Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apuolės piliakalnisApuolės piliakalnio piliavietėApuolės piliakalnisKoordinatės 56 14 47 š pl 21 40 41 r ilg 56 24639 š
Apuolės piliakalnis
| Apuolės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Apuolės piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Skuodo rajonas | ||
| Seniūnija | Aleksandrijos seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 80x80 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1887, 1986 | ||
| Tirtas | 1928-1930, 1931-1932, 1996 m. | ||
| Registro Nr. | A1313K / 24505 / AR954 | ||
Apuolės piliakalnis su gyvenviete (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1313K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR954) – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Apuolės kaime. Pasiekiamas iš kelio Guntinas-Barstyčiai jam kylant į aukštumą pasukus į kairę šiaurės kryptimi (yra rodyklė) ir pavažiavus 550 m – kitapus Brukio upelio.
Piliakalnis
Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m aukščio kalvoje. Aikštelė buvo apie 80 m skersmens, bet jos šiaurinis ir vakarinis pakraščiai nugriuvo. Rytinėje pusėje supiltas 75 m ilgio ir 7,5 m aukščio pylimas, pietinėje ir iš dalies vakarinėje pusėje išlikęs 80 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio buvo įrengtas 90 x 30 m dydžio priešpilis, jo rytiniame gale yra pylimo ir griovio liekanų.
Į pietryčius nuo piliakalnio apie 12 ha plote yra papėdės gyvenvietė su 80 cm storio kultūros sluoksniu. Apie 300 m į šiaurės rytus Luobos dešiniajame krante yra Apuolės kapinynas.
Tyrimai
1887 m. piliakalnį, kaip kuršių pilį Apulia, lokalizavo Eduardas Volteris ir J. Deringas. 1928-1930 m jį tyrinėjo E. Volteris, 1931 m. švedų archeologas , , , 1931-1932 - Vladas Nagevičius. 1986 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.
Ištirtas 1561 m² plotas, atlikti aikštelės didžiojo ir mažojo pylimų pjūviai, tirtos jos rytų ir vakarų dalys. Aptikta, kad IV a.- XIII a. pylimai buvę tvirtinti 4 etapais, rasta vartų ir pastato medinių įtvirtinimo liekanų. Didžiajame pylime ištirti 8 XVI-XVII a. kapai. Aikštelėje rasta medinio šulinio vieta, lipdytosios ir žiestosios keramikos, geležinių, daugiausia skandinaviškų, strėlių antgalių, audimo staklių molinių pasvarų, geležinių darbo įrankių, žalvarinių papuošalų.
Kapinyne 1931 m. B. Nermanas ištyrė 63,3 m² plotą. Ištirti 8 degintiniai X a.- XII a. kapai, rasta antkaklių ir apyrankių fragmentų, pasaginių segių, smeigtukų, karolių bei II a.- IV a. pavienių radinių. Radinius saugo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus, ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
1986 m. pievoje į šiaurės rytus nuo piliakalnio pastebėtas 20–30 cm storio jau praktiškai sunaikintas kultūrinis sluoksnis. Jo likučiai sumišę su viršutiniu žemės sluoksniu. Analogiškas kultūrinio sluoksnio būvis konstatuotas ir Brukio kairiajame krante, į pietvakarius nuo piliakalnio, aukštumos slėnyje.
1996 m. Apuolėje darytais gręžiniais nustatyta, kad į pietvakarius-pietus ir pietryčius nuo piliakalnio esančioje gyvenvietėje, daugelyje patikrintų vietų, kultūrinis sluoksnis yra praktiškai visai arimo sunaikintas. Kai kuriose vietose gręžiniais nustatyta, kad gyvenvietėje į pietus nuo piliakalnio, žemesnėse vietose kultūrinio sluoksnio likučiai vis dar siekia iki 35 cm storio. Į rytus nuo piliakalnio esančios gyvenvietės dalies kultūrinio sluoksnio gręžiniais nepavyko nustatyti.
1996 m. gegužės pradžioje darytose puikiai matyti Apuolės piliakalnio gyvenvietės ribos ir vietos, kur dar išlikęs kultūrinis sluoksnis. Tai beveik sutampa su gręžinių informacija. Piliakalnis šiuo metu yra gana gerai prižiūrimas, tik aikštelės vaizdą ir kultūrinį sluoksnį šiek tiek žaloja piliakalnio aikštelės šiaurinėje dalyje esanti duobė, kuri atsirado audrai išvertus ąžuolą. Duobės sienelėse matomas apie 15 cm kultūrinis sluoksnis, kuriame gausu sudegusių grūdų.
Istorija
Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. 853 m. „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad tie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 kuršių. Anot istorikų, šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo.
1253 m., Apuolės vardas Appule, Ampule vėl minimas kaip dalybų objektas tarp Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino. Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį piliakalnyje vyksta festivalis „Apuolė 854“.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Durbė 42 km Gruobinia 44 km Užluobės piliakalnis 5 km | Krievukalns 28 km | Ritinės piliakalnis 33 km Griežės piliakalnis 44 km | |||||||||
| Puodkalių piliakalnis 11 km Kubiliškės piliakalnis 12 km | | Jedžiotų piliakalnis 6 km Vadagių piliakalnis 29 km | |||||||||
| Mosėdžio piliakalnis 14 km Įpilties piliakalnis 35 km | Laivių piliakalnis 22 km Gintališkės piliakalnis 27 km | Mikytų piliakalnis 18 km Gegrėnų piliakalnis 27 km | |||||||||
Šaltiniai
- Gintautas Zabiela. Apuolės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 683 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p. 31 (33).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 170
Nuorodos
- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2016-04-04 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos piliakalniai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apuolės piliakalnis, Kas yra Apuolės piliakalnis? Ką reiškia Apuolės piliakalnis?
Apuoles piliakalnisApuoles piliakalnio piliavieteApuoles piliakalnisKoordinates 56 14 47 s pl 21 40 41 r ilg 56 24639 s pl 21 67806 r ilg 56 24639 21 67806Vieta Skuodo rajonasSeniunija Aleksandrijos seniunijaAukstis 10 mPlotas 80x80Priespilis gyvenvieteNaudotas I tukstantmecio pabaiga XIII a Zvalgytas 1887 1986Tirtas 1928 1930 1931 1932 1996 m Registro Nr A1313K 24505 AR954 Apuoles piliakalnis su gyvenviete registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A1313K Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR954 piliakalnis Skuodo rajono savivaldybes teritorijoje Apuoles kaime Pasiekiamas is kelio Guntinas Barstyciai jam kylant į aukstuma pasukus į kaire siaures kryptimi yra rodykle ir pavaziavus 550 m kitapus Brukio upelio Apuoles piliakalnio rodykle prie kelioPiliakalnisPiliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje apie 10 m aukscio kalvoje Aikstele buvo apie 80 m skersmens bet jos siaurinis ir vakarinis pakrasciai nugriuvo Rytineje puseje supiltas 75 m ilgio ir 7 5 m aukscio pylimas pietineje ir is dalies vakarineje puseje islikes 80 m ilgio ir 2 m aukscio pylimas Į rytus nuo piliakalnio buvo įrengtas 90 x 30 m dydzio priespilis jo rytiniame gale yra pylimo ir griovio liekanu 3D modelis Į pietrycius nuo piliakalnio apie 12 ha plote yra papedes gyvenviete su 80 cm storio kulturos sluoksniu Apie 300 m į siaures rytus Luobos desiniajame krante yra Apuoles kapinynas Bendras piliakalnio aiksteles ir gynybinio pylimo vaizdas is vakaru pusesPilies sulinio vietaVikiteka Apuoles piliakalnis vaizdine ir garsine medziagaTyrimai1887 m piliakalnį kaip kursiu pilį Apulia lokalizavo Eduardas Volteris ir J Deringas 1928 1930 m jį tyrinejo E Volteris 1931 m svedu archeologas 1931 1932 Vladas Nagevicius 1986 m tyre Mokslines metodines kulturos paminklu apsaugos tarybos archeologai Istirtas 1561 m plotas atlikti aiksteles didziojo ir mazojo pylimu pjuviai tirtos jos rytu ir vakaru dalys Aptikta kad IV a XIII a pylimai buve tvirtinti 4 etapais rasta vartu ir pastato mediniu įtvirtinimo liekanu Didziajame pylime istirti 8 XVI XVII a kapai Aiksteleje rasta medinio sulinio vieta lipdytosios ir ziestosios keramikos geleziniu daugiausia skandinavisku streliu antgaliu audimo stakliu moliniu pasvaru geleziniu darbo įrankiu zalvariniu papuosalu Kapinyne 1931 m B Nermanas istyre 63 3 m plota Istirti 8 degintiniai X a XII a kapai rasta antkakliu ir apyrankiu fragmentu pasaginiu segiu smeigtuku karoliu bei II a IV a pavieniu radiniu Radinius saugo Kauno Vytauto Didziojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus 1986 m pievoje į siaures rytus nuo piliakalnio pastebetas 20 30 cm storio jau praktiskai sunaikintas kulturinis sluoksnis Jo likuciai sumise su virsutiniu zemes sluoksniu Analogiskas kulturinio sluoksnio buvis konstatuotas ir Brukio kairiajame krante į pietvakarius nuo piliakalnio aukstumos slenyje 1996 m Apuoleje darytais greziniais nustatyta kad į pietvakarius pietus ir pietrycius nuo piliakalnio esancioje gyvenvieteje daugelyje patikrintu vietu kulturinis sluoksnis yra praktiskai visai arimo sunaikintas Kai kuriose vietose greziniais nustatyta kad gyvenvieteje į pietus nuo piliakalnio zemesnese vietose kulturinio sluoksnio likuciai vis dar siekia iki 35 cm storio Į rytus nuo piliakalnio esancios gyvenvietes dalies kulturinio sluoksnio greziniais nepavyko nustatyti Kasmet ant Apuoles piliakalnio rengiamas Baltijos juros regiono senoves genciu karybos ir amatu festivalis Apuole 854 1996 m geguzes pradzioje darytose puikiai matyti Apuoles piliakalnio gyvenvietes ribos ir vietos kur dar islikes kulturinis sluoksnis Tai beveik sutampa su greziniu informacija Piliakalnis siuo metu yra gana gerai priziurimas tik aiksteles vaizda ir kulturinį sluoksnį siek tiek zaloja piliakalnio aiksteles siaurineje dalyje esanti duobe kuri atsirado audrai isvertus azuola Duobes sienelese matomas apie 15 cm kulturinis sluoksnis kuriame gausu sudegusiu grudu IstorijaApuole anksciausiai rasytiniuose saltiniuose pamineta gyvenviete dabartines Lietuvos Respublikos teritorijoje 853 m Sv Ancharijaus gyvenimas rasoma kad Svedijos karalius Olafas su savo 7000 kariu kariauna puole Apulija Apgultis tesesi 8 dienas Svedai jau buvo beprarandantys viltį laimeti kai apuoliskiai pasiule didele ispirka ir susitare su svedais kad tie atsitrauks Kronikoje rasoma kad Apuole tada gyne 15000 kursiu Anot istoriku sis skaicius gerokai ispustas nes ant Apuoles piliakalnio tiek gyneju sutilpti negalejo 1253 m Apuoles vardas Appule Ampule vel minimas kaip dalybu objektas tarp Kurso vyskupo ir Livonijos ordino Nuo 2004 m rugpjucio priespaskutinį savaitgalį piliakalnyje vyksta festivalis Apuole 854 Aplinkiniai piliakalniaiDurbe 42 km Gruobinia 44 km Uzluobes piliakalnis 5 km Krievukalns 28 km Ritines piliakalnis 33 km Griezes piliakalnis 44 kmPuodkaliu piliakalnis 11 km Kubiliskes piliakalnis 12 km Jedziotu piliakalnis 6 km Vadagiu piliakalnis 29 kmMosedzio piliakalnis 14 km Įpilties piliakalnis 35 km Laiviu piliakalnis 22 km Gintaliskes piliakalnis 27 km Mikytu piliakalnis 18 km Gegrenu piliakalnis 27 kmSaltiniaiGintautas Zabiela Apuoles piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 683 psl Lietuvos TSR archeologijos atlasas V 1975 t 2 p 31 33 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 170NuorodosLietuvos piliakalniu atlasas Archyvuota kopija 2016 04 04 is Wayback Machine projekto Lietuvos piliakalniai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai