Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ramybės parkasSenųjų kapinių atminimo akmuoRamybės parkasKoordinatės 54 53 33 š pl 23 55 37 r ilg 54 8925 š pl 23 926944
Ramybės parkas
| Ramybės parkas | |||
|---|---|---|---|
| Ramybės parkas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kauno miesto savivaldybė | ||
| Seniūnija | Centro seniūnija | ||
| Naudotas | 1847–1959 m. | ||
Ramybės parkas (arba Karmelitų kapinės, oficialus pavadinimas Kauno senosios kapinės ) yra Kauno naujamiestyje, Vytauto pr., į šiaurę nuo autobusų stoties. Čia 1847–1959 m. buvo pagrindinės miesto kapinės.
Istorija
Kauno karmelitų kapinės suplanuotos 1847 m. kartu su visu Naujamiesčiu. Aplink taisyklingą stačiakampį kapinių plotą palaipsniui susiklostė gatvės: į geležinkelio stotį vedantis Michailo prospektas (dab. Vytauto pr.), Cerkovnaja (Bažnyčios), Podgornaja (Trakų) gatvė ir Kapinių skersgatvis (Totorių g.). Kapinių teritorija buvo padalyta į tris dideles dalis: pietinė atiduota stačiatikiams, vidurinė (didžiausia) – katalikams, šiaurinė – evangelikams liuteronams; nuo pastarosios atrėžtas kampas musulmonams. Sklypai skirti laidojimui, bet nedrausta statyti maldos namų.
Stačiatikių sklypas
Ankstyviausias mūrinis statinys kapinėse – Kristaus Prisikėlimo cerkvė, 1862 m. iškilusi stačiatikių sklypo centre. Nuo prospekto jos link vedė tiesus takas. Antroji cerkvė (Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra) pastatyta 1935 m. (archit. Edmundas Alfonsas Frykas). 1925 m. prie Vytauto pr. ir Bažnyčios g. sankryžos pastatyta Rusų gimnazija (archit. Aleksandras Gordevičius).
Stačiatikių kapinėse buvo laidojami civiliai gyventojai. Kariuomenė turėjo atskiras kapines Aukštuosiuose Šančiuose, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais žuvę rusų kariai laidoti ir centrinėse miesto kapinėse.
Musulmonų sklypas
Musulmonų (caro laikais vadintų mahometonais) sklypo plotas – 0,86 ha. Jame apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės Totorių gatvės. 1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Kauno totorių draugijos iniciatyva jų vietoje pastatyta mečetė (archit. Vaclovas Michnevičius ir ).
Evangelikų sklypas
1898 m. evangelikų liuteronų bendruomenė prie Michailo pr. pastatė pradžios mokyklą (archit. Nikolajus Andrejevas). 1922 m. šveicarų architektas Eduardas Peyeris parengė „Tėvynės stiliaus“ (Heimatstill) gimnazijos projektą, tačiau projektas iki galo nebuvo įgyvendintas.
Katalikų sklypas
Katalikų kapinėse (jų plotas apie 4 ha) pastatų buvo mažiausiai. Atokiau nuo pagrindinės gatvės stovėjo pailga mūrinė koplyčia (neišlikusi). Kauno metropolijos kurija, kuriai priklausė katalikų kapinės, 1934 m. pastatė dviaukštį namelį kapinių administracijai (archit. Stasys Kudokas). Dabar čia įsikūręs Rezistencijos ir tremties muziejus.
1930 m. spalio 27 d. nežinomų karių palaidojimo vietoje atidengtas dailininko Stasio Stanišausko sukurtas paminklas „Žuvome už Tėvynę“.
1936 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus. Lakūnų balzamuoti palaikai iš VDU Medicinos fakulteto koplyčios į mauzoliejų buvo perkelti 1937 m. lapkričio 1 d., o sekančią dieną mauzoliejus atidarytas lankymui. Sarkofagai išbuvo kriptoje trejus metus, o 1940 m. palaikai buvo išgabenti pakartotiniam balzamavinui atgal į Medicinos fakultetą. 1959 m. mauzoliejus buvo sugriautas. 1996 m. jo liekanos atkastos, 2004 m. miesto savivaldybės sprendimu laikinai užkonservuotos. Mauzoliejaus vieta paženklinta atminimo lenta.
Kapinėse buvo palaidotos Pirmojo pasaulinio karo aukos, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, lakūnai, lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius, pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas, Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, Kauno burmistras Juozas Vokietaitis (antkapinio paminklo autorius skulptorius Vincas Grybas), 1941 m. Birželio sukilimo aukos ir kt.
1956–1958 m. įvykiai
Sovietinė okupacinė valdžia bijojo bet kokių sąsajų su krašto praeities asmenybėmis, patriotais, vadino juos nacionalistais, socializmo arba liaudies priešais bei kitais niekinamais vardais ir įvairiais būdais stengėsi juos ištrinti iš tautos atminties.
1956 m. Vėlinių vakarą senosiose miesto kapinėse (prie tuometinio Lenino prospekto) kilo stichiška solidarumo su Vengrijos revoliucija akcija. Žmonės rinkosi pagerbti čia palaidotų artimųjų. Vėlai, jau sutemus, susirinkusieji tiesiog spontaniškai iš šalikų susegė Lietuvos trispalvę, o vienas jaunuolis, palypėjęs ant paminklo „Žuvome už Tėvynę“, iškėlė ją ir sušuko: „Laisvę Lietuvai!“. Čia pat susiformavo protesto demonstracija. Eitynėse dalyvavo apie 2000 žmonių. Valdžia, bijodama, kad Lietuvoje nepasikartotų Vengrijos įvykiai, davė įsakymą kareiviams blokuoti aplinkines gatves ir sklaidyti minią, o saugumo agentai, persirengę civiliais drabužiais, įsimaišė į protestuotojų gretas.
Eisena patraukė Vytauto prospektu iki Kauno čekistų būstinės, toliau pro Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią Laisvės alėja iki A. Mickevičiaus gatvės. Čia dvi eilės kariškių, ginkluotų automatais, sustabdė demonstrantus. Jie nebandė atvirai vaikyti demonstraciją, tačiau atsiliekančius nuo minios suėmė ir išvežė dengtais sunkvežimiais. Pagal sovietinės vidaus reikalų ministerijos duomenis, buvo suimti 105 Vėlinių dalyviai. Pagal KGB duomenis, buvo teisiami 124 Vėlinių dalyviai. Visiems pritaikyti straipsniai už chuliganizmą – nuo 15 parų iki trijų mėnesių arešto. Aktyviausi protesto akcijos dalyviai pašalinti iš aukštųjų mokyklų arba prarado darbus, jų pavardės įrašytos į KGB juoduosius sąrašus. 1957 m. Vėlinės miesto kapinėse taip pat pasižymėjo religinėmis giesmėmis, tautinėmis dainomis. Protesto akcija pasikartojo ir 1958 m. lapkritį.
Vietinė miesto valdžia sulaukė greta kapinių gyvenusių aukšto rango rusų kariškių nusiskundimų. Jie reikalavo ne tik užtikrinti jų saugumą, bet ir panaikinti miesto centre esančias kapines. 1956 m. buvo pradėtas naikinti paminklas „Žuvome dėl Tėvynės”: iškapoti užrašai, heraldiniai bareljefai, vėliau aptvertas aukšta tvora ir galiausiai visai sunaikintas. 1959 m. kovo 25 d. Vykdomojo komiteto pirmininko Juozo Piligrimo iniciatyva, „tenkinant gyventojų pageidavimus“, pasirašytas sprendimas Nr. 285 „Dėl Kauno miesto centrinių kapinių, esančių Lenino pr., perkėlimo“. Tuometinėje „Kauno tiesoje“ išspausdintas pranešimas: „Ryšium su miesto centrinių kapinių, esančių Lenino prospekte perkėlimu, prašome visus piliečius, kurių artimieji yra palaidoti šiose kapinėse, iki 1959 m. birželio 1 d. įregistruoti palaikų perkėlimą“.
Giminės ir artimieji dalį mirusiųjų palaikų perkėlė į Petrašiūnų, Seniavos ir kitas kapines, o kita dalis liko žemėje. Dėl politinių motyvų daug kas nedrįso nurodyti, kur guli jų artimųjų palaikai ir prašyti leidimo išsikasti, nes tokiu būdu būtų išaiškėję jų giminės. Likę kapai tais pačiais metais išlyginti buldozeriais, nugriauta katalikų koplyčia, žemėmis užpiltas ir sulygintas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus. Kapinių vietoje suprojektuotas poilsio parkas su vaikų žaidimo aikštelėmis, nutiesti nauji asfaltuoti takai, pastatyti suoleliai. Totorių mečetė paversta kavine-skaitykla. 1973 m. iš Istorijos muziejaus sodelio perkelti „Keturių komunarų“ palaikai, pastatytas bronzinis paminklas (skulpt. Bronius Vyšniauskas ir Napoleonas Petrulis, archit. Kazys Šešelgis).
Atgimimas
Birželio sukilimo aukoms atminti 1991 m. pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio (jaunesniojo) paminklas „Kryžius-medis“ (archit. Eugenijus Miliūnas).
1992 m. balandžio 6 d. LR Vyriausybės potvarkiu įmonė „Palikimas“ įpareigota buvusiose Karmelitų kapinėse atstatyti karinio paveldo objektus ir karių kapus. 1994 m. spalio 28 d. atstatytas paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“ (pastatytas 1930 m., dailininkas S. Stanišauskas, sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1995 m. pavasarį, atstatymo autoriai – skulptorius Robertas Antinis, dailininkas Ričardas Bankauskas, inžinierius Kęstutis Linkus).
2006 m. spalio 31 d. atidengta paminklinė lenta, skirta 1956 m. Vengrijos revoliucijai ir Kaune kilusiai solidarumo akcijai paminėti. 2010 m. rugpjūčio 22 d. atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai (skulptorius Vidmantas Gylikis, architektas Jonas Anuškevičius, Vytenis Izokaitis). Paminklas yra 5,5 m aukščio, pagamintas iš žalvario ir granito. 2011 m. birželio 23 d. iškilmingai atidaryta Partizanų alėja.
Kapinės įrašytos į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Šaltiniai
- Karmelitų kapinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Kaune yra ne Ramybės parkas, o Senosios kapinės, 2006-12-22 Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- Smagus miesto akcentas – prie mečetės atsirado batutas. lrytas.lt
- Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Karmelitų kapinės Vytauto prospekte. – Kaunas: VDU leidykla, 2001. – 39-43 psl. – ISBN 9986-501-81-4
- http://kaunomuziejus.lt/index.php?page=tremties
- 300 kultūros paminklų (sud. Zita Žemaitytė) – Vilnius: Mintis, 1980. – 85 psl.
- „Senosios neveikiančios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
Nuorodos
- Virgininja Skučaitė. Neramumai Ramybės parke // Kauno diena, 2003-11-04
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ramybės parkas, Kas yra Ramybės parkas? Ką reiškia Ramybės parkas?
Ramybes parkasSenuju kapiniu atminimo akmuoRamybes parkasKoordinates 54 53 33 s pl 23 55 37 r ilg 54 8925 s pl 23 926944 r ilg 54 8925 23 926944Vieta Kauno miesto savivaldybeSeniunija Centro seniunijaNaudotas 1847 1959 m Ramybes parkas arba Karmelitu kapines oficialus pavadinimas Kauno senosios kapines yra Kauno naujamiestyje Vytauto pr į siaure nuo autobusu stoties Cia 1847 1959 m buvo pagrindines miesto kapines Cerkves parkeIstorijaKristaus Prisikelimo cerkveOperos solistes 1902 1933 kapasPrie suremontuotos Kauno mecetes įrengtas batutas Keturi komunarai Gruto parkeRezistencijos ir tremties muziejus Kauno karmelitu kapines suplanuotos 1847 m kartu su visu Naujamiesciu Aplink taisyklinga staciakampį kapiniu plota palaipsniui susikloste gatves į gelezinkelio stotį vedantis Michailo prospektas dab Vytauto pr Cerkovnaja Baznycios Podgornaja Traku gatve ir Kapiniu skersgatvis Totoriu g Kapiniu teritorija buvo padalyta į tris dideles dalis pietine atiduota staciatikiams vidurine didziausia katalikams siaurine evangelikams liuteronams nuo pastarosios atreztas kampas musulmonams Sklypai skirti laidojimui bet nedrausta statyti maldos namu Staciatikiu sklypas Ankstyviausias murinis statinys kapinese Kristaus Prisikelimo cerkve 1862 m iskilusi staciatikiu sklypo centre Nuo prospekto jos link vede tiesus takas Antroji cerkve Apreiskimo Svc Dievo Motinai katedra pastatyta 1935 m archit Edmundas Alfonsas Frykas 1925 m prie Vytauto pr ir Baznycios g sankryzos pastatyta Rusu gimnazija archit Aleksandras Gordevicius Staciatikiu kapinese buvo laidojami civiliai gyventojai Kariuomene turejo atskiras kapines Aukstuosiuose Sanciuose taciau Pirmojo pasaulinio karo metais zuve rusu kariai laidoti ir centrinese miesto kapinese Musulmonu sklypas Musulmonu caro laikais vadintu mahometonais sklypo plotas 0 86 ha Jame apie 1860 m pastatyta medine mecete ir du mediniai namai prie dabartines Totoriu gatves 1930 m minint Vytauto Didziojo 500 asias mirties metines Kauno totoriu draugijos iniciatyva ju vietoje pastatyta mecete archit Vaclovas Michnevicius ir Evangeliku sklypas 1898 m evangeliku liuteronu bendruomene prie Michailo pr pastate pradzios mokykla archit Nikolajus Andrejevas 1922 m sveicaru architektas Eduardas Peyeris parenge Tevynes stiliaus Heimatstill gimnazijos projekta taciau projektas iki galo nebuvo įgyvendintas Kataliku sklypas Kataliku kapinese ju plotas apie 4 ha pastatu buvo maziausiai Atokiau nuo pagrindines gatves stovejo pailga murine koplycia neislikusi Kauno metropolijos kurija kuriai priklause kataliku kapines 1934 m pastate dviaukstį namelį kapiniu administracijai archit Stasys Kudokas Dabar cia įsikures Rezistencijos ir tremties muziejus 1930 m spalio 27 d nezinomu kariu palaidojimo vietoje atidengtas dailininko Stasio Stanisausko sukurtas paminklas Zuvome uz Tevyne 1936 m pagal architekto Vytauto Landsbergio Zemkalnio projekta pastatytas lakunu Stepono Dariaus ir Stasio Gireno mauzoliejus Lakunu balzamuoti palaikai is VDU Medicinos fakulteto koplycios į mauzolieju buvo perkelti 1937 m lapkricio 1 d o sekancia diena mauzoliejus atidarytas lankymui Sarkofagai isbuvo kriptoje trejus metus o 1940 m palaikai buvo isgabenti pakartotiniam balzamavinui atgal į Medicinos fakulteta 1959 m mauzoliejus buvo sugriautas 1996 m jo liekanos atkastos 2004 m miesto savivaldybes sprendimu laikinai uzkonservuotos Mauzoliejaus vieta pazenklinta atminimo lenta Kapinese buvo palaidotos Pirmojo pasaulinio karo aukos Lietuvos nepriklausomybes kovu savanoriai lakunai lektuvu konstruktorius Jurgis Dobkevicius pirmasis Lietuvos kariuomenes vadas Silvestras Zukauskas Ministras pirmininkas Juozas Tubelis Kauno burmistras Juozas Vokietaitis antkapinio paminklo autorius skulptorius Vincas Grybas 1941 m Birzelio sukilimo aukos ir kt 1956 1958 m įvykiai Pagrindinis straipsnis Veliniu įvykiai Sovietine okupacine valdzia bijojo bet kokiu sasaju su krasto praeities asmenybemis patriotais vadino juos nacionalistais socializmo arba liaudies priesais bei kitais niekinamais vardais ir įvairiais budais stengesi juos istrinti is tautos atminties 1956 m Veliniu vakara senosiose miesto kapinese prie tuometinio Lenino prospekto kilo stichiska solidarumo su Vengrijos revoliucija akcija Zmones rinkosi pagerbti cia palaidotu artimuju Velai jau sutemus susirinkusieji tiesiog spontaniskai is saliku susege Lietuvos trispalve o vienas jaunuolis palypejes ant paminklo Zuvome uz Tevyne iskele ja ir susuko Laisve Lietuvai Cia pat susiformavo protesto demonstracija Eitynese dalyvavo apie 2000 zmoniu Valdzia bijodama kad Lietuvoje nepasikartotu Vengrijos įvykiai dave įsakyma kareiviams blokuoti aplinkines gatves ir sklaidyti minia o saugumo agentai persirenge civiliais drabuziais įsimaise į protestuotoju gretas Eisena patrauke Vytauto prospektu iki Kauno cekistu bustines toliau pro Sv Arkangelo Mykolo baznycia Laisves aleja iki A Mickeviciaus gatves Cia dvi eiles kariskiu ginkluotu automatais sustabde demonstrantus Jie nebande atvirai vaikyti demonstracija taciau atsiliekancius nuo minios sueme ir isveze dengtais sunkvezimiais Pagal sovietines vidaus reikalu ministerijos duomenis buvo suimti 105 Veliniu dalyviai Pagal KGB duomenis buvo teisiami 124 Veliniu dalyviai Visiems pritaikyti straipsniai uz chuliganizma nuo 15 paru iki triju menesiu aresto Aktyviausi protesto akcijos dalyviai pasalinti is aukstuju mokyklu arba prarado darbus ju pavardes įrasytos į KGB juoduosius sarasus 1957 m Velines miesto kapinese taip pat pasizymejo religinemis giesmemis tautinemis dainomis Protesto akcija pasikartojo ir 1958 m lapkritį Vietine miesto valdzia sulauke greta kapiniu gyvenusiu auksto rango rusu kariskiu nusiskundimu Jie reikalavo ne tik uztikrinti ju sauguma bet ir panaikinti miesto centre esancias kapines 1956 m buvo pradetas naikinti paminklas Zuvome del Tevynes iskapoti uzrasai heraldiniai bareljefai veliau aptvertas auksta tvora ir galiausiai visai sunaikintas 1959 m kovo 25 d Vykdomojo komiteto pirmininko Juozo Piligrimo iniciatyva tenkinant gyventoju pageidavimus pasirasytas sprendimas Nr 285 Del Kauno miesto centriniu kapiniu esanciu Lenino pr perkelimo Tuometineje Kauno tiesoje isspausdintas pranesimas Rysium su miesto centriniu kapiniu esanciu Lenino prospekte perkelimu prasome visus piliecius kuriu artimieji yra palaidoti siose kapinese iki 1959 m birzelio 1 d įregistruoti palaiku perkelima Gimines ir artimieji dalį mirusiuju palaiku perkele į Petrasiunu Seniavos ir kitas kapines o kita dalis liko zemeje Del politiniu motyvu daug kas nedrįso nurodyti kur guli ju artimuju palaikai ir prasyti leidimo issikasti nes tokiu budu butu isaiskeje ju gimines Like kapai tais paciais metais islyginti buldozeriais nugriauta kataliku koplycia zememis uzpiltas ir sulygintas S Dariaus ir S Gireno mauzoliejus Kapiniu vietoje suprojektuotas poilsio parkas su vaiku zaidimo aikstelemis nutiesti nauji asfaltuoti takai pastatyti suoleliai Totoriu mecete paversta kavine skaitykla 1973 m is Istorijos muziejaus sodelio perkelti Keturiu komunaru palaikai pastatytas bronzinis paminklas skulpt Bronius Vysniauskas ir Napoleonas Petrulis archit Kazys Seselgis Atgimimas Birzelio sukilimo aukoms atminti 1991 m pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio jaunesniojo paminklas Kryzius medis archit Eugenijus Miliunas 1992 m balandzio 6 d LR Vyriausybes potvarkiu įmone Palikimas įpareigota buvusiose Karmelitu kapinese atstatyti karinio paveldo objektus ir kariu kapus 1994 m spalio 28 d atstatytas paminklas Zuvome del Tevynes pastatytas 1930 m dailininkas S Stanisauskas sovietmeciu nugriautas atstatytas 1995 m pavasarį atstatymo autoriai skulptorius Robertas Antinis dailininkas Ricardas Bankauskas inzinierius Kestutis Linkus 2006 m spalio 31 d atidengta paminkline lenta skirta 1956 m Vengrijos revoliucijai ir Kaune kilusiai solidarumo akcijai pamineti 2010 m rugpjucio 22 d atidengtas paminklas Kovotoju uz Lietuvos laisve Motinai skulptorius Vidmantas Gylikis architektas Jonas Anuskevicius Vytenis Izokaitis Paminklas yra 5 5 m aukscio pagamintas is zalvario ir granito 2011 m birzelio 23 d iskilmingai atidaryta Partizanu aleja Kapines įrasytos į LR Nekilnojamuju kulturos vertybiu registra SaltiniaiKarmelitu kapines Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Kaune yra ne Ramybes parkas o Senosios kapines 2006 12 22 Archyvuota kopija 2021 05 07 is Wayback Machine projekto Smagus miesto akcentas prie mecetes atsirado batutas lrytas lt Nijole Luksionyte Tolvaisiene Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje Karmelitu kapines Vytauto prospekte Kaunas VDU leidykla 2001 39 43 psl ISBN 9986 501 81 4 http kaunomuziejus lt index php page tremties 300 kulturos paminklu sud Zita Zemaityte Vilnius Mintis 1980 85 psl Senosios neveikiancios kapines Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2014 11 11 NuorodosVirgininja Skucaite Neramumai Ramybes parke Kauno diena 2003 11 04