Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vakarų Dzin
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vakarų Dzin (kin. 西晉) – 265–316 m. Kinijos teritorijoje gyvavusi valstybė ir istorijos periodas. Dinastiją įkūrė Sima Janas iš Sima (司馬 Sīmǎ) klano, kuriam priklausė garsiojo istoriko Sima Čianio palikuonys.
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Sima Janas (司马炎) nuvertė paskutinį Vei imperatorių. 280 m. jam pavyko vėl suvienyti Kiniją po „trijų valstybių“ laikotarpio, tačiau šis suvienijimas truko neilgai – nusilpusi po Aštuonių kunigaikščių karo valstybė neatlaikė klajoklių invazijos. 316 m. paskutinis Vakarų Dzin imperatorius kapituliavo prieš Han Džao (汉赵) valstybės kariuomenę. Prasidėjo Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis.
Aštuonių kunigaikščių karas
Aštuonių kunigaikščių karas, arba Aštuonių kunigaikščių maištas (tradiciniai rašmenys 八王之亂, supaprastinti 八王之乱, pinyin bā wáng zhī luàn) buvo valdovų kova dėl valdžios 291–306 m. Karas labiausiai apėmė šiaurinę Kiniją. Pats šių neramumų pavadinimas atėjęs iš aštuonių kunigaikščių biografijų, aprašytų „Dzinšu“ („Dzin dinastijos istorijos“) 59-tame skyriuje.
Kai 290 m. mirė pirmasis Dzin imperatorius U, Sima klane prasidėjo kovos, nes naujasis imperatorius Hui buvo silpnas. Iš pradžių viską kontroliavo jo įmotė bei jos klanas. Imperatoriaus žmona Dzia Nanfeng susivienijo su Sima Vei ir Sima Jun ir nužudė senosios imperatorienės tėvą, kuriam buvo suteikti dideli įgaliojimai. Tuomet valdžia atiteko imperatoriaus senelio broliui Sima Liangui. Tačiau imperatorienė Dzia suorganizavo jo nužudymą. Jos klanas liko valdžioje iki 300, kai ji nužudė sosto įpėdinį Sima Ju (jo motina buvo sugulovė) – po to ją pačią nužudė Sima Lun'is, imperatoriaus sargybos vadas. Prieš Sima Lun’io bandymus sutelkti valdžią savo rankose sukilo Sima Jun, tačiau jam nepavyko. Sima Lun įkalino imperatorių ir pats pasiskelbė nauju valdovu.
Jungtinę armiją subūręs Sima Dziong sumušė Sima Lun'į ir vėl pasodino į sostą imperatorių Hui. Tačiau kontroliuoti valdymą bandė pats, todėl ir prieš jį buvo sukilta – Sima Dziongą nužudė Sima Ai. Šio valdymo laikotarpis taip pat nebuvo ilgas – jį nugalėjo Sima Jue. Paskui valdžia atiteko Sima Ing, vėliau jis taip pat nugalėtas ir su imperatoriumi bėgo iš Luojano. Galiausiai jį sugavo Sima Jongas, o šį vėlgi nugalėjo Sima Jue. 306 m. imperatorius Hui nunuodytas, naujuoju imperatoriumi tapo jo brolis.
Sima Ingas ir Sima Jongas galiausiai sugauti ir nužudyti. Konflikto pabaiga laikoma 307 m. vasario 7 d., kai mirė Sima Jong. Vienintelis likęs kunigaikštis buvo Sima Jue.
Šio konflikto metu ištuštėjo šiaurinė Kinija, o Dzin dinastija labai nusilpo.
Aštuoniais kunigaikščiais yra laikomi:
- Sima Liang (司马亮)
- Sima Vei (司马玮)
- Sima Lun (司马伦)
- Sima Dziong (司马冏)
- Sima Ing (司马颖)
- Sima Ai (司马乂)
- Sima Jong (司马颙)
- Sima Jue (司马越)
Valdovai
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpiai² |
|---|---|---|---|---|
| Wu 武 | Sima Yan 司馬炎 | U; | 265–290 m. | Taishi (taiši) 265–274 Xianning (sianning) 275–280 |
| Hui 惠 | Sima Zhong 司馬衷 | Hui; | 290–307 m. | Yongxi (jongsi) 290 m. gegužės 17 – 291 m. vasario 15 Yongping (jongping) 291 m. vasario 16-balandžio 23 |
| nebuvo | Sima Lun 司馬倫 | 301 m. | Jianshi (dzianši) 301 m. vasario 3-liepos 1 | |
| Huai 怀 | Sima Chi 司馬熾 | Huai; | 307–311 m. | Yongjia (jongdzia) 307–313 m. |
| Min 愍 | Sima Ye 司馬鄴/司馬業 | Min; | 313–316 m. | Jianxing (dziansing) 313–317 m. |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Dzin), o po jo – titulą „di“, pvz., Dzin Udi. | ||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų Dzin, Kas yra Vakarų Dzin? Ką reiškia Vakarų Dzin?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vakaru Dzin kin 西晉 265 316 m Kinijos teritorijoje gyvavusi valstybe ir istorijos periodas Dinastija įkure Sima Janas is Sima 司馬 Simǎ klano kuriam priklause garsiojo istoriko Sima Cianio palikuonys History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies Respublika Sima Janas 司马炎 nuverte paskutinį Vei imperatoriu 280 m jam pavyko vel suvienyti Kinija po triju valstybiu laikotarpio taciau sis suvienijimas truko neilgai nusilpusi po Astuoniu kunigaiksciu karo valstybe neatlaike klajokliu invazijos 316 m paskutinis Vakaru Dzin imperatorius kapituliavo pries Han Dzao 汉赵 valstybes kariuomene Prasidejo Pietiniu ir siauriniu dinastiju laikotarpis Astuoniu kunigaiksciu karasAstuoniu kunigaiksciu karas arba Astuoniu kunigaiksciu maistas tradiciniai rasmenys 八王之亂 supaprastinti 八王之乱 pinyin ba wang zhi luan buvo valdovu kova del valdzios 291 306 m Karas labiausiai apeme siaurine Kinija Pats siu neramumu pavadinimas atejes is astuoniu kunigaiksciu biografiju aprasytu Dzinsu Dzin dinastijos istorijos 59 tame skyriuje Kai 290 m mire pirmasis Dzin imperatorius U Sima klane prasidejo kovos nes naujasis imperatorius Hui buvo silpnas Is pradziu viska kontroliavo jo įmote bei jos klanas Imperatoriaus zmona Dzia Nanfeng susivienijo su Sima Vei ir Sima Jun ir nuzude senosios imperatorienes teva kuriam buvo suteikti dideli įgaliojimai Tuomet valdzia atiteko imperatoriaus senelio broliui Sima Liangui Taciau imperatoriene Dzia suorganizavo jo nuzudyma Jos klanas liko valdzioje iki 300 kai ji nuzude sosto įpedinį Sima Ju jo motina buvo sugulove po to ja pacia nuzude Sima Lun is imperatoriaus sargybos vadas Pries Sima Lun io bandymus sutelkti valdzia savo rankose sukilo Sima Jun taciau jam nepavyko Sima Lun įkalino imperatoriu ir pats pasiskelbe nauju valdovu Jungtine armija subures Sima Dziong sumuse Sima Lun į ir vel pasodino į sosta imperatoriu Hui Taciau kontroliuoti valdyma bande pats todel ir pries jį buvo sukilta Sima Dzionga nuzude Sima Ai Sio valdymo laikotarpis taip pat nebuvo ilgas jį nugalejo Sima Jue Paskui valdzia atiteko Sima Ing veliau jis taip pat nugaletas ir su imperatoriumi bego is Luojano Galiausiai jį sugavo Sima Jongas o sį velgi nugalejo Sima Jue 306 m imperatorius Hui nunuodytas naujuoju imperatoriumi tapo jo brolis Sima Ingas ir Sima Jongas galiausiai sugauti ir nuzudyti Konflikto pabaiga laikoma 307 m vasario 7 d kai mire Sima Jong Vienintelis likes kunigaikstis buvo Sima Jue Sio konflikto metu istustejo siaurine Kinija o Dzin dinastija labai nusilpo Astuoniais kunigaiksciais yra laikomi Sima Liang 司马亮 Sima Vei 司马玮 Sima Lun 司马伦 Sima Dziong 司马冏 Sima Ing 司马颖 Sima Ai 司马乂 Sima Jong 司马颙 Sima Jue 司马越 ValdovaiPomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Lietuviskai Valdymo metai Laikotarpiai Wu 武 Sima Yan 司馬炎 U 265 290 m Taishi taisi 265 274 Xianning sianning 275 280 Taikang taikang 280 289 Taixi taisi 290 m sausio 28 geguzes 17Hui 惠 Sima Zhong 司馬衷 Hui 290 307 m Yongxi jongsi 290 m geguzes 17 291 m vasario 15 Yongping jongping 291 m vasario 16 balandzio 23 Yuankang juankang 291 m balandzio 24 300 m vasario 6 Yongkang 300 m vasario 7 301 m vasario 3 Yongning jongnning 301 m birzelio 1 303 m sausio 4 Taian taian 303 m sausio 5 304 m vasario 21 Yongan jongan 304 m vasario 22 rugpjucio 15 gruodzio 25 305 m vasario 3 Jianwu dzian u 304 m rugpjucio 16 gruodzio 24 Yongxing jongsing 305 m vasario 4 306 m liepos 12 Guangxi guangsi 306 m liepos 13 307 m vasario 19nebuvo Sima Lun 司馬倫 301 m Jianshi dziansi 301 m vasario 3 liepos 1Huai 怀 Sima Chi 司馬熾 Huai 307 311 m Yongjia jongdzia 307 313 m Min 愍 Sima Ye 司馬鄴 司馬業 Min 313 316 m Jianxing dziansing 313 317 m 1 Paprastai valdovas įvardijamas pries pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima Dzin o po jo titula di pvz Dzin Udi 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius Skliausteliuose lietuviska pavadinimo transkripcija Vikiteka Vakaru Dzin vaizdine ir garsine medziaga