Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Archeologas Tadas DaugirdasDaugirdai giminė Daugirdų giminės herbas GulbėGimė 1852 m vasario 27 d Novgorodo sritisMirė 1
Tadas Daugirdas
| Archeologas Tadas Daugirdas | |
|---|---|
| Daugirdai (giminė) | |
| Daugirdų giminės herbas Gulbė | |
| Gimė | 1852 m. vasario 27 d. , Novgorodo sritis |
| Mirė | 1919 m. spalio 29 d. (67 metai) Kaune |
| Tėvas | Mykolas Daugirdas, h. Gulbė |
| Motina | Marija Jelenskytė, h. Wręby |
| Vaikai | Mykolas (1884-1952), Adomas (1886-1919), Tadas (1895-1919), Vytautas (1901-1983). |
| Vikiteka | Tadas Daugirdas |
Tadas Daugirdas (1852 m. vasario 27 d. , Novgorodo sritis – 1919 m. spalio 29 d. Kaune) – archeologas, dailininkas. 1885 m. Krokuvoje narys korespondentas.
Ariogalos senosiose kapinėse yra T. Daugirdo mauzoliejus.
Biografija
Kilęs iš Ariogalos bajorų Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. Tėvas – Mykolas Daugirdas (1830–1903) – transporto inžinierius, daugelį metų dirbo Rusijoje, tame tarpe Peterburgas – Maskva geležinkelio statyboje. Motina – Maria Jelenska (m. 1918). Kai Tadui buvo ketveri, tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dab. Daugirdų kaimas). Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Po 1863 m. sukilimo mokslą tęsė Rygoje, vėliau – Vilniuje, kur jam didelę įtaką darė dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai. 1869 m. įstojo į Vilniaus paišybos mokyklą. 1870–1872 m. studijavo Sankt Peterburgo, 1872–1876 m. Miuncheno dailės akademijoje. 1877 m. Varšuvoje atidarė savo studiją.1882 m. Kuršo literatūros ir meno draugijos narys. Vedė 1883 metais, žmona – Kazimiera Korybut Daszkiewicz (1859–1942). Po vestuvių gyveno Varšuvoje, Lenkijoje. Ten gimė sūnūs Mykolas (1884–1952) ir Adomas (1886–1919). 1891 m. su šeima grįžo gyventi į Plemborgo dvarą, ten gimė dar du sūnūs: Tadas (1895–1919) ir Vytautas (1901–1983).
1905 m. Vilniaus seimo narys. Nuo 1907 m. Kauno miesto muziejaus konservatorius, nuo 1909 m. direktorius. Muziejui dovanojo didelį archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkinį. Jo dėka, iš atsitiktinių radinių sandelio Kauno m. muziejus virto pavyzdingu kraštotyros muziejumi. 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos narys. 1910–1914 m. padėjo rengti Lietuvių dailės draugijos parodas. Pirmojo pasaulinio karo metais saugojo muziejų, parašė išsamų kaizerinės okupacijos laikotarpio dienyną. Rašė periodiniuose leidiniuose „Draugija“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Vienybė“ ir kt. Vien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirodė daugiau kaip 130 jo publikacijų.
Buvo nuoseklus mokslininkas, sistemingai tvarkė medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius (lenkiškai) ir juos iliustravo. Dienoraščiai yra išlikę. Registravo kultūros paminklus. Tyrinėjo kapinynus, piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovėse. 1911 m. ištyrė Lauksvydų kapinyną Kauno r.
1917 m. dalyvavo komisijos, kuri rengė Lietuvos tautinės vėliavos projektą, darbe. Buvo priimtas jo pasiūlymas šalia raudonos ir žalios spalvos įvesti geltoną. Kūrė Vyčio projektus bei Lietuvos miestų herbus. 1919 m. Valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas.
1919 m. tapo Valstybės archeologijos komisijos (VAK) pirmininku. Tų pačių metų vasario 17 d. išleisti pirmieji lietuviški spalvoti pašto ženklai, išspausdinti Berlyne, kurių dailininkai – K. Šimonis ir T. Daugirdas.
1919 m. spalio 29 d. T. Daugirdas buvo rastas miręs savo bute prie Kauno miesto muziejaus. Paskutiniais gyvenimo metais jis sirgo lėtine inkstų liga, pagal simptomus tai galėjo būti prostatos vėžys. Palaidotas 1919 m. lapkričio 1 d. Ariogalos kapinėse, Daugirdų šeimos mauzoliejuje.
Kultūros veikėjas
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo aktyvus Kauno kultūrinės visuomenės narys, režisuodavo draugijos „Daina“ spektaklius, piešė dekoracijas, vertė, rašė scenos vaizdelius. 1911 m. kauniškiai buvo pakviesti į T. Daugirdo režisuotą Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės spektaklį „Jaunikliai“.
1913 m. Biržuose išspausdinta scenos veikalų rinktinė, į kurią įtraukti T. Daugirdo kūriniai „Girkalnio užgavėnės“, „Tėtė pakliuvo“ ir jo išversta V. Perzynskio pjesė „Idealus gyvenimas“. Be to, yra parašęs ir daugiau scenai skirtų veikalų: „Manios vestuvės“, „Ugnis užgeso“ ir kt.
Archeologas
Pirmąkart kasinėjo 1881 m. spalio mėn. Jasnagurkoje Paluknio, netoli Šiluvos. 1882–1883 m. tęsė naujojo geležies amžiaus kasinėjimus Jasnagurkoje, 1884–1885 m. senojo geležies amžiaus pilkapius Kuršėnų valsčiaus Visdergių kaime. 1885 m. tyrė ir naujojo geležies amžiaus plokštinius kapus Šaukėnų valsčiaus kaime, 1885–1886 m. naujojo geležies amžiaus plokštinius ir degintinius kapus Salantų valsčiaus Imbarės kaime, 1886 m. žalvario amžiaus pilkapius Bogory Gorne, kasinėti Darbutų piliakalnis Betygalos valsčiuje, kapai Šaukėnų valsčiaus Paklibakių kaime, senojo bei vidurinio geležies amžiaus akmenų vainikais apdėti pilkapiai Kurtuvėnų valsčiaus Gilvyčių kaime.
1909 m. kartu su Liudviku Krzyvickiu ir Antanu Žmuidzinavičiumi tyrinėjo Dūkšto piliakalnį Salako apylinkėse. 1911 m. su L. Krzyvickiu vėl grįžo prie Darbutų piliakalnio kasinėjimų, tyrinėjo III–IV a. plokštinius kapus Vilkijos valsčiaus Lauksvydų kaime, Seredžiaus valsčiaus Laukiškių kaime.
Rinko tautodailės dirbinius – margučius, juostas, drožinius (prieverpstes, kultuves ir kita). Archeologijos ir etnografijos rinkinius perdavė Kauno miesto muziejui.
Dailininkas
T. Daugirdas paliko nemažai tapybos darbų, iš kurių pažymėtini paveikslai: „Auštant“, „Dubysa“, „Pūga“, „Kiemas“ ir kt. Profesionaliu dailininku netapo, bet nutapė keliasdešimt realistinių paveikslų, sukūrė vitražų Kauno bažnyčioms ir miesto muziejui, teatro dekoracijas ir kostiumus, Lietuvos miestų herbus. 1913 m. Sankt Peterburge vykusioje smulkiosios pramonės parodoje buvo įrengtas Lietuvių dailės draugijos lietuviškas skyrius.
Paskelbė archeologijos, istorijos ir dailės straipsnių. Jo publikacijos spausdintos laikraščiuose „Lietuva“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Draugija“, „Viltis“, „Žemdirbys“ ir kituose lietuviškuose leidiniuose. Kartu su K. Šimoniu sukūrė pašto ženklų.
Atminimo įamžinimas
- 1923 m. Pranciškonų gatvė Kauno senamiestyje pavadinta jo vardu (Kauno m. tarybos 1923 06 05 nut. Nr. 55).
- 1978 m. buvo atidengta pirmoji memorialinė lenta (Rotušės a. 19): „Šiame name 1908–1919 m. gyveno archeologas, dailininkas, muziejininkas Tadas Daugirdas“ (Kauno m. LDT VK potv. Nr. 173 p.). 1993 m. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vytautas Narutis).
- 2006 m. Tėvynės pažinimo draugija įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą.
Šaltiniai
- „"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai“. samogitia.mch.mii.lt. 2006-03-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
- Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienorašttis?
- Adolfas Tautavičius. Tadas Daugirdas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 523 psl.
Nuorodos
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.);
- [http://anno.onb.ac.at/cgi-content/anno?aid=klw&datum=18851027&seite=6&zoom=33&query=%22Dowgird%22&ref=anno-search Kuryer Lwowski (Lemberger Courier) Oktober 27, 1885;
Zeitung].
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tadas Daugirdas, Kas yra Tadas Daugirdas? Ką reiškia Tadas Daugirdas?
Archeologas Tadas DaugirdasDaugirdai gimine Daugirdu gimines herbas GulbeGime 1852 m vasario 27 d Novgorodo sritisMire 1919 m spalio 29 d 67 metai KauneTevas Mykolas Daugirdas h GulbeMotina Marija Jelenskyte h WrebyVaikai Mykolas 1884 1952 Adomas 1886 1919 Tadas 1895 1919 Vytautas 1901 1983 Vikiteka Tadas Daugirdas Tadas Daugirdas 1852 m vasario 27 d Novgorodo sritis 1919 m spalio 29 d Kaune archeologas dailininkas 1885 m Krokuvoje narys korespondentas Ariogalos senosiose kapinese yra T Daugirdo mauzoliejus BiografijaAtminimo lenta prie Ariogalos koplyciosAtminimo lenta Kaune Rotuses a Kiles is Ariogalos bajoru Daugirdu seimos herbas Gulbe Tevas Mykolas Daugirdas 1830 1903 transporto inzinierius daugelį metu dirbo Rusijoje tame tarpe Peterburgas Maskva gelezinkelio statyboje Motina Maria Jelenska m 1918 Kai Tadui buvo ketveri tevai grįzo į Plemborgo dvara dab Daugirdu kaimas Pradinį issilavinima gavo namuose Po 1863 m sukilimo moksla tese Rygoje veliau Vilniuje kur jam didele įtaka dare dailininkai Eduardas ir Alfredas Riomeriai 1869 m įstojo į Vilniaus paisybos mokykla 1870 1872 m studijavo Sankt Peterburgo 1872 1876 m Miuncheno dailes akademijoje 1877 m Varsuvoje atidare savo studija 1882 m Kurso literaturos ir meno draugijos narys Vede 1883 metais zmona Kazimiera Korybut Daszkiewicz 1859 1942 Po vestuviu gyveno Varsuvoje Lenkijoje Ten gime sunus Mykolas 1884 1952 ir Adomas 1886 1919 1891 m su seima grįzo gyventi į Plemborgo dvara ten gime dar du sunus Tadas 1895 1919 ir Vytautas 1901 1983 1905 m Vilniaus seimo narys Nuo 1907 m Kauno miesto muziejaus konservatorius nuo 1909 m direktorius Muziejui dovanojo didelį archeologines bei etnografines medziagos rinkinį Jo deka is atsitiktiniu radiniu sandelio Kauno m muziejus virto pavyzdingu krastotyros muziejumi 1907 m Lietuviu mokslo draugijos narys 1910 1914 m padejo rengti Lietuviu dailes draugijos parodas Pirmojo pasaulinio karo metais saugojo muzieju parase issamu kaizerines okupacijos laikotarpio dienyna Rase periodiniuose leidiniuose Draugija Viltis Lietuvos ukininkas Lietuva Vienybe ir kt Vien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirode daugiau kaip 130 jo publikaciju Buvo nuoseklus mokslininkas sistemingai tvarke medziaga rase tyrinejimu dienorascius lenkiskai ir juos iliustravo Dienorasciai yra islike Registravo kulturos paminklus Tyrinejo kapinynus piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovese 1911 m istyre Lauksvydu kapinyna Kauno r 1917 m dalyvavo komisijos kuri renge Lietuvos tautines veliavos projekta darbe Buvo priimtas jo pasiulymas salia raudonos ir zalios spalvos įvesti geltona Kure Vycio projektus bei Lietuvos miestu herbus 1919 m Valstybines archeologijos komisijos pirmininkas 1919 m tapo Valstybes archeologijos komisijos VAK pirmininku Tu paciu metu vasario 17 d isleisti pirmieji lietuviski spalvoti pasto zenklai isspausdinti Berlyne kuriu dailininkai K Simonis ir T Daugirdas 1919 m spalio 29 d T Daugirdas buvo rastas mires savo bute prie Kauno miesto muziejaus Paskutiniais gyvenimo metais jis sirgo letine inkstu liga pagal simptomus tai galejo buti prostatos vezys Palaidotas 1919 m lapkricio 1 d Ariogalos kapinese Daugirdu seimos mauzoliejuje Kulturos veikejasPries Pirmajį pasaulinį kara buvo aktyvus Kauno kulturines visuomenes narys rezisuodavo draugijos Daina spektaklius piese dekoracijas verte rase scenos vaizdelius 1911 m kauniskiai buvo pakviesti į T Daugirdo rezisuota Sofijos Kymantaites Ciurlionienes spektaklį Jaunikliai 1913 m Birzuose isspausdinta scenos veikalu rinktine į kuria įtraukti T Daugirdo kuriniai Girkalnio uzgavenes Tete pakliuvo ir jo isversta V Perzynskio pjese Idealus gyvenimas Be to yra parases ir daugiau scenai skirtu veikalu Manios vestuves Ugnis uzgeso ir kt ArcheologasPirmakart kasinejo 1881 m spalio men Jasnagurkoje Paluknio netoli Siluvos 1882 1883 m tese naujojo gelezies amziaus kasinejimus Jasnagurkoje 1884 1885 m senojo gelezies amziaus pilkapius Kursenu valsciaus Visdergiu kaime 1885 m tyre ir naujojo gelezies amziaus plokstinius kapus Saukenu valsciaus kaime 1885 1886 m naujojo gelezies amziaus plokstinius ir degintinius kapus Salantu valsciaus Imbares kaime 1886 m zalvario amziaus pilkapius Bogory Gorne kasineti Darbutu piliakalnis Betygalos valsciuje kapai Saukenu valsciaus Paklibakiu kaime senojo bei vidurinio gelezies amziaus akmenu vainikais apdeti pilkapiai Kurtuvenu valsciaus Gilvyciu kaime 1909 m kartu su Liudviku Krzyvickiu ir Antanu Zmuidzinaviciumi tyrinejo Duksto piliakalnį Salako apylinkese 1911 m su L Krzyvickiu vel grįzo prie Darbutu piliakalnio kasinejimu tyrinejo III IV a plokstinius kapus Vilkijos valsciaus Lauksvydu kaime Seredziaus valsciaus Laukiskiu kaime Rinko tautodailes dirbinius margucius juostas drozinius prieverpstes kultuves ir kita Archeologijos ir etnografijos rinkinius perdave Kauno miesto muziejui DailininkasZiemos peizazas 28 x 45 cm drobe aliejus Lietuvos dailes muziejus T Daugirdas paliko nemazai tapybos darbu is kuriu pazymetini paveikslai Austant Dubysa Puga Kiemas ir kt Profesionaliu dailininku netapo bet nutape keliasdesimt realistiniu paveikslu sukure vitrazu Kauno baznycioms ir miesto muziejui teatro dekoracijas ir kostiumus Lietuvos miestu herbus 1913 m Sankt Peterburge vykusioje smulkiosios pramones parodoje buvo įrengtas Lietuviu dailes draugijos lietuviskas skyrius Paskelbe archeologijos istorijos ir dailes straipsniu Jo publikacijos spausdintos laikrasciuose Lietuva Vilniaus zinios Lietuvos ukininkas Draugija Viltis Zemdirbys ir kituose lietuviskuose leidiniuose Kartu su K Simoniu sukure pasto zenklu Atminimo įamzinimas1923 m Pranciskonu gatve Kauno senamiestyje pavadinta jo vardu Kauno m tarybos 1923 06 05 nut Nr 55 1978 m buvo atidengta pirmoji memorialine lenta Rotuses a 19 Siame name 1908 1919 m gyveno archeologas dailininkas muziejininkas Tadas Daugirdas Kauno m LDT VK potv Nr 173 p 1993 m atidengta nauja memorialine lenta su bareljefu skulpt Vytautas Narutis 2006 m Tevynes pazinimo draugija įsteige Tado Daugirdo premija skiriama uz nuopelnus puoselejant tautos pavelda Saltiniai Zemaiciu zemes zurnalas 2006 m Nr 1 Iskilus Raseiniu krasto kulturos mokslo visuomenes veikejai samogitia mch mii lt 2006 03 18 Suarchyvuota is originalo 2016 03 03 Nuoroda tikrinta 2016 04 23 Ka atskleide Lietuvos archeologijos pradininko T Daugirdo islikes dienorasttis Adolfas Tautavicius Tadas Daugirdas Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 523 psl NuorodosM J Minakowski Didziojo Seimo palikuoniu genealogija lenk http anno onb ac at cgi content anno aid klw amp datum 18851027 amp seite 6 amp zoom 33 amp query 22Dowgird 22 amp ref anno search Kuryer Lwowski Lemberger Courier Oktober 27 1885 Zeitung