Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trijų valstybių tradiciniai rašmenys 三國 supaprastinti 三国 pinyin Sānguó periodu Kinijos istorijoje vadinamas susiskaldymo
Trys valstybės (Kinija)
Trijų valstybių (tradiciniai rašmenys: 三國, supaprastinti: 三国, pinyin: Sānguó) periodu Kinijos istorijoje vadinamas susiskaldymo periodas po Rytų Han žlugimo, III amžiuje.
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Periodo pradžia – Vei valstybės įkūrimas 220 m., pabaiga – kai Dzin dinastija nukariauja U valstybę 280 m. Tačiau neretai laikotarpio pradžia laikomas (184 m.). Šis „neoficialusis“ laikotarpio periodas iki 220 m. buvo kovų tarp karo vadų laikas. Nuo 220 m. iki 263 m. gyvavo trys valstybės: Vei (Wei 魏), dažniau vadinama Cao Vei (Cao Wei 曹魏), Han (漢), arba Šu Han, arba tiesiog Šu (Shu 蜀), ir U (Wu), arba Rytų U (東吳). Galiausiai, po 263 m., prasideda nukariavimai: Vei nukariauja Šu valstybę (263 m.), Vei valstybę – Dzin dinastija (265 m.), kuri 280 m. įveikia ir U.
Visas tris valstybes valdė imperatoriai, kurie teigė esą teisėti Han dinastijos valdžios paveldėtojai.
Trijų valstybių laikotarpis Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Vietname romantizuojamas ir idealizuojamas. Jo įvykiai atkuriami operose, pasakose, romanuose, filmuose, televizijos serialuose, kompiuteriniuose žaidimuose.
Rytų Han nuosmukis
184 m. kilus , jį ėmė malšinti imperijos kariuomenė. 189 m. mirė imperatorius Lingdi. Šalį nelabai sėkmingai kontroliavo vyriausiasis generolas He Dzin (He Jin), vėl prasidėjo rūmų eunuchų intrigos ir kovos dėl valdžios. Kai He Dzin buvo nužudytas, karo vadai išžudė eunuchus. Generolas Dong Džuo (Dong Zhuo) su savo būriais įžengė į sostinę Luojaną ir į sostą pasodino paskutinįjį Han imperatorių Siandi (Xiandi) (vietoj jo vyresniojo brolio). Kitais metais Dong Džuo armija nusiaubė Luojaną. Liepsnose pražuvo milžiniški Han imperijos archyvai – žala buvo dar didesnė nei per garsųjį „knygų deginimą“ Čin dinastijoje. Tai buvo atviro karo tarp karo vadų pradžia. 190 m. rytinėse provincijose Juan Šao (Yuan Shao) sudarė koaliciją prieš Dong Džuo, ir imperatorius, o vėliau ir pats Dong Džuo buvo priversti 191 m. persikelti į . 192 m. Dong Džuo nužudytas.
Karo vadų kovos ir Cao Cao iškilimas
195 m. imperatorius Siandi paliko Čang-anį ir leidosi į pavojingą metų trukmės kelionę į rytus, ieškodamas paramos. Kai 196 m. jį ėmėsi saugoti , dauguma smulkesnių kovojančių pusių jau buvo arba sunaikintos, arba įjungtos į stambesnes. Han imperiją buvo pasidalinę karo vadai: Juan Šao priklausė žemės šiaurėje aplink Je (Ye) miestą, Gongsun Dzan (Gongsun Zan) saugojo šiaurines sienas. Cao Cao, buvęs į pietus nuo Juan Šao, kovojo su Juan Šu (Yuan Shu) ir Liu Biao, kurie kontroliavo atitinkamai upės Huai baseiną ir Jangdzės vidurupį. Dar toliau į pietus karo vadas Sun Ce valdė Jangdzės žemupį. Liu Džang (Liu Zhang) priklausė Idžou (Yizhou) provincija vakaruose, smulkesni vadai kontroliavo šiaurės vakarų teritorijas.
Dar 189 m. Cao Cao subūrė armiją, į kurią priviliojo apie 300 000 „geltonųjų raiščių“. 196 m., įtvirtinęs imperatoriaus dvarą Siučange (Xuchang), jis įkūrė karines-agrikultūrines kolonijas (tuntian), kad galėtų išlaikyti savo kariuomenę. 197 m. jam pavyksta nugalėti Juan Šu, 198 m. – Liu Bu (Lü Bu), 199 m. – Liu Bei (pastarieji du kontroliavo teritorijas rytuose). Tais pačiais metais Juan Šao nugali savo varžovą šiaurėje Gongsun Dzan. Cao Cao ir Juan Šao kariuomenės susidūrė 200 m. Cao Cao sutriuškino Juan Šao armiją ir 202 m., pasinaudojęs jo mirtimi ir nesutarimais tarp jo sūnų, plėtė savo teritorijas į šiaurę. 204 m. jis užima Je ir Dzi (Ji), Bing, Čing (Qing) bei Jou (You) provincijas. 207 m. Cao Cao jau kontroliavo Šiaurės Kinijos lygumą.
Trijų valstybių užuomazgos
208 m. Cao Cao su savo kariuomene žygiuoja į pietus, tikėdamasis suvienyti šalį. Dzing (Jing) provincija pasidavė, tačiau Jangdzės žemupis, kuriame valdė Sun Ce įpėdinis Sun Čiuan (Sun Quan), atkakliai laikėsi. Jungtinė (su Liu Bei, pasitraukusiu iš šiaurės) armija „Raudonųjų skardžių“ mūšyje privertė Cao Cao trauktis atgal. Liu Bei ir Sun Čiuan išlikimas tapo Šu ir U valstybių susidarymo pagrindu.
Grįžęs Cao Cao toliau tvirtino savo valdžią šiaurėje. 217 m. pasiskelbė Vei valdovu. Liu Bei perėmė valdžią I (Yi) provincijoje, o Dzing provincijos valdymą patikėjo Guan Ju (Guan Yu). Sun Čiuan’is ėmė reikšti pretenzijas į Dzing provinciją ir Jangdzės vidurupį – tarp buvusių sąjungininkų atsirado didelių nesutarimų. 219 m. Liu Bei iš Cao Cao atkovojo Handžongą (Hanzhong). Guan Ju tuo metu buvo apgulęs Fan. Pasinaudojęs situacija, Sun Čiuan’io kariuomenės vadas užėmė Dzing provinciją.
Trys valstybės
220 m. Cao Cao miršta. Jo sūnus Cao Pi nuvertė imperatorių Siandi – tai buvo Han dinastijos pabaiga. Savo valstybę Cao Pi pavadino Vei ir pasiskelbė imperatoriumi (sostinė – Luojangas).
221 m. Liu Bei pasiskelbė Han imperatoriumi, teigdamas atkuriąs žlugusią dinastiją. Jo valstybė žinoma kaip Šu (arba Shu-Han).
Taip pat 221 m. Vei valstybė Sun Čiuan’iui suteikė U valdovo titulą.
Taigi Kinijos teritorijoje valdė trys valstybės: šiaurę kontroliavo Vei, Šu – pietvakarius, U – centrinius pietus ir rytus. Vei buvo didžiausia (gyventojų skaičius 4,4 mln.). Šu gyveno 1,94 mln., U – 2,3 mln. žmonių. Ekonomine prasme padalijimas į tris valstybes išliko ilgai: net po 700 metų buvo galima žiūrėti į Kiniją kaip į susidedančią iš trijų didelių rinkos regionų.
Šu ir U valstybės
222 m. Šu paskelbė karą U valstybei. Kariuomenės susidūrė Iling (Yiling) mūšyje. Siaotinge (Xiaoting) Liu Bei’jų sutriuškino Sun Čiuan’io kariuomenė, ir pirmasis turėjo trauktis atgal į Šu, kur greitai mirė. Šu sostas atiteko jo sūnui Liu Šan (Liu Shan). Šu ir U toliau bendravo taikiai. Susivienijusios prieš Vei, abi valstybės galėjo geriau spręsti savo vidines problemas.
Sun Čiuanis, nugalėjęs Iling mūšyje, nebeturėjo baimintis, kad Šu užims Dzing provinciją, tad galėjo susikoncentruoti ties pietryčiuose gyvenusiomis maištingomis tautomis – „šanjue“. 234 m. pavyksta jas nuslopinti. Tais metais Džuge Ke (Zhuge Ke) baigė trejų metų trukmės Danjango apgultį – 100 000 šanjue pasidavė.
Šu turėjo problemų su pietuose gyvenusiomis gentimis. Pietvakarių tautelė I sukilo ir nusiaubė Idžou miestą. Džuge Liang (Zhuge Liang) ėmėsi kovoti su sukilėliais. Jų vadas galiausiai pasidavė. Genties atstovui leista gyventi sostinėje Čengdu, taip pat I turėjo atskirus batalionus Šu armijoje.
Po Džuge Liang pergalės, U-Šu sąjunga vėl buvo laisva ir galėjo kovoti su Vei. Nuo 227 m. Džuge Liangas kovojo šiaurėje. Jam mirus, Šu armija buvo priversta atsitraukti. Džuge Liangui rengiant savo žygius, U valstybei reikėjo nuolat gintis nuo invazijų iš šiaurės. Nemažai pavojingų regionų gyventojų persikėlė gyventi į pietus nuo Jangdzės. Po Džuge Liang mirties puolimai suintensyvėjo, bet Vei negalėjo persilaužti per upės gynybines linijas.
Kita vertus, migracijos į pietus įgalino plėtoti žemdirbystę, klestėjo upės transportas, pastatyti Džedong ir Dziangnan kanalai. Plėtojosi prekyba su Šu, rengiamos jūrinės ekspedicijos. Klestint ekonomikai, klestėjo ir menas bei kultūra. Pietus pasiekė budizmas.
Vei valstybė
Cao Cao laikėsi politikos, siekė centralizuoti valstybę ir išlaikyti stiprią autoritarinę valdžią. Kaip minėta, jis įkūrė kolonijas, vadintas tuntian. Priešingai nei ankstyvojo Han periodo tuntian, šiose gyveno nebūtinai tik kariai-žemdirbiai, bet ir valstiečiai, netekę žemių. Šių kolonijų gyventojai gaudavo įnagių, darbinių gyvulių. Šių kolonijų įkūrimas padėjo išjudinti ekonomiką ir sustiprinti gynybą, taip pat konsoliduoti visuomenę.
Cao Cao taip pat suformavo profesionalių karių šeimas, kurių nariai galėjo tuoktis tik tarpusavyje – savotiška karinė kasta. Į armiją buvo įtraukti ir klajokliai iš Šiaurės Kinijos.
Pradedant Cao Pei, pakeitusiu Cao Cao, Vei valstybėje sisteminami Han laikotarpio teisiniai darbai. Sudaromas „Naujasis Vei kodeksas“, padaręs didelę įtaką kinų teisei.
Sukurta nauja valdininkų rangų sistema: visi valdininkai skirstomi į devynias grupes. Tačiau ši sistema buvo palanki didelėms šeimoms, kurios vėliau ėmė kelti grėsmę Cao klanui.
Trijų valstybių žlugimas
III amžiaus 4 dešimtmetyje Vei valstybėje stiprėja įtampa tarp valdančiojo Cao klano ir Sima klano. Panašiai silpo ir Šu: ten ypač iškilo eunuchai, klestėjo korupcija. 263 m. Vei puolė Šu valstybę, užėmė sostinę Čengdu. Imperatorius Liu Čanis (Liu Chan) pasidavė, ir Šu žlugo po 43 metų gyvavimo.
Vei valstybėje 260 m. po ankstesnio valdovo nužudymo į sostą atėjo Cao Huan. Sima Jan (Sima Yan), kaip ir jo pirmtakas imperatoriaus žudikas, ėmė regzti planus, norėdamas tapti imperatoriumi. Tačiau sekdamas savo patarėjų žodžiais, Cao Huan nusprendė, kad geriausia būtų atsisakyti sosto (ne kaip padarė nužudytasis imperatorius). Taigi 264 m. sostą perima Sima Janis, Vei dinastija nuverčiama ir įkuriama Dzin dinastija. Panašiai buvo priverstas atsisakyti sosto ir paskutinysis Han imperatorius.
U valstybė, 252 m. po Sun Čiuanio mirties sostui atitekus jo sūnui , ėmė smukti. Kai Vei generolai ir sėkmingai nuslopino sukilimus Hvaihė pietiniame regione, U neturėjo kur pasireikšti. Šu žlugimas padarė įtaką Vei politikai. 269 Dzin karo vadas pietuose ėmė rengtis invazijai į U, rengdamas laivyną Sičuane. Po ketverių metų mirė geriausias U generolas . Tinkamo įpėdinio nebuvo. 279 m. Sima Janis puolė ir galiausiai 280 m. U pajėgos pasidavė.
Išnašos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trys valstybės (Kinija), Kas yra Trys valstybės (Kinija)? Ką reiškia Trys valstybės (Kinija)?
Triju valstybiu tradiciniai rasmenys 三國 supaprastinti 三国 pinyin Sanguo periodu Kinijos istorijoje vadinamas susiskaldymo periodas po Rytu Han zlugimo III amziuje History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies Respublika Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Periodo pradzia Vei valstybes įkurimas 220 m pabaiga kai Dzin dinastija nukariauja U valstybe 280 m Taciau neretai laikotarpio pradzia laikomas 184 m Sis neoficialusis laikotarpio periodas iki 220 m buvo kovu tarp karo vadu laikas Nuo 220 m iki 263 m gyvavo trys valstybes Vei Wei 魏 dazniau vadinama Cao Vei Cao Wei 曹魏 Han 漢 arba Su Han arba tiesiog Su Shu 蜀 ir U Wu arba Rytu U 東吳 Galiausiai po 263 m prasideda nukariavimai Vei nukariauja Su valstybe 263 m Vei valstybe Dzin dinastija 265 m kuri 280 m įveikia ir U Visas tris valstybes valde imperatoriai kurie teige esa teiseti Han dinastijos valdzios paveldetojai Triju valstybiu laikotarpis Kinijoje Japonijoje Korejoje Vietname romantizuojamas ir idealizuojamas Jo įvykiai atkuriami operose pasakose romanuose filmuose televizijos serialuose kompiuteriniuose zaidimuose Rytu Han nuosmukis184 m kilus jį eme malsinti imperijos kariuomene 189 m mire imperatorius Lingdi Salį nelabai sekmingai kontroliavo vyriausiasis generolas He Dzin He Jin vel prasidejo rumu eunuchu intrigos ir kovos del valdzios Kai He Dzin buvo nuzudytas karo vadai iszude eunuchus Generolas Dong Dzuo Dong Zhuo su savo buriais įzenge į sostine Luojana ir į sosta pasodino paskutinįjį Han imperatoriu Siandi Xiandi vietoj jo vyresniojo brolio Kitais metais Dong Dzuo armija nusiaube Luojana Liepsnose prazuvo milziniski Han imperijos archyvai zala buvo dar didesne nei per garsujį knygu deginima Cin dinastijoje Tai buvo atviro karo tarp karo vadu pradzia 190 m rytinese provincijose Juan Sao Yuan Shao sudare koalicija pries Dong Dzuo ir imperatorius o veliau ir pats Dong Dzuo buvo priversti 191 m persikelti į 192 m Dong Dzuo nuzudytas Karo vadu kovos ir Cao Cao iskilimas 195 m imperatorius Siandi paliko Cang anį ir leidosi į pavojinga metu trukmes kelione į rytus ieskodamas paramos Kai 196 m jį emesi saugoti dauguma smulkesniu kovojanciu pusiu jau buvo arba sunaikintos arba įjungtos į stambesnes Han imperija buvo pasidaline karo vadai Juan Sao priklause zemes siaureje aplink Je Ye miesta Gongsun Dzan Gongsun Zan saugojo siaurines sienas Cao Cao buves į pietus nuo Juan Sao kovojo su Juan Su Yuan Shu ir Liu Biao kurie kontroliavo atitinkamai upes Huai baseina ir Jangdzes vidurupį Dar toliau į pietus karo vadas Sun Ce valde Jangdzes zemupį Liu Dzang Liu Zhang priklause Idzou Yizhou provincija vakaruose smulkesni vadai kontroliavo siaures vakaru teritorijas Dar 189 m Cao Cao subure armija į kuria priviliojo apie 300 000 geltonuju raisciu 196 m įtvirtines imperatoriaus dvara Siucange Xuchang jis įkure karines agrikulturines kolonijas tuntian kad galetu islaikyti savo kariuomene 197 m jam pavyksta nugaleti Juan Su 198 m Liu Bu Lu Bu 199 m Liu Bei pastarieji du kontroliavo teritorijas rytuose Tais paciais metais Juan Sao nugali savo varzova siaureje Gongsun Dzan Cao Cao ir Juan Sao kariuomenes susidure 200 m Cao Cao sutriuskino Juan Sao armija ir 202 m pasinaudojes jo mirtimi ir nesutarimais tarp jo sunu plete savo teritorijas į siaure 204 m jis uzima Je ir Dzi Ji Bing Cing Qing bei Jou You provincijas 207 m Cao Cao jau kontroliavo Siaures Kinijos lyguma Triju valstybiu uzuomazgos 208 m Cao Cao su savo kariuomene zygiuoja į pietus tikedamasis suvienyti salį Dzing Jing provincija pasidave taciau Jangdzes zemupis kuriame valde Sun Ce įpedinis Sun Ciuan Sun Quan atkakliai laikesi Jungtine su Liu Bei pasitraukusiu is siaures armija Raudonuju skardziu musyje priverte Cao Cao trauktis atgal Liu Bei ir Sun Ciuan islikimas tapo Su ir U valstybiu susidarymo pagrindu Grįzes Cao Cao toliau tvirtino savo valdzia siaureje 217 m pasiskelbe Vei valdovu Liu Bei pereme valdzia I Yi provincijoje o Dzing provincijos valdyma patikejo Guan Ju Guan Yu Sun Ciuan is eme reiksti pretenzijas į Dzing provincija ir Jangdzes vidurupį tarp buvusiu sajungininku atsirado dideliu nesutarimu 219 m Liu Bei is Cao Cao atkovojo Handzonga Hanzhong Guan Ju tuo metu buvo apgules Fan Pasinaudojes situacija Sun Ciuan io kariuomenes vadas uzeme Dzing provincija Trys valstybesTrys valstybes 262 m 220 m Cao Cao mirsta Jo sunus Cao Pi nuverte imperatoriu Siandi tai buvo Han dinastijos pabaiga Savo valstybe Cao Pi pavadino Vei ir pasiskelbe imperatoriumi sostine Luojangas 221 m Liu Bei pasiskelbe Han imperatoriumi teigdamas atkurias zlugusia dinastija Jo valstybe zinoma kaip Su arba Shu Han Taip pat 221 m Vei valstybe Sun Ciuan iui suteike U valdovo titula Taigi Kinijos teritorijoje valde trys valstybes siaure kontroliavo Vei Su pietvakarius U centrinius pietus ir rytus Vei buvo didziausia gyventoju skaicius 4 4 mln Su gyveno 1 94 mln U 2 3 mln zmoniu Ekonomine prasme padalijimas į tris valstybes isliko ilgai net po 700 metu buvo galima ziureti į Kinija kaip į susidedancia is triju dideliu rinkos regionu Su ir U valstybes 222 m Su paskelbe kara U valstybei Kariuomenes susidure Iling Yiling musyje Siaotinge Xiaoting Liu Bei ju sutriuskino Sun Ciuan io kariuomene ir pirmasis turejo trauktis atgal į Su kur greitai mire Su sostas atiteko jo sunui Liu San Liu Shan Su ir U toliau bendravo taikiai Susivienijusios pries Vei abi valstybes galejo geriau spresti savo vidines problemas Sun Ciuanis nugalejes Iling musyje nebeturejo baimintis kad Su uzims Dzing provincija tad galejo susikoncentruoti ties pietryciuose gyvenusiomis maistingomis tautomis sanjue 234 m pavyksta jas nuslopinti Tais metais Dzuge Ke Zhuge Ke baige treju metu trukmes Danjango apgultį 100 000 sanjue pasidave Su turejo problemu su pietuose gyvenusiomis gentimis Pietvakariu tautele I sukilo ir nusiaube Idzou miesta Dzuge Liang Zhuge Liang emesi kovoti su sukileliais Ju vadas galiausiai pasidave Genties atstovui leista gyventi sostineje Cengdu taip pat I turejo atskirus batalionus Su armijoje Po Dzuge Liang pergales U Su sajunga vel buvo laisva ir galejo kovoti su Vei Nuo 227 m Dzuge Liangas kovojo siaureje Jam mirus Su armija buvo priversta atsitraukti Dzuge Liangui rengiant savo zygius U valstybei reikejo nuolat gintis nuo invaziju is siaures Nemazai pavojingu regionu gyventoju persikele gyventi į pietus nuo Jangdzes Po Dzuge Liang mirties puolimai suintensyvejo bet Vei negalejo persilauzti per upes gynybines linijas Kita vertus migracijos į pietus įgalino pletoti zemdirbyste klestejo upes transportas pastatyti Dzedong ir Dziangnan kanalai Pletojosi prekyba su Su rengiamos jurines ekspedicijos Klestint ekonomikai klestejo ir menas bei kultura Pietus pasieke budizmas Vei valstybe Cao Cao laikesi politikos sieke centralizuoti valstybe ir islaikyti stipria autoritarine valdzia Kaip mineta jis įkure kolonijas vadintas tuntian Priesingai nei ankstyvojo Han periodo tuntian siose gyveno nebutinai tik kariai zemdirbiai bet ir valstieciai neteke zemiu Siu koloniju gyventojai gaudavo įnagiu darbiniu gyvuliu Siu koloniju įkurimas padejo isjudinti ekonomika ir sustiprinti gynyba taip pat konsoliduoti visuomene Cao Cao taip pat suformavo profesionaliu kariu seimas kuriu nariai galejo tuoktis tik tarpusavyje savotiska karine kasta Į armija buvo įtraukti ir klajokliai is Siaures Kinijos Pradedant Cao Pei pakeitusiu Cao Cao Vei valstybeje sisteminami Han laikotarpio teisiniai darbai Sudaromas Naujasis Vei kodeksas padares didele įtaka kinu teisei Sukurta nauja valdininku rangu sistema visi valdininkai skirstomi į devynias grupes Taciau si sistema buvo palanki didelems seimoms kurios veliau eme kelti gresme Cao klanui Triju valstybiu zlugimas III amziaus 4 desimtmetyje Vei valstybeje stipreja įtampa tarp valdanciojo Cao klano ir Sima klano Panasiai silpo ir Su ten ypac iskilo eunuchai klestejo korupcija 263 m Vei puole Su valstybe uzeme sostine Cengdu Imperatorius Liu Canis Liu Chan pasidave ir Su zlugo po 43 metu gyvavimo Vei valstybeje 260 m po ankstesnio valdovo nuzudymo į sosta atejo Cao Huan Sima Jan Sima Yan kaip ir jo pirmtakas imperatoriaus zudikas eme regzti planus noredamas tapti imperatoriumi Taciau sekdamas savo patareju zodziais Cao Huan nusprende kad geriausia butu atsisakyti sosto ne kaip padare nuzudytasis imperatorius Taigi 264 m sosta perima Sima Janis Vei dinastija nuverciama ir įkuriama Dzin dinastija Panasiai buvo priverstas atsisakyti sosto ir paskutinysis Han imperatorius U valstybe 252 m po Sun Ciuanio mirties sostui atitekus jo sunui eme smukti Kai Vei generolai ir sekmingai nuslopino sukilimus Hvaihe pietiniame regione U neturejo kur pasireiksti Su zlugimas padare įtaka Vei politikai 269 Dzin karo vadas pietuose eme rengtis invazijai į U rengdamas laivyna Sicuane Po ketveriu metu mire geriausias U generolas Tinkamo įpedinio nebuvo 279 m Sima Janis puole ir galiausiai 280 m U pajegos pasidave Isnasos