Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ferdinand MagellanFernandas MagelanasGimė 1480Mirė 1521 m balandžio 27 d 41 metai Tautybė portugalasParašas Fernandas Ma
Ferdinandas Magelanas
| Ferdinand Magellan | |
|---|---|
| Fernandas Magelanas | |
| Gimė | ~1480 |
| Mirė | 1521 m. balandžio 27 d. (~41 metai) |
| Tautybė | portugalas |
| Parašas | |
Fernandas Magelanas (port. Fernão de Magalhães, isp. Fernando de Magallanes; 1480 pavasaris – 1521 m. balandžio 27 d.) – portugalų jūrų keliautojas, atradėjas, tarnavęs Ispanijos karalystei. F. Magelanas pirmasis iš Europos vakarų kryptimi pasiekė Aziją, pirmasis perplaukė Ramųjį vandenyną. Jo pradėta ekspedicija pirmoji apiplaukė pasaulį, nors pats jis šios kelionės metu žuvo dabartiniuose Filipinuose.
Jaunystė
Magelanas gimė šiaurės Portugalijoje, Sabrozoje (netoli Vila Realo), nusigyvenusio kilmingojo šeimoje. Jo tėvas buvo miesto burmistras Pedro Rui de Magelanas, motina – Alda de Meskuita. Magelanas turėjo brolį Diegą de Suzą ir seserį Izabelę.
Magelano tėvai mirė, kai jam buvo 10 metų. Po dvejų metų jis tapo karaliaus Jono II ir karalienės Eleonoros pažu Lisabonos dvare, kur jo brolis Diegas atvažiavo dar po dvejų metų. Čia kartu su pusbroliu Fransisku Seranu Magelanas tęsė geografijos ir istorijos mokslus. Manoma, kad jo mokytoju galėjo būti Martinas Behaimas. 1496 m. Magelanas tapo ginklanešiu.
Sulaukęs 20-ies metų, Magelanas pirmą kartą išplaukė į jūrą. 1505 m. jis išplaukė į Indiją. Ekspedicijos tikslas buvo įvesti ten Portugalijos vicekaraliaus Fransisko de Almeidos valdžią ir pakeliui įkurti karines ir jūrų bazes.
Kita kelionė buvo į vakarų Indiją. Čia Magelanas dalyvavo žygiuose į Molukus. 1510 m. Magelanas tapo kapitonu, tačiau po slaptos kelionės į rytus be leidimo, prarado valdžią ir grįžo į Portugaliją.
1511 m. Magelanas buvo išsiųstas į Maroką, kur 1513 m. rugpjūčio 28 d. dalyvavo mūšyje prie ir buvo rimtai sužeistas Maroko tvirtovės apgulties metu. Magelanas taip pat buvo apkaltintas prekyba su Mauritanijos musulmonais. Ten taip pat įvyko konfliktas su portugalų admirolu , kad be leidimo paliko armiją. F. Almeida nusiuntė skundą į Portugalijos dvarą. Keli kaltinimai buvo panaikinti, tačiau Magelanas vis tiek užsitraukė karaliaus Manuelio I nemalonę. Karalius atsisakė padidinti pajamas. Manuelis I taip pat pranešė, kad Magelanas nuo 1514 m. gegužės 15 d. daugiau nebetarnaus karaliui. Magelanas formaliai atsisakė pilietybės ir išvyko į Ispaniją siūlydamas savo paslaugas vienam dvarui.
Kelionė
Kelionę 1519 m. rugsėjo 20 d. pradėjo 265 žmonių įgula, bet atgal į Ispaniją 1522 m. rugsėjo 6 d. sugrįžo tik 18 jūreivių. Po Magelano žūties kapitonu tapo Chuanas Elkanas.
Kelionės prielaidos
Pagal 1494 m. pasirašytą stipriausių XV amžiaus jūrinių valstybių – Ispanijos ir Portugalijos – sutartį, Ispanija turėjo teisę į visas žemes, esančias į vakarus nuo , einančio maždaug 45° vakarų ilgumos, o Portugalija – į rytus nuo šio dienovidinio. Kadangi šio dienovidinio padėtis, esanti priešingoje Žemės pusėje, prie Azijos rytinių krantų, kur driekiasi Molukų salos (tuomet vadintos Prieskonių salomis), buvo neaiški, Ispanija surengė Magelano ekspediciją, tačiau jos kelias negalėjo eiti per Portugalijos vandenis. Būdamas įsitikinęs, kad Žemė yra rutulio formos, Magelanas nutarė pasiekti Molukų salas vakarų keliu.
1519 m. rugpjūčio 10 d. flotilė iš penkių laivų, vadovaujama Magelano, paliko Seviliją ir išplaukė iš Gvadalkivyro upės, į pietus nuo San Lukar de Baramedos, kurioje praleido penkias savaites. Ispanų valdžia su nepasitikėjimu žiūrėjo į portugalų kilmės admirolą ir mažai trūko, kad sustabdytų kelionę. 1519 m. rugsėjo 20 d. Magelanas išplaukė iš San Lukar de Baramedos su 270 įgulos nariais.
Išbandymai
Portugalų karalius Emanuelis, sužinojęs apie Magelano išplaukimą, nurodė laivyno vienetams jį pagauti, bet Magelanas paspruko nuo portugalų. Išplaukęs iš San Lukar de Baramedos ir trumpai apsistojęs Kanarų salose, jis atplaukė į Žaliojo kyšulio salas, iš kurių išplaukė link Brazilijoje. Lapkričio 20 d. įgula kirto pusiaują ir gruodžio 6 d. pasiekė Brazilijos krantus.
Brazilija priklausė Portugalijai, todėl Magelanas ją aplenkė ir gruodžio 13 d. išmetė inkarą netoli dabartinio Rio de Žaneiro, kur buvo geras oras, o vietiniai gyventojai buvo taikiai nusiteikę. Flotilė papildė atsargas, bet dėl įvairių priežasčių išplaukė pavėluotai. Toliau plaukė pro Pietų Amerikos krantus, sustojo 1520 m. sausio 10 d. La Platoje, kurią manė esant sąsiauriu. Kol ekspedicija ieškojo kelio į Ramųjį vandenyną, prasidėjo žiema.
Magelanas nusprendė praleisti žiemą Patagonijoje. Kovo 31 d. įgula įkūrė stovyklavietę, kurią pavadino Puerto San Chuljanu (Šv. Julijono uostas).
Rugpjūčio 24 d. kelionė buvo atnaujinta. 1520 m. spalio 21 d. 52° pietų platumoje, laivynas pasiekė Mergelių kyšulį ir patvirtino, kad praėjimas surastas, nes vandenys buvo sūrūs ir gilūs. Keturi laivai pradėjo plaukti per 372 mylių praėjimą, kurį Magelanas pavadino Estreito de Todos los Santos (Visų Šventųjų sąsiauris), nes flotilė išplaukė Visų šventųjų dieną – lapkričio 1 d. Dabar šis sąsiauris vadinamas Magelano sąsiauriu.
Magelanas pavedė „San Antonio“ ir „Koncepcion“ laivams vykdyti sąsiaurio tyrimus, bet pirmasis laivas dezertyravo ir grįžo į Ispaniją. Lapkričio 28 d. likę trys laivai išplaukė į Ramiojo vandenyno pietus. Magelanas tuos vandenis pavadino Mar Pacifico („Ramioji jūra“), nes tuo metu buvo ramūs vandenys.
Magelano mirtis
Kelionė per Ramųjį vandenyną buvo sunki – kelias pasirodė daug ilgesnis, nei tikėtasi, ekspedicija nerasdavo salų, kuriose galėtų papildyti maisto atsargas. Dėl bado ir ligų įgula pradėjo sparčiai mažėti.
1521 m. vasario 13 d. įgula kirto pusiaują, o kovo 6 d. pasiekė Marianus, o kovo 16 d. – Homonhonmo salą Filipinų archipelage. Iki to laiko buvo likę tik 150 įgulos narių. Magelanas galėjo susikalbėti su vietiniais, nes jo malajų kalbos vertėjas suprato vietinių kalbą. Balandžio 7 d. įgula pasiekė Sebu salą. Norėdamas padaryti įspūdį Sebu maharadžai, Magelanas pasišovė nugalėti nuolatinį Sebu priešininką, Makatano karalių Lapu Lapu. balandžio 27 d. Magelanas išsirengė į baudžiamąjį žygį Maktano saloje, bet vos išsilaipinęs buvo nukautas.
Antonijus Pigafeta, turtingas turistas, kuris sumokėjo, kad galėtų dalyvauti ekspedicijoje ir vienintelis išliko gyvas, rašė apie Magelano mirtį:
- Kai išaušo rytas, 49 iš mūsų išlipo iš laivo ir valtimis nuplaukė per du šūvius iš patrankos, kol pasiekė krantą. Valtis negalėjo priplaukti prie kranto dėl uolų. Likusieji 11 žmonių liko saugoti valčių. Kai priplaukėme, vietiniai suformavo tris dalinius maždaug iš 1500 žmonių. Kai mus pastebėjo, atakavo, garsiai rėkdami. Muškietininkai ir patrankininkai šaudė į juos bet nesėkmingai… Kapitonas taip pat buvo užpultas ir prarado šalmą… Vietinis smogė bambukine ietimi tiesiai jam į veidą, bet kapitonas nužudė jį su savo pika, kuri papuolė tiesiai į tikslą. Kai pabandė ją ištraukti, jis buvo sužeistas į ranką bambukine ietimi. Čiabuviai, tai pamatę, puolė jį. Vienas kapitono kairę koją sužeidė ilgu peiliu, panašiu į kardą, bet dar didesniu. Kapitonas krito veidu į žemę, o čiabuviai puolė jį su galeniniais ir bambukinėmis ietimis bei peiliais, kol užmušė mūsų šviesulį, mūsų paguodą ir mūsų tikrąjį vedlį. Kai jam smogė, jis dar atsisuko, pažiūrėti, ar visi pasiekėme valtį. Pamatę jo mirtį, sužeisti pasiekėme valtį, kuri jau plaukė.
Pasaulio apiplaukimas
Magelanas buvo nurodęs, kad malajų kalbos vertėjas atgautų laisvę. Vertėjas, vardu Enriku (Hendriku) Malkoje, 1511 m. buvo pagrobtas Sumatros verslininkų iš savo gimtosios salos. Jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris apiplaukė žemę. Enriką siejo sutartis su Magelanu ir jis buvo šalimais kovose Afrikoje, per konfliktą su portugalų dvaru ir tada, kai buvo organizuojama ekspedicija. Bet po atsitikimo Maktane ir mirus kapitonui Magelanui, likę kapitonai atsisakė suteikti laisvę Enrikui. Jis nutraukė sutartį ir pabėgo.
Trys likusieji laivai nuplaukė į vakarus į Palavaną, kurį paliko 1521 m. birželio 12 d. ir pasuko į Brunėjų Borneo saloje. Įgula apsistojo 35 dienoms prie Brunėjaus. Pigafeta aprašė dvaro puošnumą (auksas, perlai kiaušinio dydžio ir t. t.). Dar Brunėjus galėjo pasigirti 62 daliniais, dresiruotais drambliais ir ginkluote, 5 kartus didesne, nei turėjo Magelano laivai. Brunėjuje buvo gydoma šaknimis, kurios buvo brangesnės už auksą grįžus į Ispaniją. Pigafeta atsiminė matęs kai kuriuos dirbinius dvare, kurių nebuvo galima lengvai įsigyti Europoje, – pavyzdžiui, porcelianą ir akinius.
1521 m. lapkričio 8 d. pasiekus Molukų salas (dar vadintas Prieskonių salomis), įgulą paliko 115 dalyviai. Jiems pavyko sudaryti sutartį su Tidoro sultonu, kuris buvo Ternatės sultono varžovas ir Portugalijos sąjungininkas. „Konsepsjon“ įgula buvo evakuota, o prieskonių krovinys perneštas į „Viktoriją“ ir „Trinidadą“, bet pastarasis laivas buvo užgrobtas portugalų, kai plaukė per Indijos vandenyną. „Viktorija“ išplaukė namo 1521 m. gruodžio 21 d. ir 1522 m. kovo 22 d., vadovaujama Chuano Sebastiano Elkano, apsuko Gerosios Vilties kyšulį. Maistui buvo likę tik ryžių. 20 įgulos narių mirė iš bado, kol Elkanas pasiekė Žaliojo Iškyšulio salas, priklaususias Portugalijai. Į sausumą buvo išsiųsti 13 įgulos narių, nes kapitonas bijojo prarasti 26 tonas prieskonių (gvazdikėlių ir cinamono).
Grįžimas
1522 m. rugsėjo 6 d. po trejų metų išvykos Chuanas Sebastianas Elkanas ir likusieji įgulos nariai grįžo į Ispaniją.
Ch. S. Elkanas iš karaliaus Karolio V gavo didelę (500 dukatų per metus) pensiją. Karalius paprašė savo žmonos brolio Jono III paleisti iš arešto Žaliojo iškyšulio salose 13 likusius įgulos narius. Elkano pavaduotojas Migelis de Rodas iš karaliaus gavo 50 tūkstančių maravedų pensiją per metus (du kartus didesnę negu karininkas), tačiau po trejų metų guodėsi, kad į rankas negavo nieko. Pagrindinis investuotojas į Magelano kelionę buvo Kristobalis de Haras, nepaisant žmogiškųjų ir laivų nuostolių, tapo turtuoliu, nes buvo atvežta apie 25–26 tonas gvazdikėlių prieskonių, kurie buvo parduoti už milžinišką 7 888 634 maravedų kainą.
| 18 žmonių, grįžusių į Seviliją laivu „Viktorija“ 1522 m. | |
| Vardas | Laipsnis |
| Juanas Sebastianas de Elcano | Kapitonas |
| Franciskas Albo | Vairininkas |
| Migelsis de Rodas | Vairininkas |
| Juanas de Akurio | Vairininkas |
| Antonio Pigafetas | Keleivis |
| Martinas de Judicibus | Pagrindinis stiuartas |
| Hernandas de Bustamentas | Jūreivis |
| Nikolas the Greekas | Jūreivis |
| Miguelas Sančėsas | Jūreivis |
| Antonio Hernandezas Kolmeneras | Jūreivis |
| Franciskas Rodrigas | Jūreivis |
| Juanas Rodrigas | Jūreivis |
| Diegas Karmenas | Jūreivis |
| Hansas of Achenas | Artileristas |
| Juanas de Aratianas | Vyresnysis jūreivis |
| Vaskas Gomezas Galegas | Vyresnysis jūreivis |
| Juanas de Santandresas | Terminuotas jūreivis |
| Juanas de Zubelitas | Pagalbininkas |
Tik 4 iš 55 pirmų „Trinidado“ įgulos narių 1525 metais grįžo į Ispaniją.
Atradimai ir pastebėjimai
Magelano ekspedicija pirmoji apiplaukė žemę, pirmoji perplaukė Pietų Amerikos sąsiaurį, jungiantį Pietų Ameriką su Ramiuoju vandenynu. Įgulos nariai buvo pirmieji europiečiai, kurie pamatė iki šiol nematytų dalykų:
- „Kupranugarius be kuprų“, kurie greičiausiai buvo lama, guanakas, vikunija arba alpaka.
- Juodas „žąsis“, kurių nereikėjo nei skusti, nei pešti – greičiausiai tai buvo pingvinai.
- Dvi iš artimiausių mūsų galaktikų (Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis) – jos matomos tik Pietuose.
- Žemės dydis buvo daug kartų didesnis nei galvojo mokslininkai – kelionės ilgis buvo 69 tūkstančiai kilometrų.
Buvo patvirtinta, kad Žemė tikrai apvali (o tuo pačiu patvirtinta, kad ji yra tais laikais neįsivaizduojamo dydžio). Taip pat įgula labai nustebo, kai nepriskaičiavo vienos dienos. Per visą kelionę buvo nuosekliai skaičiuojamas laikas ir vieta. Magelanas į kelionę paėmė keliasdešimt pusvalandinių klepsidrų. Grįžtant atgal įgula turėjo sustoti prie Afrikos, Žaliojo iškyšulio įlankoje. Ten pat, liepos 9 d., trečiadienį, įgula sužinojo, kad dabar ketvirtadienis (kita kalendoriaus diena). Įgula galėjo padaryti mirtiną nuodėmę, jei nebūtų laikiusis pasninko penktadieniais, mišių sekmadieniais ir t. t. Priežastis buvo išsiaiškinta tik sugrįžus į Seviliją. Kelionė į Vakarus, ten, kur leidžiasi saulė, pridėjo vieną dieną.
Šaltiniai
- Laurence Bergreen, Over the Edge of the World: Magellan’s Terrifying Circumnavigation of the Globe, New York: HarperCollins, [2003] ISBN 0-06-621173-5.
- Lord Stanley of Alderley, The first voyage round the world, by Magellan, London: Hakluyt, [1874], six contemporary accounts of his voyage
- Stefan Zweig, Conqueror of the Seas: The Story of Magellan, 1938 (original title: Magellan. Der Mann und seine Tat), a biography by the austrian writer
Išnašos
- Fernandas Magelanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- „Ferdinand Magellan“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-05-10.
- S. A. Morison, The European Discovery of America. The Southern Voyages. [2 tomas], 461 pusl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ferdinandas Magelanas, Kas yra Ferdinandas Magelanas? Ką reiškia Ferdinandas Magelanas?
Ferdinand MagellanFernandas MagelanasGime 1480Mire 1521 m balandzio 27 d 41 metai Tautybe portugalasParasas Fernandas Magelanas port Fernao de Magalhaes isp Fernando de Magallanes 1480 pavasaris 1521 m balandzio 27 d portugalu juru keliautojas atradejas tarnaves Ispanijos karalystei F Magelanas pirmasis is Europos vakaru kryptimi pasieke Azija pirmasis perplauke Ramujį vandenyna Jo pradeta ekspedicija pirmoji apiplauke pasaulį nors pats jis sios keliones metu zuvo dabartiniuose Filipinuose JaunysteMagelanas gime siaures Portugalijoje Sabrozoje netoli Vila Realo nusigyvenusio kilmingojo seimoje Jo tevas buvo miesto burmistras Pedro Rui de Magelanas motina Alda de Meskuita Magelanas turejo brolį Diega de Suza ir seserį Izabele Magelano tevai mire kai jam buvo 10 metu Po dveju metu jis tapo karaliaus Jono II ir karalienes Eleonoros pazu Lisabonos dvare kur jo brolis Diegas atvaziavo dar po dveju metu Cia kartu su pusbroliu Fransisku Seranu Magelanas tese geografijos ir istorijos mokslus Manoma kad jo mokytoju galejo buti Martinas Behaimas 1496 m Magelanas tapo ginklanesiu Sulaukes 20 ies metu Magelanas pirma karta isplauke į jura 1505 m jis isplauke į Indija Ekspedicijos tikslas buvo įvesti ten Portugalijos vicekaraliaus Fransisko de Almeidos valdzia ir pakeliui įkurti karines ir juru bazes Kita kelione buvo į vakaru Indija Cia Magelanas dalyvavo zygiuose į Molukus 1510 m Magelanas tapo kapitonu taciau po slaptos keliones į rytus be leidimo prarado valdzia ir grįzo į Portugalija 1511 m Magelanas buvo issiustas į Maroka kur 1513 m rugpjucio 28 d dalyvavo musyje prie ir buvo rimtai suzeistas Maroko tvirtoves apgulties metu Magelanas taip pat buvo apkaltintas prekyba su Mauritanijos musulmonais Ten taip pat įvyko konfliktas su portugalu admirolu kad be leidimo paliko armija F Almeida nusiunte skunda į Portugalijos dvara Keli kaltinimai buvo panaikinti taciau Magelanas vis tiek uzsitrauke karaliaus Manuelio I nemalone Karalius atsisake padidinti pajamas Manuelis I taip pat pranese kad Magelanas nuo 1514 m geguzes 15 d daugiau nebetarnaus karaliui Magelanas formaliai atsisake pilietybes ir isvyko į Ispanija siulydamas savo paslaugas vienam dvarui KelioneKelione 1519 m rugsejo 20 d pradejo 265 zmoniu įgula bet atgal į Ispanija 1522 m rugsejo 6 d sugrįzo tik 18 jureiviu Po Magelano zuties kapitonu tapo Chuanas Elkanas Keliones prielaidos Magelano ekspedicijos aplink pasaulį trasa Pagal 1494 m pasirasyta stipriausiu XV amziaus juriniu valstybiu Ispanijos ir Portugalijos sutartį Ispanija turejo teise į visas zemes esancias į vakarus nuo einancio mazdaug 45 vakaru ilgumos o Portugalija į rytus nuo sio dienovidinio Kadangi sio dienovidinio padetis esanti priesingoje Zemes puseje prie Azijos rytiniu krantu kur driekiasi Moluku salos tuomet vadintos Prieskoniu salomis buvo neaiski Ispanija surenge Magelano ekspedicija taciau jos kelias negalejo eiti per Portugalijos vandenis Budamas įsitikines kad Zeme yra rutulio formos Magelanas nutare pasiekti Moluku salas vakaru keliu Magelano isplaukimo vieta 1519 m rugpjucio 10 d flotile is penkiu laivu vadovaujama Magelano paliko Sevilija ir isplauke is Gvadalkivyro upes į pietus nuo San Lukar de Baramedos kurioje praleido penkias savaites Ispanu valdzia su nepasitikejimu ziurejo į portugalu kilmes admirola ir mazai truko kad sustabdytu kelione 1519 m rugsejo 20 d Magelanas isplauke is San Lukar de Baramedos su 270 įgulos nariais Isbandymai Portugalu karalius Emanuelis suzinojes apie Magelano isplaukima nurode laivyno vienetams jį pagauti bet Magelanas paspruko nuo portugalu Isplaukes is San Lukar de Baramedos ir trumpai apsistojes Kanaru salose jis atplauke į Zaliojo kysulio salas is kuriu isplauke link Brazilijoje Lapkricio 20 d įgula kirto pusiauja ir gruodzio 6 d pasieke Brazilijos krantus Brazilija priklause Portugalijai todel Magelanas ja aplenke ir gruodzio 13 d ismete inkara netoli dabartinio Rio de Zaneiro kur buvo geras oras o vietiniai gyventojai buvo taikiai nusiteike Flotile papilde atsargas bet del įvairiu priezasciu isplauke paveluotai Toliau plauke pro Pietu Amerikos krantus sustojo 1520 m sausio 10 d La Platoje kuria mane esant sasiauriu Kol ekspedicija ieskojo kelio į Ramujį vandenyna prasidejo ziema Magelanas nusprende praleisti ziema Patagonijoje Kovo 31 d įgula įkure stovyklaviete kuria pavadino Puerto San Chuljanu Sv Julijono uostas Magelano sasiauris sename zemelapyje Rugpjucio 24 d kelione buvo atnaujinta 1520 m spalio 21 d 52 pietu platumoje laivynas pasieke Mergeliu kysulį ir patvirtino kad praejimas surastas nes vandenys buvo surus ir gilus Keturi laivai pradejo plaukti per 372 myliu praejima kurį Magelanas pavadino Estreito de Todos los Santos Visu Sventuju sasiauris nes flotile isplauke Visu sventuju diena lapkricio 1 d Dabar sis sasiauris vadinamas Magelano sasiauriu Magelanas pavede San Antonio ir Koncepcion laivams vykdyti sasiaurio tyrimus bet pirmasis laivas dezertyravo ir grįzo į Ispanija Lapkricio 28 d like trys laivai isplauke į Ramiojo vandenyno pietus Magelanas tuos vandenis pavadino Mar Pacifico Ramioji jura nes tuo metu buvo ramus vandenys Magelano mirtis Kelione per Ramujį vandenyna buvo sunki kelias pasirode daug ilgesnis nei tiketasi ekspedicija nerasdavo salu kuriose galetu papildyti maisto atsargas Del bado ir ligu įgula pradejo sparciai mazeti 1521 m vasario 13 d įgula kirto pusiauja o kovo 6 d pasieke Marianus o kovo 16 d Homonhonmo sala Filipinu archipelage Iki to laiko buvo like tik 150 įgulos nariu Magelanas galejo susikalbeti su vietiniais nes jo malaju kalbos vertejas suprato vietiniu kalba Balandzio 7 d įgula pasieke Sebu sala Noredamas padaryti įspudį Sebu maharadzai Magelanas pasisove nugaleti nuolatinį Sebu priesininka Makatano karaliu Lapu Lapu balandzio 27 d Magelanas issirenge į baudziamajį zygį Maktano saloje bet vos issilaipines buvo nukautas Antonijus Pigafeta turtingas turistas kuris sumokejo kad galetu dalyvauti ekspedicijoje ir vienintelis isliko gyvas rase apie Magelano mirtį Kai isauso rytas 49 is musu islipo is laivo ir valtimis nuplauke per du suvius is patrankos kol pasieke kranta Valtis negalejo priplaukti prie kranto del uolu Likusieji 11 zmoniu liko saugoti valciu Kai priplaukeme vietiniai suformavo tris dalinius mazdaug is 1500 zmoniu Kai mus pastebejo atakavo garsiai rekdami Muskietininkai ir patrankininkai saude į juos bet nesekmingai Kapitonas taip pat buvo uzpultas ir prarado salma Vietinis smoge bambukine ietimi tiesiai jam į veida bet kapitonas nuzude jį su savo pika kuri papuole tiesiai į tiksla Kai pabande ja istraukti jis buvo suzeistas į ranka bambukine ietimi Ciabuviai tai pamate puole jį Vienas kapitono kaire koja suzeide ilgu peiliu panasiu į karda bet dar didesniu Kapitonas krito veidu į zeme o ciabuviai puole jį su galeniniais ir bambukinemis ietimis bei peiliais kol uzmuse musu sviesulį musu paguoda ir musu tikrajį vedlį Kai jam smoge jis dar atsisuko paziureti ar visi pasiekeme valtį Pamate jo mirtį suzeisti pasiekeme valtį kuri jau plauke Pasaulio apiplaukimas Magelanas buvo nurodes kad malaju kalbos vertejas atgautu laisve Vertejas vardu Enriku Hendriku Malkoje 1511 m buvo pagrobtas Sumatros verslininku is savo gimtosios salos Jis tapo pirmuoju zmogumi kuris apiplauke zeme Enrika siejo sutartis su Magelanu ir jis buvo salimais kovose Afrikoje per konflikta su portugalu dvaru ir tada kai buvo organizuojama ekspedicija Bet po atsitikimo Maktane ir mirus kapitonui Magelanui like kapitonai atsisake suteikti laisve Enrikui Jis nutrauke sutartį ir pabego Trys likusieji laivai nuplauke į vakarus į Palavana kurį paliko 1521 m birzelio 12 d ir pasuko į Bruneju Borneo saloje Įgula apsistojo 35 dienoms prie Brunejaus Pigafeta aprase dvaro puosnuma auksas perlai kiausinio dydzio ir t t Dar Brunejus galejo pasigirti 62 daliniais dresiruotais drambliais ir ginkluote 5 kartus didesne nei turejo Magelano laivai Brunejuje buvo gydoma saknimis kurios buvo brangesnes uz auksa grįzus į Ispanija Pigafeta atsimine mates kai kuriuos dirbinius dvare kuriu nebuvo galima lengvai įsigyti Europoje pavyzdziui porceliana ir akinius 1521 m lapkricio 8 d pasiekus Moluku salas dar vadintas Prieskoniu salomis įgula paliko 115 dalyviai Jiems pavyko sudaryti sutartį su Tidoro sultonu kuris buvo Ternates sultono varzovas ir Portugalijos sajungininkas Konsepsjon įgula buvo evakuota o prieskoniu krovinys pernestas į Viktorija ir Trinidada bet pastarasis laivas buvo uzgrobtas portugalu kai plauke per Indijos vandenyna Viktorija isplauke namo 1521 m gruodzio 21 d ir 1522 m kovo 22 d vadovaujama Chuano Sebastiano Elkano apsuko Gerosios Vilties kysulį Maistui buvo like tik ryziu 20 įgulos nariu mire is bado kol Elkanas pasieke Zaliojo Iskysulio salas priklaususias Portugalijai Į sausuma buvo issiusti 13 įgulos nariu nes kapitonas bijojo prarasti 26 tonas prieskoniu gvazdikeliu ir cinamono Grįzimas 1522 m rugsejo 6 d po treju metu isvykos Chuanas Sebastianas Elkanas ir likusieji įgulos nariai grįzo į Ispanija Ch S Elkanas is karaliaus Karolio V gavo didele 500 dukatu per metus pensija Karalius paprase savo zmonos brolio Jono III paleisti is aresto Zaliojo iskysulio salose 13 likusius įgulos narius Elkano pavaduotojas Migelis de Rodas is karaliaus gavo 50 tukstanciu maravedu pensija per metus du kartus didesne negu karininkas taciau po treju metu guodesi kad į rankas negavo nieko Pagrindinis investuotojas į Magelano kelione buvo Kristobalis de Haras nepaisant zmogiskuju ir laivu nuostoliu tapo turtuoliu nes buvo atvezta apie 25 26 tonas gvazdikeliu prieskoniu kurie buvo parduoti uz milziniska 7 888 634 maravedu kaina Rekonstruotas laivas Viktorija 18 zmoniu grįzusiu į Sevilija laivu Viktorija 1522 m Vardas LaipsnisJuanas Sebastianas de Elcano KapitonasFranciskas Albo VairininkasMigelsis de Rodas VairininkasJuanas de Akurio VairininkasAntonio Pigafetas KeleivisMartinas de Judicibus Pagrindinis stiuartasHernandas de Bustamentas JureivisNikolas the Greekas JureivisMiguelas Sancesas JureivisAntonio Hernandezas Kolmeneras JureivisFranciskas Rodrigas JureivisJuanas Rodrigas JureivisDiegas Karmenas JureivisHansas of Achenas ArtileristasJuanas de Aratianas Vyresnysis jureivisVaskas Gomezas Galegas Vyresnysis jureivisJuanas de Santandresas Terminuotas jureivisJuanas de Zubelitas Pagalbininkas Tik 4 is 55 pirmu Trinidado įgulos nariu 1525 metais grįzo į Ispanija Atradimai ir pastebejimai Magelano ekspedicija pirmoji apiplauke zeme pirmoji perplauke Pietu Amerikos sasiaurį jungiantį Pietu Amerika su Ramiuoju vandenynu Įgulos nariai buvo pirmieji europieciai kurie pamate iki siol nematytu dalyku Kupranugarius be kupru kurie greiciausiai buvo lama guanakas vikunija arba alpaka Juodas zasis kuriu nereikejo nei skusti nei pesti greiciausiai tai buvo pingvinai Dvi is artimiausiu musu galaktiku Didysis Magelano Debesis ir Mazasis Magelano Debesis jos matomos tik Pietuose Zemes dydis buvo daug kartu didesnis nei galvojo mokslininkai keliones ilgis buvo 69 tukstanciai kilometru Buvo patvirtinta kad Zeme tikrai apvali o tuo paciu patvirtinta kad ji yra tais laikais neįsivaizduojamo dydzio Taip pat įgula labai nustebo kai nepriskaiciavo vienos dienos Per visa kelione buvo nuosekliai skaiciuojamas laikas ir vieta Magelanas į kelione paeme keliasdesimt pusvalandiniu klepsidru Grįztant atgal įgula turejo sustoti prie Afrikos Zaliojo iskysulio įlankoje Ten pat liepos 9 d treciadienį įgula suzinojo kad dabar ketvirtadienis kita kalendoriaus diena Įgula galejo padaryti mirtina nuodeme jei nebutu laikiusis pasninko penktadieniais misiu sekmadieniais ir t t Priezastis buvo issiaiskinta tik sugrįzus į Sevilija Kelione į Vakarus ten kur leidziasi saule pridejo viena diena SaltiniaiLaurence Bergreen Over the Edge of the World Magellan s Terrifying Circumnavigation of the Globe New York HarperCollins 2003 ISBN 0 06 621173 5 Lord Stanley of Alderley The first voyage round the world by Magellan London Hakluyt 1874 six contemporary accounts of his voyage Stefan Zweig Conqueror of the Seas The Story of Magellan 1938 original title Magellan Der Mann und seine Tat a biography by the austrian writerIsnasosFernandas Magelanas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 Ferdinand Magellan Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2021 05 10 S A Morison The European Discovery of America The Southern Voyages 2 tomas 461 pusl Vikiteka Fernandas Magelanas vaizdine ir garsine medziaga