Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

55 16 28 š pl 20 58 15 r ilg 55 27444 š pl 20 97083 r ilg 55 27444 20 97083 Kuršių nerijaPasaulio paveldo sąrašasKuršių

Kuršių nerija

  • Pagrindinis puslapis
  • Kuršių nerija
Kuršių nerija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

55°16′28″ š. pl. 20°58′15″ r. ilg. / 55.27444°š. pl. 20.97083°r. ilg. / 55.27444; 20.97083

Kuršių nerija
Pasaulio paveldo sąrašas
Kuršių nerijos vaizdas nuo link Pilkopos (dabar Morskojė) gyvenvietės
Vieta  Lietuva,  Rusija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus V
Nuoroda (angl.) (pranc.): 994
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2000 m.  (24-oji sesija)
Vikiteka: Kuršių nerija
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kur̃šių nerijà (vok. Kurische Nehrung, rus. Куршская коса) – pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Kuršių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šiaurinė nerijos pusė priklauso Lietuvos Respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto, o likusi dalis – Neringos miesto savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopa, Rasytė, Šarkuva ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Išilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krašto kelias  167  Smiltynė–Nida .

Kuršių nerija – saugoma teritorija, joje įkurti Kuršių nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Национальный парк Куршская коса) Kaliningrado srityje.

Etimologija

Manoma, kad žodis nerija yra prūsiškos kilmės. Iš pradžių nerijos terminas buvo naudotas tik prie Aistmarių esančiam ilgam pusiasaliui, bet vėliau prigijo ir prie Kuršmarių esančiam pusiasaliui. Šis žodis giminingas lietuviškajam nerija – „siaura ilga smėlio sekluma jūroje išilgai kranto“, nors toks žodis labiau žinomas iš raštų, negu iš šnekamosios kalbos. Žodžio šaknis ner- gali būti susijusi su žodžiu nerti – „staigiai lįsti į vandenį, grimzti, plaukti po vandeniu“… .

Anksčiau nerija vadinta dar ir „Kopomis“, „Randavomis“, „Pajūriais“, o Žemaitijoje ji daugiausia buvo žinoma kaip „Užmaris“.

Egzistuoja ir skandinaviška pavadinimo kilmės versija: švedų kalbininkas (Richard Ekblom) teigė, kad prūsai žodį neria perėmė iš vikingų næri, reiškiančio „siauras“.

Istorija

Pirmą kartą Kuršių nerija “Nestland” vardu paminėta Kryžiuočių ordino metraščiuose 1258 m. Nuo XIII a. vid. ši teritorija priklausė Kryžiuočių ordinui. Per Kuršių neriją ėjo ordino kelias, jungęs Marienburgo, Karaliaučiaus ir Memelio pilis. Vėliau Kuršių nerija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartį Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip Klaipėdos krašto dalis, nuo 1920 m. perduota Antantės valdymui. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Po 1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos sukilimo, Antantės valdoma dalis (52 kilometrų ilgio teritorija) prijungta prie Lietuvos. Tarpukaryje į neriją plaukė Klaipėdoje, Lindenau laivų statykloje pastatyti laivai: 1927 m. pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, 1928 m. – dviejų sraigtų „Kuršių marės“, talpinusios 1000 keleivių, 1933 m. – motorlaivis-keltas „Smiltynė“.

1939 m. kovo 22 d. Kuršių neriją, kartu su Klaipėdos kraštu perėmė Vokietija. Nacistinei Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, šiaurinė Rytprūsių dalis (dabartinė Kaliningrado sritis) Potsdamo susitarimu atiteko Sovietų Sąjungai ir šiaurinė Kuršių nerijos dalis buvo prijungta prie Lietuvos SSR, o pietinė – prie Rusijos Kaliningrado srities. Po SSRS suirimo, 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiaurinė Kuršių nerijos teritorija tapo Lietuvos Respublikos dalimi.

Geografija

Nerijos pietinis pakraštys yra Kaliningrado srityje šiauriau nuo Kranto (Zelenogradsko), o šiaurinis baigiasi Kopgalyje. Nerijos plotas – 180 km², ilgis – apie 98 km (52 km priklauso Lietuvai, 46 km valdo Rusija), paplūdimio plotis – apie 10–50 metrų. Plačiausia vieta yra ties Bulvikio ragu (4 kilometrai į šiaurės rytus nuo Nidos) – 3,8 km. Siauriausia vieta yra ties Šarkuvos gyvenviete, Karaliaučiaus srityje – 380 metrų. Visoje Nerijoje iš viso yra apie 10 km³ smėlio, kurio diduma sudaro kopas.

Miškai užima 6852 ha (70 % sausumos). Ariamą žemę sudaro 5 ha, ganyklos, pievos – 17 ha, vidaus vandenys – 1 ha, keliai – 232 ha, smėlynai – 2485 ha, užstatyti plotai – 152 ha, pelkės – 28 ha, sodai – 2 ha.

Aukščiausias pusiasalio taškas yra 67,2 m aukščio Vecekrugo arba Senosios smuklės kopa, esanti 1,5 km piečiau Preilos. Po Pilos kopos Prancūzijoje (110 m), tai antra aukščiausia kopa Europoje.

1961 m. lietuviškosios dalies pagrindinės Kuršių nerijos gyvenvietės – Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida – sujungtos į Neringos miestą. Pačiame šiauriniame gale esantis Kopgalis ir Smiltynė administraciškai yra prijungti prie Klaipėdos miesto.

Klimatas

Kuršių nerijoje vyrauja vidutinių platumų tarpinis klimatas, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Vidutinė metų oro temperatūra +7 °C, metinis kritulių kiekis – 660 mm. Daugiamečių stebėjimų duomenimis, saulė regione šviečia 1982 val. per metus, arba 39 % galimo laiko, todėl Kuršių nerijoje būna daugiausia saulėtų dienų Lietuvoje.

Gamta

Kuršių nerija susiformavo prieš 3–5 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Pusiasalis iki XVII a. buvo apaugęs miškais, tačiau 1674–1679 m. vykusio metu miškai masiškai iškirsti karo reikmėms. XIX a. pr. miškai nerijoje teužėmė 10% teritorijos. Išnykus miškams, ėmė slinkti kopos, kurios užpustė daug kaimų. Iš viso nuo XVI a. Kuršių nerijoje užpustyta 14 kaimų: Nagliai, Agila, Kuncai (1569 m.), (1749 m.), (1760 m.), (1711 m.), Karvaičiai (1786 m.) ir kiti. Smėlio audrų aukomis tapo (1678 m., 1732 m.), Preidynė (1695 m.), Senieji Nagliai, arba Agila (1728 m.), Lotmiškis (1762 m.), Karvaičiai (1797 m.), Senoji Kunca (1825 m.), (1830 m.), Nagliai (1846 m.), Naujieji Nagliai (1854 m.), (1588 m.), (1897 m.), Šarkuva, Smiltynė.

Dėl pustomo smėlio Nidos ir Pilkopos gyventojai tris kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Savo vietas taip pat keitė Juodkrantė, Smiltynė, Šarkuva. Pirmieji nerijos apželdinimo darbai pradėti Kopgalyje: 1791–1793 m. J. S. Lilientalio (Johann Samuel von Lilienthal) iniciatyva karklais apželdintas plotas tarp molo ir burlaivių balasto aikštės.1825–1828 m. Georgas Dovydas Kuvertas su savo tėvu Gotlybu organizavo tolesnį miškų atsodinimą. Kuvertų ir  pastangų dėka miškai buvo atsodinti ir dabar sudaro 75 %, o kopos – 12 % Kuršių nerijos ploto. Iki šiol vykdoma smėlynų tvirtinimo tradicija gyvuoja daugiau kaip 200 metų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko augmenija gausi įvairiausių rūšių, tarp kurių 31 įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia aptinkamos 46 žinduolių rūšys, tarp kurių briedžiai, elniai, stirnos, šernai, pilkieji kiškiai, paprastosios voverės, europiniai opšrūs, rudosios lapės, miškinės kiaunės, ūdros, upiniai bebrai, pilkieji ruoniai. Kadangi per Kuršių neriją eina senas Baltosios–Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių nerija praskrenda daug paukščių. Viso čia aptiktos 262 paukščių rūšys, iš kurių čia peri apie 102 paukščių rūšys. Tarp perinčių geniai, strazdai, vieversiai, musinukės, pilkieji garniai, paprastieji jūriniai ereliai, gulbės nebylės, didieji kormoranai ir kiti.

2006 m. gegužės 4 d. į šiaurę nuo Alksnynės kilo miško gaisras, trukęs penkias dienas ir nusiaubęs 235 ha miško.

Gyventojai

Kaip rodo XIX a. ir 1973–1978 m. atlikti archeologiniai tyrimai Nidoje, pirmosios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje atsirado neolito laikotarpiu, IV tūkst. pr. m. e. Neolito gyventojai vertėsi žemdirbyste, medžiokle ir žvejyba. Tuo metu Kuršių nerija dar nebuvo vientisas pusiasalis.

X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių, ką įrodo 1865–1940 m. daryti vokiečių archeologų bei 2005–2009 m. rusų-vokiečių bendrų archeologinių ekspedicijų radiniai. Tarpukariu vokiečiai ties Mochovoje kaimu (liet. Viskiautai) rado apie 300 vikingų kapaviečių, rusų tyrėjai rado apie 30, o paskutinioji kapavietė rasta 2008 m. ties Rybačij (liet. Rasytė).

Viduramžiais Kuršių nerijos pusiasalio pietinėje dalyje gyveno prūsų sembų gentys, o pusiasalio šiaurinę dalį apgyvendino XIV–XVII a. iš Latvijos atsikėlę kuršininkai. XIX a. Kuršių nerijos gyventojų surašymo duomenimis daugumą sudarė kuršininkai (4000 gyv.), tarp kurių pietinėje dalyje gyveno ir žymi Rytprūsių vokiečių mažuma, o šiaurinėje dalyje neskaitlinga lietuvininkų mažuma. Iki 1940 m. kuršininkai praktiškai asimiliavosi su etniniais vokiečiais.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. artėjant fronto linijai, dalis nerijos gyventojų pasitraukė į Vokietiją, o karui pasibaigus, išlikę buvo priversti palikti gimtinę ir išvykti į Vokietiją. Pokariu Kuršių nerija liko beveik be gyventojų, į pietinę dalį atkelti daugiausia rusų kolonistai, o šiaurinė nerijos dalis, atitekusi Lietuvai, buvo apgyvendinta lietuviais.

Lietuvai priklausančioje šiaurinėje dalyje, kurią apima Neringos savivaldybė, 2016 m. gyveno 3024 gyventojai.

Mitologija

Pasakojama, kad gilioje senovėje Karvaičio dukra Neringa užaugo didelė didelė, tikra milžinė. Ji buvo geros širdies ir daug padėdavo žmonėms – per audras brisdavo į jūrą ir parplukdydavo į krantą pasiklydusius laivus. Bet kartą Bangpūtys užsirūstino, sukėlė audras, kurios nesiliovė. Žmonių ginti stojo Neringa. Ji sėmė į prijuostę smėlį, nešė į jūrą ir pylė į vandenį. Tol nešė, kol neriją supylė. Ta nerija nuo jūros atitvėrė marias. Žmonės iš dėkingumo tą smėlio juostą ir pavadino Neringa.

Pagal kitas legendas, Kuršių neriją supylė prie jūros žaidžianti maža itin stipri mergytė Neringa. Juodkrantėje esančiame Raganų kalne esama Neringos gyvenimą ir jos žygius aprašančių skulptūrų.

Dar viename iš senųjų padavimų teigiama, kad „nerija atsiradusi po dvylika metų trukusios audros, be perstojo siautusios ta pačia kryptimi“.

Literatūra

  • Kuršių nerijos istorijos datų kalendorius (sud. Irena Jankevičiūtė). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 66 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-108-X
  • Nijolė Strakauskaitė. Kuršių nerija – Europos pašto kelias. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001 (yra vertimas anglų kalba).
  • Vaclovas Straukas. Neringa, Klaipėda, 2004. – ISBN 978-9986-31-194-2
  • Klaipėda ir Kuršių nerija: vadovas (sud. Nijolė Strakauskaitė). – V.: R. Paknio leidykla, 2004. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9986-830-84-2
  • Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas (sud. Nijolė Strakauskaitė). – V.: R. Paknio leidykla, 2004. – 216 p.: iliustr. – ISBN 9986-830-82-6
  • Kuršių Nerijos vietų vardai (sud. Dalia Kiseliūnaitė, Laima Simutytė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. – 180 p. – ISBN 9955-18-036-6

Šaltiniai

  1. Sereika 2021, p. 17.
  2. earthobservatory.nasa.gov / Curonian Spit Archyvuota kopija 2015-09-22 iš Wayback Machine projekto.
  3. Kuršių nerija(parengė Rimas Žaromskis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-05).
  4. visitneringa.com / Faktai ir istorija Archyvuota kopija 2017-08-14 iš Wayback Machine projekto.
  5. Sereika 2021, p. 9.
  6. „Mitai apie Kuršių nerijos miškus (Pabaiga) - Miskininkas“. Miskininkas. 2020-06-16. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
  7. J. Bučas. Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos? Archyvuota kopija 2021-08-27 iš Wayback Machine projekto. Urbanistika ir architektūra, 2007, XXXI tomas, Nr. 3, 140–148 psl. // Teiginys cituoja 3 šaltinius: 11) B. Kviklys. Mūsų Lietuva, t. IV (antroji laida). Vilnius, 1991. 12) N. Viliamas. Kuršių nerija. Slenkančios kopos ir jų įtaka statyboms. Kaunas, 1932. 13) H. Krištapavičius. Užpustyti Kuršių nerijos kaimai. Mokslas ir gyvenimas, 1957, Nr. 3.
  8. Sereika 2021, p. 22.
  9. Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. p. 131. ISBN 978-9955-37-213-4.
  10. Jašinskienė, Aurelija (2013-05-03). „Septyneri metai po amžiaus gaisro Smiltynėje: skaudi pamoka dar neužmiršta“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
  11. Sereika 2021, p. 12.
  12. Альберт Адылов „Дюна Коралленберг открывает тайны“ / Koralenbergo kopa atskleidžia paslaptis
  13. Sereika 2021, p. 10.

Literatūra

  • Sereika, Remigijus (2021). Vadovas po Kuršių neriją (PDF). Vilnius: Didakta. ISBN 978-609-442-148-8.

Nuorodos

  • whc.unesco.org / UNESCO World Heritage List: Curonian Spit | anglų k.
  • nerija.lt / Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Archyvuota kopija 2021-03-03 iš Wayback Machine projekto.
  • visitneringa.com / Neringa
  • youtube.com / Kuršių nerijos nacionalinis parkas (filmuota medžiaga apie parko gamtą, istoriją)
  • youtube.com / Mirusios kopos (Kuršių Nerijos nacionalinis parkas) | 13 Feb 2012
  • park-kosa.ru / Национальный парк Куршская коса (Rusijos Kuršių nerijos nacionalinio parko oficiali interneto svetainė) | rusų kalba
  • dzen.ru / Куршская коса, национальный парк (filmuotoje medžiagoje rusų kalba pasakojimas apie Rusijos Kuršių nerijos nacionalinį parką)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 26 Bir, 2025 / 15:51

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršių nerija, Kas yra Kuršių nerija? Ką reiškia Kuršių nerija?

55 16 28 s pl 20 58 15 r ilg 55 27444 s pl 20 97083 r ilg 55 27444 20 97083 Kursiu nerijaPasaulio paveldo sarasasKursiu nerijos vaizdas nuo link Pilkopos dabar Morskoje gyvenvietesVieta Lietuva RusijaTipas KulturinisKriterijus VNuoroda angl pranc 994Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2000 m 24 oji sesija Vikiteka Kursiu nerija Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Kur siu nerija vok Kurische Nehrung rus Kurshskaya kosa pusiasalis su smelio kopomis skiriantis Kursiu marias nuo Baltijos juros Kursiu nerija 2000 m įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Siaurine nerijos puse priklauso Lietuvos Respublikai siaurinis pakrastys Klaipedos miesto o likusi dalis Neringos miesto savivaldybems Kita dalis kurioje yra Pilkopa Rasyte Sarkuva ir kai kurios kitos mazesnes gyvenvietes priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sriciai Isilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krasto kelias 167 Smiltyne Nida Kursiu nerija saugoma teritorija joje įkurti Kursiu nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kursiu nerijos nacionalinis parkas Nacionalnyj park Kurshskaya kosa Kaliningrado srityje EtimologijaManoma kad zodis nerija yra prusiskos kilmes Is pradziu nerijos terminas buvo naudotas tik prie Aistmariu esanciam ilgam pusiasaliui bet veliau prigijo ir prie Kursmariu esanciam pusiasaliui Sis zodis giminingas lietuviskajam nerija siaura ilga smelio sekluma juroje isilgai kranto nors toks zodis labiau zinomas is rastu negu is snekamosios kalbos Zodzio saknis ner gali buti susijusi su zodziu nerti staigiai lįsti į vandenį grimzti plaukti po vandeniu Anksciau nerija vadinta dar ir Kopomis Randavomis Pajuriais o Zemaitijoje ji daugiausia buvo zinoma kaip Uzmaris Egzistuoja ir skandinaviska pavadinimo kilmes versija svedu kalbininkas Richard Ekblom teige kad prusai zodį neria pereme is vikingu naeri reiskiancio siauras IstorijaKursiu nerijos politinis padalinimas Pirma karta Kursiu nerija Nestland vardu pamineta Kryziuociu ordino metrasciuose 1258 m Nuo XIII a vid si teritorija priklause Kryziuociu ordinui Per Kursiu nerija ejo ordino kelias junges Marienburgo Karaliauciaus ir Memelio pilis Veliau Kursiu nerija priklause Prusijos kunigaikstystei Prusijos karalystei o nuo 1871 m Vokietijai Pagal 1919 m birzelio 28 d Versalio taikos sutartį Kursiu nerijos siaurine dalis kaip Klaipedos krasto dalis nuo 1920 m perduota Antantes valdymui Antantes vardu jį valde Prancuzija Po 1923 m sausio 10 15 d Klaipedos sukilimo Antantes valdoma dalis 52 kilometru ilgio teritorija prijungta prie Lietuvos Tarpukaryje į nerija plauke Klaipedoje Lindenau laivu statykloje pastatyti laivai 1927 m pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis keltas Stadt Memel 1928 m dvieju sraigtu Kursiu mares talpinusios 1000 keleiviu 1933 m motorlaivis keltas Smiltyne 1939 m kovo 22 d Kursiu nerija kartu su Klaipedos krastu pereme Vokietija Nacistinei Vokietijai pralaimejus Antrajį pasaulinį kara siaurine Rytprusiu dalis dabartine Kaliningrado sritis Potsdamo susitarimu atiteko Sovietu Sajungai ir siaurine Kursiu nerijos dalis buvo prijungta prie Lietuvos SSR o pietine prie Rusijos Kaliningrado srities Po SSRS suirimo 1990 m kovo 11 d atkurus Lietuvos nepriklausomybe siaurine Kursiu nerijos teritorija tapo Lietuvos Respublikos dalimi GeografijaKursiu nerijos ir Kursiu mariu nuotrauka daryta is Terra palydovo 2006 m liepos 25 d Nerijos pietinis pakrastys yra Kaliningrado srityje siauriau nuo Kranto Zelenogradsko o siaurinis baigiasi Kopgalyje Nerijos plotas 180 km ilgis apie 98 km 52 km priklauso Lietuvai 46 km valdo Rusija papludimio plotis apie 10 50 metru Placiausia vieta yra ties Bulvikio ragu 4 kilometrai į siaures rytus nuo Nidos 3 8 km Siauriausia vieta yra ties Sarkuvos gyvenviete Karaliauciaus srityje 380 metru Visoje Nerijoje is viso yra apie 10 km smelio kurio diduma sudaro kopas Miskai uzima 6852 ha 70 sausumos Ariama zeme sudaro 5 ha ganyklos pievos 17 ha vidaus vandenys 1 ha keliai 232 ha smelynai 2485 ha uzstatyti plotai 152 ha pelkes 28 ha sodai 2 ha 67 2 m Vecekrugo Senosios smukles kalnas auksciausia Kursiu nerijos vieta Auksciausias pusiasalio taskas yra 67 2 m aukscio Vecekrugo arba Senosios smukles kopa esanti 1 5 km pieciau Preilos Po Pilos kopos Prancuzijoje 110 m tai antra auksciausia kopa Europoje 1961 m lietuviskosios dalies pagrindines Kursiu nerijos gyvenvietes Alksnyne Juodkrante Pervalka Preila Nida sujungtos į Neringos miesta Paciame siauriniame gale esantis Kopgalis ir Smiltyne administraciskai yra prijungti prie Klaipedos miesto KlimatasSmelio kopos Kursiu nerijoje vyrauja vidutiniu platumu tarpinis klimatas pereinantis is jurinio į zemyninį Vidutine metu oro temperatura 7 C metinis krituliu kiekis 660 mm Daugiameciu stebejimu duomenimis saule regione sviecia 1982 val per metus arba 39 galimo laiko todel Kursiu nerijoje buna daugiausia sauletu dienu Lietuvoje GamtaKursiu nerija susiformavo pries 3 5 tukstancius metu pries musu era Pusiasalis iki XVII a buvo apauges miskais taciau 1674 1679 m vykusio metu miskai masiskai iskirsti karo reikmems XIX a pr miskai nerijoje teuzeme 10 teritorijos Isnykus miskams eme slinkti kopos kurios uzpuste daug kaimu Is viso nuo XVI a Kursiu nerijoje uzpustyta 14 kaimu Nagliai Agila Kuncai 1569 m 1749 m 1760 m 1711 m Karvaiciai 1786 m ir kiti Smelio audru aukomis tapo 1678 m 1732 m Preidyne 1695 m Senieji Nagliai arba Agila 1728 m Lotmiskis 1762 m Karvaiciai 1797 m Senoji Kunca 1825 m 1830 m Nagliai 1846 m Naujieji Nagliai 1854 m 1588 m 1897 m Sarkuva Smiltyne Del pustomo smelio Nidos ir Pilkopos gyventojai tris kartus kelesi is vienos vietos į kita Savo vietas taip pat keite Juodkrante Smiltyne Sarkuva Pirmieji nerijos apzeldinimo darbai pradeti Kopgalyje 1791 1793 m J S Lilientalio Johann Samuel von Lilienthal iniciatyva karklais apzeldintas plotas tarp molo ir burlaiviu balasto aikstes 1825 1828 m Georgas Dovydas Kuvertas su savo tevu Gotlybu organizavo tolesnį misku atsodinima Kuvertu ir pastangu deka miskai buvo atsodinti ir dabar sudaro 75 o kopos 12 Kursiu nerijos ploto Iki siol vykdoma smelynu tvirtinimo tradicija gyvuoja daugiau kaip 200 metu Kursiu nerijos nacionalinio parko augmenija gausi įvairiausiu rusiu tarp kuriu 31 įrasyta į Lietuvos Raudonaja knyga Cia aptinkamos 46 zinduoliu rusys tarp kuriu briedziai elniai stirnos sernai pilkieji kiskiai paprastosios voveres europiniai opsrus rudosios lapes miskines kiaunes udros upiniai bebrai pilkieji ruoniai Kadangi per Kursiu nerija eina senas Baltosios Baltijos juru pauksciu migracijos kelias tad is siauriniu krastu per Kursiu nerija praskrenda daug pauksciu Viso cia aptiktos 262 pauksciu rusys is kuriu cia peri apie 102 pauksciu rusys Tarp perinciu geniai strazdai vieversiai musinukes pilkieji garniai paprastieji juriniai ereliai gulbes nebyles didieji kormoranai ir kiti 2006 m geguzes 4 d į siaure nuo Alksnynes kilo misko gaisras trukes penkias dienas ir nusiaubes 235 ha misko GyventojaiNida Kaip rodo XIX a ir 1973 1978 m atlikti archeologiniai tyrimai Nidoje pirmosios zmoniu gyvenvietes Kursiu nerijoje atsirado neolito laikotarpiu IV tukst pr m e Neolito gyventojai vertesi zemdirbyste medziokle ir zvejyba Tuo metu Kursiu nerija dar nebuvo vientisas pusiasalis X XI a nerijoje buvo vikingu gyvenvieciu ka įrodo 1865 1940 m daryti vokieciu archeologu bei 2005 2009 m rusu vokieciu bendru archeologiniu ekspediciju radiniai Tarpukariu vokieciai ties Mochovoje kaimu liet Viskiautai rado apie 300 vikingu kapavieciu rusu tyrejai rado apie 30 o paskutinioji kapaviete rasta 2008 m ties Rybacij liet Rasyte Viduramziais Kursiu nerijos pusiasalio pietineje dalyje gyveno prusu sembu gentys o pusiasalio siaurine dalį apgyvendino XIV XVII a is Latvijos atsikele kursininkai XIX a Kursiu nerijos gyventoju surasymo duomenimis dauguma sudare kursininkai 4000 gyv tarp kuriu pietineje dalyje gyveno ir zymi Rytprusiu vokieciu mazuma o siaurineje dalyje neskaitlinga lietuvininku mazuma Iki 1940 m kursininkai praktiskai asimiliavosi su etniniais vokieciais Zemelapis is J Gerulio ir K Stango knygos Das Fischerlitauisch in Preussen Lietuviu zveju tarme Prusuose Kaunas 1933 Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 m artejant fronto linijai dalis nerijos gyventoju pasitrauke į Vokietija o karui pasibaigus islike buvo priversti palikti gimtine ir isvykti į Vokietija Pokariu Kursiu nerija liko beveik be gyventoju į pietine dalį atkelti daugiausia rusu kolonistai o siaurine nerijos dalis atitekusi Lietuvai buvo apgyvendinta lietuviais Lietuvai priklausancioje siaurineje dalyje kuria apima Neringos savivaldybe 2016 m gyveno 3024 gyventojai MitologijaPasakojama kad gilioje senoveje Karvaicio dukra Neringa uzaugo didele didele tikra milzine Ji buvo geros sirdies ir daug padedavo zmonems per audras brisdavo į jura ir parplukdydavo į kranta pasiklydusius laivus Bet karta Bangputys uzsirustino sukele audras kurios nesiliove Zmoniu ginti stojo Neringa Ji seme į prijuoste smelį nese į jura ir pyle į vandenį Tol nese kol nerija supyle Ta nerija nuo juros atitvere marias Zmones is dekingumo ta smelio juosta ir pavadino Neringa Pagal kitas legendas Kursiu nerija supyle prie juros zaidzianti maza itin stipri mergyte Neringa Juodkranteje esanciame Raganu kalne esama Neringos gyvenima ir jos zygius aprasanciu skulpturu Dar viename is senuju padavimu teigiama kad nerija atsiradusi po dvylika metu trukusios audros be perstojo siautusios ta pacia kryptimi LiteraturaKursiu nerijos istorijos datu kalendorius sud Irena Jankeviciute Klaipeda S Jokuzio leidykla spaustuve 2004 66 p iliustr ISBN 9986 31 108 X Nijole Strakauskaite Kursiu nerija Europos pasto kelias Klaipeda S Jokuzio leidykla spaustuve 2001 yra vertimas anglu kalba Vaclovas Straukas Neringa Klaipeda 2004 ISBN 978 9986 31 194 2 Klaipeda ir Kursiu nerija vadovas sud Nijole Strakauskaite V R Paknio leidykla 2004 80 p iliustr ISBN 9986 830 84 2 Klaipeda Kursiu nerija Karaliaucius vadovas sud Nijole Strakauskaite V R Paknio leidykla 2004 216 p iliustr ISBN 9986 830 82 6 Kursiu Nerijos vietu vardai sud Dalia Kiseliunaite Laima Simutyte Klaipeda Klaipedos universiteto leidykla 2005 180 p ISBN 9955 18 036 6SaltiniaiSereika 2021 p 17 earthobservatory nasa gov Curonian Spit Archyvuota kopija 2015 09 22 is Wayback Machine projekto Kursiu nerija parenge Rimas Zaromskis Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 03 05 visitneringa com Faktai ir istorija Archyvuota kopija 2017 08 14 is Wayback Machine projekto Sereika 2021 p 9 Mitai apie Kursiu nerijos miskus Pabaiga Miskininkas Miskininkas 2020 06 16 Nuoroda tikrinta 2024 03 05 J Bucas Gamtosaugine direktyva ar krastotvarkines tradicijos Archyvuota kopija 2021 08 27 is Wayback Machine projekto Urbanistika ir architektura 2007 XXXI tomas Nr 3 140 148 psl Teiginys cituoja 3 saltinius 11 B Kviklys Musu Lietuva t IV antroji laida Vilnius 1991 12 N Viliamas Kursiu nerija Slenkancios kopos ir ju įtaka statyboms Kaunas 1932 13 H Kristapavicius Uzpustyti Kursiu nerijos kaimai Mokslas ir gyvenimas 1957 Nr 3 Sereika 2021 p 22 Baskyte Ruta Rascius Gediminas Kavaliauskas Paulius Tukaciauskas Tomas 2019 Lietuvos saugomos teritorijos PDF Kaunas Leidykla Lutute p 131 ISBN 978 9955 37 213 4 Jasinskiene Aurelija 2013 05 03 Septyneri metai po amziaus gaisro Smiltyneje skaudi pamoka dar neuzmirsta 15min lt Nuoroda tikrinta 2024 03 05 Sereika 2021 p 12 Albert Adylov Dyuna Korallenberg otkryvaet tajny Koralenbergo kopa atskleidzia paslaptis Sereika 2021 p 10 LiteraturaSereika Remigijus 2021 Vadovas po Kursiu nerija PDF Vilnius Didakta ISBN 978 609 442 148 8 Nuorodoswhc unesco org UNESCO World Heritage List Curonian Spit anglu k nerija lt Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija Archyvuota kopija 2021 03 03 is Wayback Machine projekto visitneringa com Neringa youtube com Kursiu nerijos nacionalinis parkas filmuota medziaga apie parko gamta istorija youtube com Mirusios kopos Kursiu Nerijos nacionalinis parkas 13 Feb 2012 park kosa ru Nacionalnyj park Kurshskaya kosa Rusijos Kursiu nerijos nacionalinio parko oficiali interneto svetaine rusu kalba dzen ru Kurshskaya kosa nacionalnyj park filmuotoje medziagoje rusu kalba pasakojimas apie Rusijos Kursiu nerijos nacionalinį parka

Naujausi straipsniai
  • Birželis 14, 2025

    Statyba (reikšmės)

  • Birželis 21, 2025

    Statistinė mechanika

  • Birželis 13, 2025

    Statistika (mokslas)

  • Birželis 12, 2025

    Statistika

  • Birželis 20, 2025

    Stanislovas Augustas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje