Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių spaudos draudimas po 1863 1864 m sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dali
Spaudos draudimas
Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki 1904 m. Oficialiai buvo draudžiami ne lotyniški, o būtent lenkiški rašmenys. Bandant apeiti draudimą, lietuvių abėcėleje buvo atsisakyta raidės w.
Spaudos uždraudimas
Draudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, malšinusio sukilimą, veikla, taip pat su 1863 m. balandžio 4 d. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklėmis. Pagal šias taisykles 1864 m. uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Uždrausta visa spauda lietuvių kalba (lotyniškais rašmenimis), išskyrus kirilica parašytas maldaknyges ir elementorius.
Pirmiausiai 1864 m. birželio 5 d. (17) d. generalgubernatorius M. Muravjovas uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, nuo lapkričio 23 d. – ir kitus pasaulietinius leidinius. 1865 m. rugsėjo 18 d. generalgubernatoriaus K. Kaufmano aplinkraščiu Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai galėjo būti leidžiami tik kirilica, taip pat uždrausta įvežti į Lietuvą leidinius lotyniškomis raidėmis, uždraustas jau spaustuvėse ir knygynuose buvusių leidinių lotyniškais rašmenimis platinimas. Nuo 1865 m. spalio 5 d. vidaus reikalų ministro P. Valujevo aplinkraščiu tokia tvarka įsigaliojo visoje Rusijos imperijoje. Nuo 1873 m. sausio 2 d. uždrausti ir lietuviški leidiniai gotiškomis raidėmis.
Spaudos draudimą lydėjo draudimas mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose. Tačiau Augustavo, vėliau Suvalkų gubernijoje, priklausiusioje Lenkijos karalystei, taikyta kiek kitokia politika. Draudimas leisti ir platinti lietuvišką spaudą galiojo ir čia, tačiau kai kuriose mokymo įstaigose lietuvių kalba buvo paliktas kaip dalykas. Lietuvių kalbos buvo mokoma Veiverių mokytojų seminarijoje, kaip fakultatyvinio dalyko jos taip pat mokyta Suvalkų ir Marijampolės berniukų gimnazijose bei Seinų progimnazijoje. Suvalkų gubernijos berniukų gimnazijos absolventams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį, buvo skirta 10 valstybinių stipendijų Maskvos universitete. Taip siekta vykdyti skaldyk ir valdyk politiką, išugdant prorusiškai nusiteikusią, tapatybės nepraradusią lietuvių inteligentiją. Tačiau iš tikro būtent iš Maskvos universitetą baigusių Suvalkijos lietuvių susiformavo lietuvių tautinio sąjūdžio vadovai.
Spaudos draudimas lietuviškose gubernijose nebuvo išimtis, Rusijos imperijoje buvo uždrausta taip pat ir ukrainietiška, baltarusiška bei moldaviška spauda, tačiau jis įsidėmėtinas tuo, kad davė visai priešingus rezultatus, nei tikėjosi carinės Rusijos valdininkai.
Pasipriešinimas
Gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Nuo 1865 m. lietuviškos knygos leistos Mažojoje Lietuvoje, 1867 m. Motiejus Valančius sukūrė pirmąją nelegalią knygnešių organizaciją (veikė iki 1870 m.). Kunigai, vėliau ir valstiečiai rašė kolektyvinius prašymus leisti spausdinti bent kai kuriuos leidinius, iš viso iki 1904 m. tokių prašymų buvo ne mažiau kaip 93.
XIX a. aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios požiūris į draudimą sušvelnėjo, išleisti keli legalūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau, neleidus leisti periodinių leidinių, pradėta leisti periodinė spauda užsienyje: „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Gazieta lietuviška“, , „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Vienybė lietuvninkų“ ir kiti.
Per draudimo laikotarpį caro valdžia sulaikė daugiau kaip 3000 žmonių, iš jų nubaudė apie 2000. Tačiau pasipriešinimas vis augo, kūrėsi vis daugiau nelegalių organizacijų, daugėjo carizmui priešiškos literatūros. Stiprėjant pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas medžioklės Lietuvoje metu įtikino carą Nikolajų II panaikinti draudimą, ir 1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka kaip kitai spaudai.
Spaudos draudimas skatino lietuvių tautinį sąjūdį ir anticarines nuotaikas, tačiau smarkiai pristabdė kultūros raidą.
Slaptosios mokyklos
Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokyklos veikdavo 3–8 metų mėnesius, mokydavosi 5–15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldų. Didžioji dalis mokyklų buvo kilnojamos. Dauguma daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gausėjo išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo. Daraktoriai caro valdžios persekioti, bausti iki 300 rublių bauda arba areštu iki 3 mėnesių.
Per 1884–1906 m. Kauno gubernijoje susektos 223 mokyklos, tačiau didesnė dalis liko nesusekta. Slaptosios mokyklos labai kėlė liaudies raštingumą – nors valstybines mokyklas lankė tik 6,1 % vaikų (1897 m. Kauno gubernijoje), raštingų vyrų ir moterų atitinkamai buvo 51,9 % ir 54,9 %.
Šaltiniai
- Spaudos draudimas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Ugnius Antanavičius (2019) Pokalbis su filologu G.Subačiumi: kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba ir kodėl turime Ė, bet praradome W? 15min.lt
- Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 351 p.
Nuorodos
- Raštingumas Rusijos imperijoje (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Spaudos draudimas, Kas yra Spaudos draudimas? Ką reiškia Spaudos draudimas?
Lietuviu spaudos draudimas po 1863 1864 m sukilimo Rusijos imperijos valdzios įvestas draudimas europines imperijos dalies gubernijose spausdinti įvezti ir platinti lietuviskus įskaitant ir latviu kataliku leidinius lotyniskomis raidemis Draudimas galiojo iki 1904 m Oficialiai buvo draudziami ne lotyniski o butent lenkiski rasmenys Bandant apeiti draudima lietuviu abeceleje buvo atsisakyta raides w Lietuviska maldaknyge atspausdinta kirilicaMichailas Muravjovas sedi centre Kalbeti lietuviskai draudziantis zenklasMichailo Muravjovo 1864 m birzelio 5 d įsakasLSDP atsisaukimas Spauda leista 1904 m Konfiskuotu lietuvisku knygu sarasasSpaudos uzdraudimasDraudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo malsinusio sukilima veikla taip pat su 1863 m balandzio 4 d Vilniaus svietimo apygardos mokyklu valdymo taisyklemis Pagal sias taisykles 1864 m uzdarytos visos nevalstybines taip pat ir kataliku parapines mokyklos Mokymas lietuviu kalba visiskai uzdraustas Vilniaus gubernijoje o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbine kalba pirmaisiais metais Uzdrausta visa spauda lietuviu kalba lotyniskais rasmenimis isskyrus kirilica parasytas maldaknyges ir elementorius Pirmiausiai 1864 m birzelio 5 d 17 d generalgubernatorius M Muravjovas uzdraude lotyniskomis raidemis spausdinti elementorius nuo lapkricio 23 d ir kitus pasaulietinius leidinius 1865 m rugsejo 18 d generalgubernatoriaus K Kaufmano aplinkrasciu Vilniaus Kauno Gardino Minsko Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose įsigaliojo tvarka pagal kuria lietuviski leidiniai galejo buti leidziami tik kirilica taip pat uzdrausta įvezti į Lietuva leidinius lotyniskomis raidemis uzdraustas jau spaustuvese ir knygynuose buvusiu leidiniu lotyniskais rasmenimis platinimas Nuo 1865 m spalio 5 d vidaus reikalu ministro P Valujevo aplinkrasciu tokia tvarka įsigaliojo visoje Rusijos imperijoje Nuo 1873 m sausio 2 d uzdrausti ir lietuviski leidiniai gotiskomis raidemis Spaudos draudima lydejo draudimas mokyti kitomis nei rusu kalbomis pradinese mokyklose Taciau Augustavo veliau Suvalku gubernijoje priklausiusioje Lenkijos karalystei taikyta kiek kitokia politika Draudimas leisti ir platinti lietuviska spauda galiojo ir cia taciau kai kuriose mokymo įstaigose lietuviu kalba buvo paliktas kaip dalykas Lietuviu kalbos buvo mokoma Veiveriu mokytoju seminarijoje kaip fakultatyvinio dalyko jos taip pat mokyta Suvalku ir Marijampoles berniuku gimnazijose bei Seinu progimnazijoje Suvalku gubernijos berniuku gimnazijos absolventams turintiems atestate lietuviu kalbos pazymį buvo skirta 10 valstybiniu stipendiju Maskvos universitete Taip siekta vykdyti skaldyk ir valdyk politika isugdant prorusiskai nusiteikusia tapatybes nepraradusia lietuviu inteligentija Taciau is tikro butent is Maskvos universiteta baigusiu Suvalkijos lietuviu susiformavo lietuviu tautinio sajudzio vadovai Spaudos draudimas lietuviskose gubernijose nebuvo isimtis Rusijos imperijoje buvo uzdrausta taip pat ir ukrainietiska baltarusiska bei moldaviska spauda taciau jis įsidemetinas tuo kad dave visai priesingus rezultatus nei tikejosi carines Rusijos valdininkai PasipriesinimasAntano Macijausko Zemelapis lietuviskai latvisko krasto 1900 Cenzurai uzdraudus jo platinima Vyriausiosios spaudos reikalu valdybos virsininkui kunigaiksciui N V Sachovskojui iskele byla ir ja laimejo įrodes kad lietuviskosios spaudos draudimas yra juridiskai neteisetas nes nebuvo isleista jokio įsakymo spaudai lietuviskomis raidemis drausti Byla buvo vienas pagrindu baigti spaudos draudima Gyventojai priesinosi draudimui spauda leista uzsienyje ja platino knygnesiai steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos Nuo 1865 m lietuviskos knygos leistos Mazojoje Lietuvoje 1867 m Motiejus Valancius sukure pirmaja nelegalia knygnesiu organizacija veike iki 1870 m Kunigai veliau ir valstieciai rase kolektyvinius prasymus leisti spausdinti bent kai kuriuos leidinius is viso iki 1904 m tokiu prasymu buvo ne maziau kaip 93 XIX a astuntajame bei devintajame desimtmeciuose valdzios poziuris į draudima susvelnejo isleisti keli legalus leidiniai lotyniskomis raidemis taciau neleidus leisti periodiniu leidiniu pradeta leisti periodine spauda uzsienyje Ausra Varpas Lietuviskasis balsas Gazieta lietuviska Zemaiciu ir Lietuvos apzvalga Tevynes sargas Vienybe lietuvninku ir kiti Per draudimo laikotarpį caro valdzia sulaike daugiau kaip 3000 zmoniu is ju nubaude apie 2000 Taciau pasipriesinimas vis augo kuresi vis daugiau nelegaliu organizaciju daugejo carizmui priesiskos literaturos Stiprejant pasipriesinimui Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas medziokles Lietuvoje metu įtikino cara Nikolaju II panaikinti draudima ir 1904 m geguzes 7 d draudimas panaikintas lietuviskai spaudai lotyniskom raidem pradeta taikyti tokia pat tvarka kaip kitai spaudai Spaudos draudimas skatino lietuviu tautinį sajudį ir anticarines nuotaikas taciau smarkiai pristabde kulturos raida Slaptosios mokyklosKaimo daraktores apie XIX a pab XX a pr Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos kuriose mokyta lietuviu kalba Mokyklos veikdavo 3 8 metu menesius mokydavosi 5 15 kartais iki 50 mokiniu Buvo mokoma is įvairios religines ir pasaulietines literaturos pirmiausiai mokyta skaityti ir rasyti lietuviu kalba skaiciuoti baznytiniu giesmiu ir maldu Didzioji dalis mokyklu buvo kilnojamos Dauguma daraktoriu buvo mazamoksliai XIX a pabaigoje gausejo isprususiu jie palaike rysius su knygnesiais ar patys jais buvo Daraktoriai caro valdzios persekioti bausti iki 300 rubliu bauda arba arestu iki 3 menesiu Per 1884 1906 m Kauno gubernijoje susektos 223 mokyklos taciau didesne dalis liko nesusekta Slaptosios mokyklos labai kele liaudies rastinguma nors valstybines mokyklas lanke tik 6 1 vaiku 1897 m Kauno gubernijoje rastingu vyru ir moteru atitinkamai buvo 51 9 ir 54 9 Svenciant lietuviu spaudos atgavimo 25 metį Baznycios gatve zengia gimnazistu kolona 1929 m PlungeSaltiniaiSpaudos draudimas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Ugnius Antanavicius 2019 Pokalbis su filologu G Subaciumi kaip atsirado bendrine lietuviu kalba ir kodel turime Ė bet praradome W 15min lt Lietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m 351 p NuorodosVikiteka Spaudos draudimas vaizdine ir garsine medziagaRastingumas Rusijos imperijoje rusu k