Leipcigo universitetas vok Universität Leipziglot Alma mater lipsiensisĮkurtas1409 m TipasValstybinisRektoriusDarbuotojų

Leipcigo universitetas vok. Universität Leipzig

lot. Alma mater lipsiensis
Įkurtas	1409 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius
Darbuotojų	8 933 (2008 m.)
Studentų	28 125 (2011 m.)
Vieta	Leipcigas, Vokietija
Svetainė	www.uni-leipzig.de

Leipcigo universitetas (vok. Universität Leipzig, lot. Alma mater lipsiensis) – vienas didžiausių Vokietijos ir seniausių Europos universitetų. 2009 m. studijavo 26 299 studentai, dirbo 3 829 dėstytojai, iš jų 411 profesorių.

Istorija

Įkurtas 1409 m. pritariant . 1953–1991 m. vadintas Karlo Markso universitetu. Yra universiteto ligoninė, biblioteka, įkurta 1543 m., Muzikos instrumentų muziejus, įkurtas 1929 m., eksperimentinės psichologijos laboratorija, įkurta 1879 m., pirmoji pasaulyje.

Fakultetai

Teologijos fakultetas
Teisės fakultetas
Istorijos, menotyros ir orientalistikos fakultetas
Filologijos fakultetas
Pedagogikos fakultetas
Socialinių mokslų ir filosofijos fakultetas
Ekonomikos fakultetas
Sporto mokslų fakultetas
Medicinos fakultetas
Matematikos ir informatikos fakultetas
Biomokslų, farmacijos ir psichologijos fakultetas
Fizikos ir žemės mokslų fakultetas
Chemijos ir mineralogijos fakultetas
Veterinarijos fakultetas.

Institutai

Sorbistikos institutas

Žmonės

Universitete dėstė

Gustafas Kosina, vokiečių archeologas.
Erichas Maškė, Prūsijos istorikas
Teodoras Momzenas, vokiečių istorikas, Nobelio literatūros premijos laureatas

Universitete studijavo

Erichas fon Drigalskis, vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas
Džesas Volteris Fiuksas, zoologas, etnografas ir archeologas
Johanas Volfgangas Getė, vokiečių poetas, humanistas, politikas, filosofas
Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas
Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas
Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas
Bernardas Kacas, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas
Karlas Kapeleris, sanskritologas, etnografas
Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas, vokiečių filosofas, matematikas
Augustas Leskynas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas
Heinrichas Lizijus, Prūsijos evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas
Angela Merkel, Vokietijos kanclerė
Tomas Miunceris, protestantų pastorius
Frydrichas Nyčė, vokiečių filosofas ir rašytojas
Ferdinandas de Sosiūras, šveicarų kalbininkas
Robertas Šumanas, kompozitorius
Georgas Filipas Telemanas, kompozitorius
Edvardas Teleris, vengrų-amerikiečių fizikas teoretikas, vandenilinės bombos išradėjas
Karlis Ulmanis, 4-asis Latvijos prezidentas
Richardas Vagneris, kompozitorius

Lietuviai

Nuo XV a. Leipcigo universitete mokėsi studentų iš Lietuvos. Studentų sąrašuose yra garsių Lietuvos didikų šeimų atstovų: , Bilevičiai, Chodkevičiai, Hlebavičiai, , Korsakai, Oginskiai, , . Universitete veikė Baltų kalbotyros institutas. 1922–1924 m. Leipcigo universitete veikė Lietuvių studentų draugija.

Universitete dėstė

Juozas Jurkėnas, kalbininkas
Kazimieras Musteikis, kalbininkas

Universitete studijavo

Mikalojus Abrahamovičius, Vaclovas Agripa, Kazimieras Alminas, Kazimieras Viktoras Banaitis, Jonas Biliūnas, Jonas Chodkevičius, Motiejus Dogelis, Pranas Germantas, Merkelis Giedraitis, Teodoras Grotusas, Hainsas Janertas, Abraomas Kulvietis, Konstantinas Kurnatauskas, Mykolas Merlinas, Elžbieta Mikalauskaitė, Jonušas Radvila, Kristupas Radvila Jaunasis, Hubert Reimer, Antanas Salys, Leonas Sapiega, Eduardas Volteris

Šaltiniai

Leipcigo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 697 psl.

Vikiteka: Leipcigo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

51°20′19.32″ š. pl. 12°22′43.42″ r. ilg. / 51.3387000°š. pl. 12.3787278°r. ilg. / 51.3387000; 12.3787278

[1] Leipcigo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 697 psl.