia sudarė terorą išgyvenę žirondistai. Atėję į valdžią jie atkeršijo – uždarė Jakobinų klubą ir nužudė daugybę jo narių (vadinamasis Baltasis teroras).
Paaiškėjus Nacionalinio Konvento planams eksportuoti revoliuciją, nukirsdinus Liudviką XVI ir atsivėrus keliui per Šeldės upę, kaimyninės šalys suskato burtis į karinę sąjungą, nukreiptą prieš Prancūziją. Ispanijai, , Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams prisidėjus prie Prūsijos ir Austrijos, buvo sudaryta Pirmoji antiprancūziškoji koalicija (1792–1797 m.). Ji suformuota jau prasidėjus karams. Paėmę valdžią jakobinai paskelbė Guerre Totale (visuotinį karą) ir Levée en masse (masinį šaukimą į kariuomenę). Įsiveržusi rojalistų armija buvo sumušta prie Tulono 1793 m. Tai paskatino Prancūziją pereiti į puolimą ir davė progos pasižymėti jaunam Napoleonui Bonapartui. Po Fleriuso mūšio buvo užimta Belgija ir Reino kraštas. Įsiveržus į Nyderlandus buvo įkurta marionetinė Batavijos respublika. Galiausiai Bazelyje 1795 m. buvo sudaryta taika tarp Ispanijos, Prūsijos ir Prancūzijos.
Direktorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Direktorija.
Žlugus Pirmajai antiprancūziškajai koalicijai, išnyko Prancūzijos užpuolimo grėsmė. Konventas 1795 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino vadinamąją III metų konstituciją, kuri rugsėjį plebiscitu buvo ratifikuota ir įsigaliojo 1795 m. rugsėjo 26 d. Pagal Konstitucijos nuostatas buvo įsteigta Direktorija ir pirmasis Prancūzijos istorijoje dviejų rūmų parlamentas. Jį sudarė Penkių šimtų atstovų taryba (le Conseil des Cinq-Cents – 500 taryba) ir 250 seniūnų taryba (le Conseil des Anciens – Seniūnų taryba). Vykdomoji valdžia atiteko 5 direktoriams, kuriuos kasmet išrinkdavo Seniūnų taryba iš Penkių šimtų tarybos sudaryto sąrašo. Ketveri Direktorijos valdymo metai pasižymėjo jos despotizmu ir nuolatiniais bruzdėjimais. Jei rinkimai baigdavosi ne Direktorijos naudai, ji pasitelkdavo kariuomenę priešininkams malšinti. Kariuomenei vadovavęs Napoleonas po pergalių Egipte ir Europoje tapo vis populiaresnis. 1799 m. lapkritį Napoleonas Briumero 18 perversmo metu nuvertė Direktoriją ir įsteigė Konsulatą. Šis perversmas laikomas revoliucijos Prancūzijoje pabaiga.
Šaltiniai
- Prancūzijos didžioji revoliucija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris „1792 IX 21 konventas panaikino karaliaus valdžią. Prancūzija buvo paskelbta respublika.“
- L. Karsavinas.. Didžioji prancūzų revoliucija. Lietuviškoji enciklopedija, IV t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936. T. 4: Bohdanas–Caxias, XII p., 739 psl. Konventas „1792 IX 22 panaikino karaliaus valdžią ir IX.22 nutarė datuoti aktus „pirmaisiais Respublikos metais“, tuo netiesiogiai paskelbė respubliką“
Literatūra
- Didysis Bastilijų šturmas / Algis Kasperavičius. – Vilnius: Mintis, 1989. – 113 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos revoliucija, Kas yra Prancūzijos revoliucija? Ką reiškia Prancūzijos revoliucija?
Prancuzijos revoliucija Revolution francaiseBastilijos sturmas 1789 m liepos 14 d Data1789 m geguzes 5 d 1789 05 05 1799 m lapkricio 9 d 1799 11 09 VietaPrancuzijos karalysteRezultatasPanaikinta įvesta konstitucine monarchijaĮkurtaPrasidejo Liudvikas XVI giljotinuotasPrancuzijos revoliuciniai karaiĮsteigtas Prancuzijos Konsulatas Prancuzijos revoliucija pranc Revolution francaise laikotarpis Prancuzijos istorijoje trukes nuo 1789 iki 1794 m nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldyste Revoliucija įkunijo socialines ir politines santvarkos kokybinį virsma perejima nuo pusiau feodalines luomines santvarkos vadinamosios Ancien regime prie modernios neluomines visuomenes taip pat nuo absoliutines monarchijos prie konstitucines parlamentines santvarkos Jacques Necker Liudviko XVI finansu ministrasBastilijos uzemimas 1789 m liepos 14 d PriesistorePrancuzijos istorijaGalija Keltai Romos imperijaFranku valstybe Merovingai Franku imperija V Frankai Karolingai gt RobertinaiPrancuzijos karalyste Kapetingai gt Valua gt BurbonaiDidzioji Prancuzijos revoliucijaPirmoji imperijaAntroji imperijaTrecioji RespublikaVisi rezimasKetvirtoji RespublikaPenktoji RespublikaIstoriniai regionai Revoliucija sukele daug aplinkybiu Ikirevoliucine Prancuzijos socialine santvarka pasizymejo rigidiskumu anachronisku feodaliniu privilegiju gausa Dvasininkijos ir bajorijos luomai turejo mokestinį imuniteta ir visus mokescius mokejo tik treciasis luomas XVIII a pab jau buvo susiformaves burzuazijos sluoksnis nepatenkintas ne tik privilegiju bet ir politiniu teisiu nebuvimu Absoliutine monarchija XVIII a Prancuzijoje buvo dideleje krizeje Sastingis buvo jauciamas Prancuzijos Kataliku Baznycioje Radikaliu reformu idejas Prancuzijoje reiske Svietimo atstovai propagave laisves ir lygybes idealus Konjunkturines revoliucijos priezastys buvo valstybes finansu krize ir nederlius Valstybes biudzetas buvo deficitinis daugiausia del XVIII a vykdytu karu ir milzinisku karaliskojo dvaro islaidu XVIII a pab kai Prancuzija valde Liudvikas XVI ir jo zmona Austrijos imperatores Marijos Tereses dukte Marija Antuanete karaliaus rumuose buvo vis daugiau be saiko islaidaujama Revoliucijos eigaTiesioginiu impulsu Prancuzijos revoliucijai tapo Liudviko XVI siekis pataisyti salies finansine padetį 1787 m vasario men jo finansu ministras Lomenie de Brienne susauke notabliu asambleja kilminguju kunigu burzuazijos ir biurokratu grupe nutarimams patvirtinti Notabliu asambleja turejo patvirtinti naujus zemes mokescius pagal kuriuos pirma karta butu buvusi apmokestinta bajorijos ir dvasininkijos nuosavybe Asambleja nepatvirtino siulomu mokesciu ir reikalavo kad Liudvikas XVI sukviestu generalinius luomus 1788 m rugpjutį karalius sutiko 1789 m geguzes men susaukti Generalinius luomus Susaukti Generaliniai luomai nesiruose apsiriboti vien finansu reforma o eme svarstyti visos santvarkos reforma Generaliniai luomai treciojo luomo iniciatyva pasiskelbe birzelio 17 aja taip siekdami iskelti ir įgyvendinti tautos suvereniteto principa Noredamas kontroliuoti padetį ir sutrukdyti Asamblejai susirinkti Liudvikas XVI liepe uzdaryti Salle des Etats kur rinkosi Asambleja Rade uzdarytas ir saugomas duris delegatai susirinko teniso aiksteleje ir 1789 m birzelio 20 d dave kuria įsipareigojo niekada nesiskirstyti susitikti bet kur pagal aplinkybes kol bus sukurta ir patikimai patvirtinta karalystes Konstitucija Prie ju taip pat prisidejo kai kurie pirmuju dvieju luomu atstovai Liepos 9 d Nacionalinis susirinkimas pasiskelbe Steigiamuoju susirinkimu t y atstovaujamuoju organu kurio uzdavinys parengti ir priimti Konstitucija Tuo pat metu Paryzius buvo apimtas maistu anarchijos ir visuotinio plesikavimo Prie plesiku prisidejo ir kariai vadinamoji Prancuzu sargyba mat kilus neramumams ju kilmingieji vadai pabego is miesto Pasklidus gandams kad monarchija rengiasi isvaikyti Steigiamajį susirinkima 1789 m liepos 14 d Paryziaus miestieciai sturmavo Bastilija nes manyta kad ten kaupiami ginklai Steigiamajam susirinkimui isvaikyti Įsiverze į vidu Bastilijoje jie rado tik septynis kalinius Bastilijos uzemimas reiske visiska absoliutines monarchijos kracha Liudvikas XVI turejo pripazinti visus Steigiamojo susirinkimo priimtus nutarimus Buvo panaikintos bajorijos privilegijos įvairus treciojo luomo apribojimai Nors grįzo taika kai kurie kilmingieji nepripazino naujos valdzios ir migravo į uzsienį kad paragintu kitas karalystes paskelbti kara Prancuzijai Robespjeras 1789 m rugpjutį Nacionaline Asambleja prieme Zmogaus ir piliecio teisiu deklaracija kuri tapo Konstitucijos uzuomazga Istorines Prancuzijos provincijos buvo reformuotos į 83 vienodai valdomus panasius dydziu ir gyventoju skaiciumi departamentus Rugpjucio 4 d buvo panaikintas feodalizmas vadinamieji Rugpjucio dekretai anuliavo Antrojo luomo feodalines teises ir Pirmojo luomo renkama desimtine Dekretais kilmingieji dvasininkija miestai provincijos kompanijos prarado turetas privilegijas Visi teisejai buvo paskelbti laikinais ir nepriklausomais nuo sosto Buvo uzdraustos paveldimos pareigybes isskyrus pacia monarchija Kriminalines bylas pradejo tirti prisiekusiuju teismai Karalius turejo teise skelbti kara bet įstatymu leidejai turejo apsvarstyti sį siulyma ir patys del jo nuspresti Buvo panaikinti vidaus prekybos barjerai gildijos ir kitos darbininku organizacijos bet kuris zmogus galejo laisvai prekiauti gaves licencija Streikai tapo nelegalus Pries revoliucija Kataliku baznycia buvo didziausias zemvaldys salyje 1790 m Baznycia prarado teise apmokestinti javus buvo panaikintos kunigu privilegijos o Baznycios turtas konfiskuotas Respublikos vyriausybe įgaliota Liudviko XVI taip pat įvede matavimo vienetu sistema Systeme International d Unites kuri veliau tapo zinoma kaip metrine sistema Buvo visuotinai pripazinti Charles Augustin de Coulomb ir Andre Marie Ampere darbai elektros ir elektromagnetizmo srityse o ju vienetai įtraukti į metrine sistema Satyriniame paveikslelyje saipomasi is Prancuzijos revoliucijos kokia ji buvo matoma uzsienieciu akimis Kai 1789 m spalį Paryziaus liaudis noredama atkreipti demesį į skurda uzpuole karaliaus rumus Versalyje karaliskoji seima turejo persikelti į Tiuilri rumus Paryziuje Veliau 1791 m birzelį karaliskoji seima slapta iskeliavo is Paryziaus į Varena prie siaures rytu Prancuzijos sienos tikedamasi sulaukti paramos is rojalistu kuriais karalius pasikliove bet pakeliui buvo suciupta Veliau visa seima buvo grazinta į Paryziu ir laikyta salygomis Tiuilri rumuose Tuo tarpu Asamblejoje atsirado frakciju Revoliucijos priesininkai sedejo desineje puseje Vadinamieji Rojalistai demokratai sieke įtvirtinti konstitucine monarchija panasia į veikusia Jungtineje Karalysteje Nacionaline partija sedinti centre ir kairiau turejo radikalesniu siulymu Lafayette vadovaujama Nacionaline Sargyba kuria reme vidurine klase irgi buvo stipri jega Kadangi dauguma Asamblejos delegatu daugiau palaike konstitucine monarchija nei respublika įvairios grupes susitare del reiksmingesnio nei vien tik nominalaus valdovo Liudviko XVI statuso Jis buvo priverstas prisiekti Konstitucijai pagal kuria numatyta kad priesaikos atsisakymas vadovavimas armijai kare su tauta ar kurio nors asmens įpareigojimas tai atlikti karaliaus vardu de facto prilygsta sosto atsizadejimui 1791 m rugsejo 3 d priimta pirmoji Prancuzijos Konstitucija paskelbusi konstitucine monarchija Pagal ja karalius turejo dalytis valdzia su įstatymus leidzianciu renkamu Susirinkimu taciau taip pat turejo ir karaliskaja veto teise ir galejo pasirinkti ministrus Rugsejo zudynes Po nauju rinkimu įvykusiu 1791 m spalio 1 d naujasis parlamentas neprabegus metams pasinere į chaosa Desineje susibure 165 konstitucines monarchijos salininkai 330 zirondistu liberalus respublikonai kaireje jakobinai radikalus revoliucionieriai o 250 delegatu nepriklause jokiai frakcijai Nuo pat parlamento veiklos pradzios karalius viena po kito vetavo priimtus įstatymus dekreta siulantį mirties bausme emigrantams ir kita reikalaujantį is kunigu per astuonias dienas prisiekti Kunigu civilinei konstitucijai Netrukus kilo konstitucine krize ir prasidejo kitas revoliucijos etapas 1792 m vasara Prancuzijoje susikloste krizine situacija paskatinusi gilinti revoliucija ir atsisakyti monarchijos Pagrindine krizes priezastis buvo paciu revoliucionieriu pradetas Prancuzijos karas su Austrija ir Prusija Pasklidus gandams kad salies karinius planus Liudvikas XVI ir Marija Antuanete isdave Prancuzijos priesams ir miniai uzpuolus Tiuilri rumus monarchai 1792 m rugpjucio 10 d buvo suimti nuversti nuo sosto veliau teisiami ir nubausti mirties bausme uz valstybes isdavima 1792 m vasara nusalinus karaliu nuo valdzios pries metus priimta Konstitucija nustojo galioti Remiantis visuotine rinkimu teise buvo isrinktas naujas atstovaujamasis organas kuris 1792 m rugsejo 21 d arba pasak kitu saltiniu rugsejo 22 d paskelbe Prancuzija respublika Konvente nuo pat pradziu uzvire arsi kova tarp vienam jakobinu klubui priklausiusiu zirondistu ju pavadinimas kilo is Zirondos departamento ir montanjaru Spalio menesį zirondistai pasitrauke is jakobinu klubo Konvento sprendimu karalius Liudvikas XVI 1793 m sausio 21 d buvo giljotinuotas Marija Antuanete buvo giljotinuota spalio 16 d 1793 m birzelio pradzioje buvo susidorota ir su neseniai nuo jakobinu atsiskyrusiais zirondistais bei įvesta jakobinu diktatura Marija Antuanete Po karaliaus giljotinavimo į kara su Prancuzija įsitrauke kone visos Europos didziosios valstybes Po pirmos dideles revoliucionieriu pergales Valmy musyje 1792 m rugsejo 20 d kita diena rugsejo 21 d buvo paskelbta Buvo įvestas Prancuzu revoliucinis kalendorius Nacionalines vyriausybes likuciai remesi sukileliu komuna Komuna pasiunte gaujas į kalejimus savavaliskai teisti ir zudyti 1400 auku taip pat issiuntinejo laiskus kitiems miestams ragindama sekti ju pavyzdziu Asambleja menkai tegalejo tam pasipriesinti Tokia situacija truko tol kol 1792 m rugsejo 20 d susirinko Nacionalinis konventas atsakingas uz naujos Konstitucijos sukurima ir tapes de facto naujaja Prancuzijos vyriausybe Kita diena Konventas panaikino monarchija ir paskelbe respublika Kai padetis karo lauke eme blogeti sukilo kainos ir sans culottes vargsai darbininkai ir radikalus jakobinai kai kuriose vietovese kilo pasipriesinimas revoliucionieriams Tai paskatino jakobinus ne be Paryziaus sankiulotu paramos nuteikti visuomene pries zirondistus ir įvykdzius parlamentinį perversma paimti valdzia į savo rankas Nuo 1793 m birzelio 2 d iki 1794 m liepos 27 d buvo įvesta kairiuju jakobinu diktatura Literaturoje daznai ji ne visai tiksliai vadinama tiesiog jakobinu revoliucijos metais Paryziuje veikusio politinio klubo nariu vardu diktatura Jakobinu ir sankiulotu sajunga paklojo pamatus naujai vyriausybei kurios politika buvo gerokai radikalesne 1793 m rugsejį prasidejo Teroro valdymas trukes apie 12 menesiu įkurtas 1793 m balandzio 6 d buvo de facto Prancuzijos vykdomoji valdzia Karo salygomis ir galbut kilus tautos islikimo gresmei jakobinai vadovaujami Robespjero pereme į savo rankas teisingumo vykdyma ir pavede jį dvylikos nariu komiteto prieziurai Buvo nuzudyta mazdaug 18 tukst zmoniu apkaltintu antirevoliucine veikla 1794 m Robespjero nurodymu masiskai zudyti ultraradikalus ir nuosaikieji jakobinai del to smarkiai krito jo populiarumas 1794 m liepos 27 d įvyko Termidoro perversmas suimtas ir nuzudytas pats Robespjeras Naujaja vyriausybe daugiausia sudare terora isgyvene zirondistai Ateje į valdzia jie atkersijo uzdare Jakobinu kluba ir nuzude daugybe jo nariu vadinamasis Baltasis teroras Maksimiljanas Robespjeras Paaiskejus Nacionalinio Konvento planams eksportuoti revoliucija nukirsdinus Liudvika XVI ir atsiverus keliui per Seldes upe kaimynines salys suskato burtis į karine sajunga nukreipta pries Prancuzija Ispanijai Didziajai Britanijai ir Nyderlandams prisidejus prie Prusijos ir Austrijos buvo sudaryta Pirmoji antiprancuziskoji koalicija 1792 1797 m Ji suformuota jau prasidejus karams Paeme valdzia jakobinai paskelbe Guerre Totale visuotinį kara ir Levee en masse masinį saukima į kariuomene Įsiverzusi rojalistu armija buvo sumusta prie Tulono 1793 m Tai paskatino Prancuzija pereiti į puolima ir dave progos pasizymeti jaunam Napoleonui Bonapartui Po Fleriuso musio buvo uzimta Belgija ir Reino krastas Įsiverzus į Nyderlandus buvo įkurta marionetine Batavijos respublika Galiausiai Bazelyje 1795 m buvo sudaryta taika tarp Ispanijos Prusijos ir Prancuzijos DirektorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Direktorija Zlugus Pirmajai antiprancuziskajai koalicijai isnyko Prancuzijos uzpuolimo gresme Konventas 1795 m rugpjucio 17 d patvirtino vadinamaja III metu konstitucija kuri rugsejį plebiscitu buvo ratifikuota ir įsigaliojo 1795 m rugsejo 26 d Pagal Konstitucijos nuostatas buvo įsteigta Direktorija ir pirmasis Prancuzijos istorijoje dvieju rumu parlamentas Jį sudare Penkiu simtu atstovu taryba le Conseil des Cinq Cents 500 taryba ir 250 seniunu taryba le Conseil des Anciens Seniunu taryba Vykdomoji valdzia atiteko 5 direktoriams kuriuos kasmet isrinkdavo Seniunu taryba is Penkiu simtu tarybos sudaryto saraso Ketveri Direktorijos valdymo metai pasizymejo jos despotizmu ir nuolatiniais bruzdejimais Jei rinkimai baigdavosi ne Direktorijos naudai ji pasitelkdavo kariuomene priesininkams malsinti Kariuomenei vadovaves Napoleonas po pergaliu Egipte ir Europoje tapo vis populiaresnis 1799 m lapkritį Napoleonas Briumero 18 perversmo metu nuverte Direktorija ir įsteige Konsulata Sis perversmas laikomas revoliucijos Prancuzijoje pabaiga SaltiniaiPrancuzijos didzioji revoliucija Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 1792 IX 21 konventas panaikino karaliaus valdzia Prancuzija buvo paskelbta respublika L Karsavinas Didzioji prancuzu revoliucija Lietuviskoji enciklopedija IV t Vilnius Spaudos Fondas bendradarbiaujant su Lietuviu Kataliku Mokslo Akademija 1936 T 4 Bohdanas Caxias XII p 739 psl Konventas 1792 IX 22 panaikino karaliaus valdzia ir IX 22 nutare datuoti aktus pirmaisiais Respublikos metais tuo netiesiogiai paskelbe respublika LiteraturaDidysis Bastiliju sturmas Algis Kasperavicius Vilnius Mintis 1989 113 p