Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eduardas VolterisGimė 1856 m kovo 18 d Agenskalnė dab RygaMirė 1941 m gruodžio 14 d 85 metai KaunasSutuoktinis ė Aleksan
Eduardas Volteris
| Eduardas Volteris | |
|---|---|
| Gimė | 1856 m. kovo 18 d. Agenskalnė, dab. Ryga |
| Mirė | 1941 m. gruodžio 14 d. (85 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Aleksandra Volterienė |
| Veikla | bibliografas, archeologas, kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas |
| Vikiteka | Eduardas Volteris |
Eduardas Volteris (latv. Eduards Volters, 1856 m. kovo 18 d., pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d. Agenskalnas, dab. Ryga – 1941 m. gruodžio 14 d. Kaunas) – bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius.
Biografija
Kilęs iš Latvijos vokiečių pastoriaus šeimos, bet save vadino latviu. 1875 m. baigė Rygos gubernijos gimnaziją. 1875–1877 m. studijavo kalbotyrą, slavų filologiją Leipcigo, 1877–1880 m. Dorpato, nuo 1880 m. Maskvos ir Charkovo universitetuose. 1883 m. Charkove baigė magistrantūrą.
Prof. Augustas Leskynas paskatino domėtis lietuvių etnologija. 1883–1886 m. keliavo po Mažąją Lietuvą ir Lietuvą, rinko lietuvių etnografinę ir kalbinę medžiagą, užrašinėjo tautosaką. Nuo 1894 m. Rusijos MA bibliotekos bibliotekininkas. Lietuvių literatūros draugijai ir jos bibliotekai padovanojo 1037 knygas. 1904–1917 m. lietuviškų knygų cenzorius Peterburge, padėjo išleisti daug lietuviškų knygų, globojo lietuvius studentus.
1886–1918 m. Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentas, dėstė bibliografiją, lietuvių ir latvių kalbas, dialektologiją, lietuvių kalbos sintaksę, lietuvių, latvių ir prūsų lyginamąją gramatiką, lietuvių ir latvių etnografiją, senąją lietuvių tautos istoriją, aiškino Mikalojaus Daukšos, Simono Daukanto, Antano Baranausko raštų tekstus.
1908–1909 m. į vaškinius volelius įrašė pirmąsias lietuvių liaudies melodijas, didžiausią dalį įrašų (99 vnt.) saugo Berlyno fonogramų archyvas (iš ten gautos kopijos yra Peterburge, Rusų literatūros instituto fonogramų archyve), keletas originalių įrašų yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve Vilniuje; ne visi Volterio įrašai išliko.
Nuo įsteigimo 1907 m. priklausė Lietuvių mokslo draugijai, jos bibliotekai 1908–1915 m. padovanojo 1337 knygas. Į Lietuvą atvyko 1918 m., jau 62 metų amžiaus dirbti Vilniaus viešosios bibliotekos direktoriumi.
1919 m. balandžio mėn. lenkams okupavus Vilnių, su šeima persikėlė į Kauną, įsteigė ir nuo 1919 m. rugsėjo 1 d. iki 1922 m. vasario 11 d. vadovavo Centraliniam valstybės knygynui (bibliotekai), kuris glaudėsi keturiuose Steigiamojo Seimo rūmų kambariuose. 1920 m. sausio 23 d. išrinktas Kauno miesto muziejaus direktoriumi tęsė Tado Daugirdo pradėtus darbus. Didelį dėmesį skyrė numizmatikai, Kauno istorijai, rengė etnografines ekspedicijas, archeologinės komisijos pirmininkas.
1919 m. įtrauktas į vykdomąją komisiją, rengusią Aukštųjų kursų statuto projektą, Aukštųjų kursų humanitarinio skyriaus vedėjas. Įsteigus Lietuvos universitetą 1922–1933 m. universiteto profesorius, dėstė archeologiją, latvių, vokiečių, bulgarų filologiją, skaitė proistorės, etnografijos ir kt. kursus. Tarp jo mokinių Juozas Balčikonis, Izidorius Kisinas, Ignas Končius, Dominykas Urbas ir kiti.
1934 m. išėjęs į pensiją rašė istorinius straipsnius ir atsiminimus. 1941 m. susirgęs gydėsi Kauno klinikose, ten ir mirė, palaidotas Senosiose miesto kapinėse (dab. Ramybės parkas), liuteronų sektoriuje; naikinat kapines kapas sunyko. Jo asmeninį archyvą saugo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
2006 m. Eduardo Volterio vardu pavadinta viena iš naujųjų Kauno gatvių Romainiuose, taip pat viena iš Vytauto Didžiojo universiteto auditorijų.
Mokslinė veikla
Bendraudamas su Karaliaučiaus universiteto Sanskrito ir lyginamosios kalbotyros katedros ordinariniu profesoriumi Adalbertu Becenbergeriu, susipažinęs su naujausiais lituanistikos darbais ir etnografinės medžiagos rinkimo metodika, jaunasis mokslininkas ryžosi apkeliauti Klaipėdos kraštą ir Lietuvoje surinktas mirštančios, kaip jam tuomet atrodė, tautos kultūrines apraiškas paskelbti rusų ir vokiečių leidiniuose. Išvaikščiojo beveik visą Klaipėdos kraštą, aplankyta Priekulė, Dreverna, Kuršių nerija ir kitos vietos.
E. Volteris užrašė lietuvių krikštynų, vestuvių ir laidotuvių papročių, smulkiosios tautosakos (prietarų, burtų). Ekspedicijos rezultatus 1884 m. pristatė Peterburge, posėdyje. Tame pačiame susirinkime jis išrinktas draugijos tikruoju nariu, o surinkta medžiaga buvo išspausdinta „Imperatoriškosios Rusijos geografų draugijos žiniose“.
Ekspedicijos įspūdžiai, narystė draugijoje ir atsivėrusios naujos galimybės paskatino E. Volterį toliau domėtis baltų kalbomis, o ypač kultūriniu palikimu – papročiais, tautosaka, mitologija. Nuo to laiko prasidėjo nuolatinės E. Volterio kelionės į Lietuvą ir Latviją – 1884–1887 m. jis rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą Vilniaus ir Švenčionių apylinkėse, Žemaitijoje, Užnemunėje, per šešiolika mėnesių aplankė net 128 vietoves. Lietuvoje surinktą tautosaką 1886–1887 m. E. Volteris skelbė laikraštyje „Виленский вестник“, Geografų draugijos pranešimų rinkiniuose. Draugija E. Volterio nuopelnus lietuvių etnografijai įvertino mažuoju aukso medaliu.
1886 m. pasirodė jo programa „Apie Lietuvos ir Žemaitijos tyrinėjimą“, 1887 m. – „Apie lietuvių mitologijos tyrinėjimą“, o 1910 m., jau būdamas Lietuvių mokslo draugijos tautosakos komisijos narys, jis bendradarbiavo sudarant „Trumpą folkloro dalykams rinkti programą“. Programose jis ne tik ragino rinkti tautosaką, bet ir kėlė jos rinkimo bei tyrimo reikalavimus – skatino remtis tik patikimais šaltiniais, tiksliai juos nurodyti. Dėl plačių užmojų ir pasirengimo stokos kai kurie E. Volterio tautosakos, mitologijos, archeologijos tyrinėjimai nebuvo pakankamai išsamūs, tačiau tiek pati metodika, tiek pagal ją surinkta tautosaka, etnografinės medžiagos ir archeologinių iškasenų rinkiniai neprarado savo reikšmės.
Lietuvoje E. Volteris dalyvavo daugybėje etnografinių, tautosakinių bei kalbinių ekspedicijų. Archeologinėse ekspedicijose tirti Dovainonių pilkapynai, Apuolės piliakalnis, 1930 m. ir 1932 m. kasinėjo Kauno pilies kiemą, tačiau tyrimų duomenys liko nepaskelbti. Pirmasis mėgino susieti kunigaikščio Mindaugo Vorutos pilies vietą su Šeimyniškių piliakalniu Anykščių rajone.
1882 m., 1884 m. ir 1885 m. keliavo po Latgalą. 1887–1902 m. bendradarbiavo judėjimo dienraštyje „Dienas Lapa“ ir jo priede „Etnogrāfiskas ziņas par latviešiem“ (Etnografinės žinios apie latvius), kur skelbė straipsnius apie lietuvius bei latvius ir jų santykius su kitomis Europos tautomis, pasisakė latvių ir lietuvių mitologijos tyrinėjimų klausimais, aprašė lietuvių ir latvių muzikos instrumentus, latvių vestuvinius papročius, domėjosi Pskovo gubernijai priklaususioje teritorijoje gyvenančių latvių kilme ir istorija, latvių literatūros ir kalbos klausimais.
1891 m. Mintaujoje leistame mokslo ir literatūros mėnraštyje „Austrums“ spausdino Latgaloje (tuomet Vitebsko gubernija) surinktą etnografinę medžiagą. Vėliau, nuo 1902 m., latvių spaudoje vis dažniau pasirodė jo publikacijų, skirtų pažinčiai su lietuvių kultūra – lietuvių poetais ir kultūros darbuotojais, lietuviškų knygų leidyba po spaudos draudimo atšaukimo, lietuvių raudomis, Latgaloje gyvenančiais lietuviais.
Didžiausi E. Volterio nuopelnai latvių folkloristikai – jo sudaryta pirmoji latvių tautosakos ir etnografinės medžiagos rinkimo programa bei latgalių vestuvinių papročių aprašas. Pastarasis – „Vitebsko gubernijos latvių genties etnografijos medžiaga“ (publikuota 1890 m. Peterburge Rusijos geografų draugijos leidinyje) laikomas vertingiausiu ir reikšmingiausiu XIX a. pabaigos latvių tautosakos rinkiniu. Latgalių tautosakos rinkinio medžiagą rinkti, tvarkyti ir komentuoti padėjo daugelis Peterburgo latvių studentų, tarp jų ir Janis Rainis.
Spaudoje paskelbė daugiau nei 400 straipsnių lietuvių, latvių, vokiečių ir rusų kalbomis. Parašė straipsnių apie lietuvių, latvių kalbą, tautosaką, etnografiją, kultūrą laikraščiuose „Varpas“, „Vienybė Lietuvninkų“ ir kituose.
Bibliografija
- Э. Вольтер. Об изучении Литвы и Жмудии. Ковенския губернския ведомости, 1886, № 64.
- Э. Вольтер. Об изучении Литовской мифологии. Ковна, 1887.
- Э. А. Вольтеръ. Матерiaлы для этнографiи латышскаго племени Витебской губернiи. Санктпетербургъ, 1890.
Literatūra
- Stasė Bušmienė. Eduardas Volteris: biobibliografija. – Vilnius, 1973
- Zenius Šileris. Bibliofilas Eduardas Volteris. – Marijampolė, 2006
- Pranas Juozapavičius. Prof. Eduardas Volteris, 1856–1941. – Kaunas, 1981 m.
- Boriss Infantjevs. Eduarda Voltera latgaliešu tautasdziesmu krājums. – LZA Vēstis, A, sēj.51., Nr1./2.
Šaltiniai
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VOLTERIS%20EDUARDAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- О результатах этнографической поездки к прусским литовцам летом 1883 г. – Известие Императорского Руского Географического Общества, т. 21. С.-Петербургъ, 1885, p. 97–112.
- Trumpa folkloro dalykams rinkti programa. Sutaisyta d-ro Griniaus ir LMD narių: prof. E. Volterio, d-ro J. Basanavičiaus, kun. J. Tumo ir adv. A. Janulaičio. – Vilnius, 1910.
- Alvydas Butkus, Kristina Vaisvalavičienė. Baltų humanitarui – 150. Tautosakos darbai XXXI, 2006. – ISSN 1392–2831
- Alvydas Butkus, Kristina Vaisvalavičienė. ten pat
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eduardas Volteris, Kas yra Eduardas Volteris? Ką reiškia Eduardas Volteris?
Eduardas VolterisGime 1856 m kovo 18 d Agenskalne dab RygaMire 1941 m gruodzio 14 d 85 metai KaunasSutuoktinis e Aleksandra VolterieneVeikla bibliografas archeologas kulturos tautosakos etnografijos senuju lietuvisku rastu tyrinetojasVikiteka Eduardas Volteris Eduardas Volteris latv Eduards Volters 1856 m kovo 18 d pagal senajį kalendoriu kovo 6 d Agenskalnas dab Ryga 1941 m gruodzio 14 d Kaunas bibliografas archeologas slavu baltu kalbu baltu kulturos tautosakos etnografijos senuju lietuvisku rastu tyrinetojas kovotojas pries lietuviu spaudos draudima vienas is Lietuvos universiteto nuo 1930 m Vytauto Didziojo universitetas steigimo iniciatoriu universiteto profesorius BiografijaKiles is Latvijos vokieciu pastoriaus seimos bet save vadino latviu 1875 m baige Rygos gubernijos gimnazija 1875 1877 m studijavo kalbotyra slavu filologija Leipcigo 1877 1880 m Dorpato nuo 1880 m Maskvos ir Charkovo universitetuose 1883 m Charkove baige magistrantura Prof Augustas Leskynas paskatino dometis lietuviu etnologija 1883 1886 m keliavo po Mazaja Lietuva ir Lietuva rinko lietuviu etnografine ir kalbine medziaga uzrasinejo tautosaka Nuo 1894 m Rusijos MA bibliotekos bibliotekininkas Lietuviu literaturos draugijai ir jos bibliotekai padovanojo 1037 knygas 1904 1917 m lietuvisku knygu cenzorius Peterburge padejo isleisti daug lietuvisku knygu globojo lietuvius studentus 1886 1918 m Peterburgo universiteto Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentas deste bibliografija lietuviu ir latviu kalbas dialektologija lietuviu kalbos sintakse lietuviu latviu ir prusu lyginamaja gramatika lietuviu ir latviu etnografija senaja lietuviu tautos istorija aiskino Mikalojaus Dauksos Simono Daukanto Antano Baranausko rastu tekstus 1908 1909 m į vaskinius volelius įrase pirmasias lietuviu liaudies melodijas didziausia dalį įrasu 99 vnt saugo Berlyno fonogramu archyvas is ten gautos kopijos yra Peterburge Rusu literaturos instituto fonogramu archyve keletas originaliu įrasu yra Lietuviu literaturos ir tautosakos instituto archyve Vilniuje ne visi Volterio įrasai isliko Nuo įsteigimo 1907 m priklause Lietuviu mokslo draugijai jos bibliotekai 1908 1915 m padovanojo 1337 knygas Į Lietuva atvyko 1918 m jau 62 metu amziaus dirbti Vilniaus viesosios bibliotekos direktoriumi 1919 m balandzio men lenkams okupavus Vilniu su seima persikele į Kauna įsteige ir nuo 1919 m rugsejo 1 d iki 1922 m vasario 11 d vadovavo Centraliniam valstybes knygynui bibliotekai kuris glaudesi keturiuose Steigiamojo Seimo rumu kambariuose 1920 m sausio 23 d isrinktas Kauno miesto muziejaus direktoriumi tese Tado Daugirdo pradetus darbus Didelį demesį skyre numizmatikai Kauno istorijai renge etnografines ekspedicijas archeologines komisijos pirmininkas 1919 m įtrauktas į vykdomaja komisija rengusia Aukstuju kursu statuto projekta Aukstuju kursu humanitarinio skyriaus vedejas Įsteigus Lietuvos universiteta 1922 1933 m universiteto profesorius deste archeologija latviu vokieciu bulgaru filologija skaite proistores etnografijos ir kt kursus Tarp jo mokiniu Juozas Balcikonis Izidorius Kisinas Ignas Koncius Dominykas Urbas ir kiti 1934 m isejes į pensija rase istorinius straipsnius ir atsiminimus 1941 m susirges gydesi Kauno klinikose ten ir mire palaidotas Senosiose miesto kapinese dab Ramybes parkas liuteronu sektoriuje naikinat kapines kapas sunyko Jo asmeninį archyva saugo Nacionaline Martyno Mazvydo biblioteka 2006 m Eduardo Volterio vardu pavadinta viena is naujuju Kauno gatviu Romainiuose taip pat viena is Vytauto Didziojo universiteto auditoriju Moksline veiklaBendraudamas su Karaliauciaus universiteto Sanskrito ir lyginamosios kalbotyros katedros ordinariniu profesoriumi Adalbertu Becenbergeriu susipazines su naujausiais lituanistikos darbais ir etnografines medziagos rinkimo metodika jaunasis mokslininkas ryzosi apkeliauti Klaipedos krasta ir Lietuvoje surinktas mirstancios kaip jam tuomet atrode tautos kulturines apraiskas paskelbti rusu ir vokieciu leidiniuose Isvaiksciojo beveik visa Klaipedos krasta aplankyta Priekule Dreverna Kursiu nerija ir kitos vietos E Volteris uzrase lietuviu krikstynu vestuviu ir laidotuviu paprociu smulkiosios tautosakos prietaru burtu Ekspedicijos rezultatus 1884 m pristate Peterburge posedyje Tame paciame susirinkime jis isrinktas draugijos tikruoju nariu o surinkta medziaga buvo isspausdinta Imperatoriskosios Rusijos geografu draugijos ziniose Ekspedicijos įspudziai naryste draugijoje ir atsiverusios naujos galimybes paskatino E Volterį toliau dometis baltu kalbomis o ypac kulturiniu palikimu paprociais tautosaka mitologija Nuo to laiko prasidejo nuolatines E Volterio keliones į Lietuva ir Latvija 1884 1887 m jis rinko tautosaka ir etnografine medziaga Vilniaus ir Svencioniu apylinkese Zemaitijoje Uznemuneje per sesiolika menesiu aplanke net 128 vietoves Lietuvoje surinkta tautosaka 1886 1887 m E Volteris skelbe laikrastyje Vilenskij vestnik Geografu draugijos pranesimu rinkiniuose Draugija E Volterio nuopelnus lietuviu etnografijai įvertino mazuoju aukso medaliu 1886 m pasirode jo programa Apie Lietuvos ir Zemaitijos tyrinejima 1887 m Apie lietuviu mitologijos tyrinejima o 1910 m jau budamas Lietuviu mokslo draugijos tautosakos komisijos narys jis bendradarbiavo sudarant Trumpa folkloro dalykams rinkti programa Programose jis ne tik ragino rinkti tautosaka bet ir kele jos rinkimo bei tyrimo reikalavimus skatino remtis tik patikimais saltiniais tiksliai juos nurodyti Del placiu uzmoju ir pasirengimo stokos kai kurie E Volterio tautosakos mitologijos archeologijos tyrinejimai nebuvo pakankamai issamus taciau tiek pati metodika tiek pagal ja surinkta tautosaka etnografines medziagos ir archeologiniu iskasenu rinkiniai neprarado savo reiksmes Latviu lietuviu vienybes draugijos nariai Eduardas Volteris pirmoje eileje centre Kaunas 1930 m Lietuvoje E Volteris dalyvavo daugybeje etnografiniu tautosakiniu bei kalbiniu ekspediciju Archeologinese ekspedicijose tirti Dovainoniu pilkapynai Apuoles piliakalnis 1930 m ir 1932 m kasinejo Kauno pilies kiema taciau tyrimu duomenys liko nepaskelbti Pirmasis megino susieti kunigaikscio Mindaugo Vorutos pilies vieta su Seimyniskiu piliakalniu Anyksciu rajone 1882 m 1884 m ir 1885 m keliavo po Latgala 1887 1902 m bendradarbiavo judejimo dienrastyje Dienas Lapa ir jo priede Etnografiskas zinas par latviesiem Etnografines zinios apie latvius kur skelbe straipsnius apie lietuvius bei latvius ir ju santykius su kitomis Europos tautomis pasisake latviu ir lietuviu mitologijos tyrinejimu klausimais aprase lietuviu ir latviu muzikos instrumentus latviu vestuvinius paprocius domejosi Pskovo gubernijai priklaususioje teritorijoje gyvenanciu latviu kilme ir istorija latviu literaturos ir kalbos klausimais 1891 m Mintaujoje leistame mokslo ir literaturos menrastyje Austrums spausdino Latgaloje tuomet Vitebsko gubernija surinkta etnografine medziaga Veliau nuo 1902 m latviu spaudoje vis dazniau pasirode jo publikaciju skirtu pazinciai su lietuviu kultura lietuviu poetais ir kulturos darbuotojais lietuvisku knygu leidyba po spaudos draudimo atsaukimo lietuviu raudomis Latgaloje gyvenanciais lietuviais Didziausi E Volterio nuopelnai latviu folkloristikai jo sudaryta pirmoji latviu tautosakos ir etnografines medziagos rinkimo programa bei latgaliu vestuviniu paprociu aprasas Pastarasis Vitebsko gubernijos latviu genties etnografijos medziaga publikuota 1890 m Peterburge Rusijos geografu draugijos leidinyje laikomas vertingiausiu ir reiksmingiausiu XIX a pabaigos latviu tautosakos rinkiniu Latgaliu tautosakos rinkinio medziaga rinkti tvarkyti ir komentuoti padejo daugelis Peterburgo latviu studentu tarp ju ir Janis Rainis Spaudoje paskelbe daugiau nei 400 straipsniu lietuviu latviu vokieciu ir rusu kalbomis Parase straipsniu apie lietuviu latviu kalba tautosaka etnografija kultura laikrasciuose Varpas Vienybe Lietuvninku ir kituose BibliografijaE Volter Ob izuchenii Litvy i Zhmudii Kovenskiya gubernskiya vedomosti 1886 64 E Volter Ob izuchenii Litovskoj mifologii Kovna 1887 E A Volter Materialy dlya etnografii latyshskago plemeni Vitebskoj gubernii Sanktpeterburg 1890 LiteraturaStase Busmiene Eduardas Volteris biobibliografija Vilnius 1973 Zenius Sileris Bibliofilas Eduardas Volteris Marijampole 2006 Pranas Juozapavicius Prof Eduardas Volteris 1856 1941 Kaunas 1981 m Boriss Infantjevs Eduarda Voltera latgaliesu tautasdziesmu krajums LZA Vestis A sej 51 Nr1 2 Saltiniaihttp atminimas kvb lt asmenvardis php asm VOLTERIS 20EDUARDAS Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto O rezultatah etnograficheskoj poezdki k prusskim litovcam letom 1883 g Izvestie Imperatorskogo Ruskogo Geograficheskogo Obshestva t 21 S Peterburg 1885 p 97 112 Trumpa folkloro dalykams rinkti programa Sutaisyta d ro Griniaus ir LMD nariu prof E Volterio d ro J Basanaviciaus kun J Tumo ir adv A Janulaicio Vilnius 1910 Alvydas Butkus Kristina Vaisvalaviciene Baltu humanitarui 150 Tautosakos darbai XXXI 2006 ISSN 1392 2831 Alvydas Butkus Kristina Vaisvalaviciene ten pat