Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apie Lietuvos kartografijos istoriją žr Lietuvos istorinė kartografija dd Kartografija žemėlapius jų sudarinėjimo techni
Kartografija
- Apie Lietuvos kartografijos istoriją žr. Lietuvos istorinė kartografija.
Kartografija – žemėlapius, jų sudarinėjimo techniką tyrinėjantis mokslas. Senoji kartografija (žemėlapių ir atlasų) buvo įvairiapusė humanitarinių ir gamtos mokslų tyrinėjama sritis. Kartografija gimė XV–XVIII amžiuje.
Dabar kartografijoje yra naudojami atlasai, geografinės informacinės sistemos, geologinai žemėlapiai, portulanai ir žemėlapiai.
Kartografijos istorija
I m. e. amžiaus pabaigoje Ptolemėjus sudarė kartografinį veikalą - Geografija. Jame nurodė, kaip plokščiame paviršiuje pavaizduoti apvalią Žemę, paskelbė geografinės platumos ir ilgumos sąvokas. Vėliau sekė ilgas kartografijos nuosmukis, kuris tęsėsi iki kryžiaus žygių bei prekybos suklestėjimo.
Mokslas vėl atgimė XV a. suradus ir perleidus Ptolemėjaus veikalą, pasklidus Vasko da Gamos ir Kristupo Kolumbo, bei kitų atradėjų kelionėse atrastoms žinioms. Žemėlapių leidimo mastus ir prienamumą visuomenei gerokai paspartino žemėlapių graviravimas ir spausdinimas. XVI a. gyveno ir dirbo žymūs Olandijos ir Prancūzijos kartografai sukūrę dabartinės kartografijos pagrindus. Abrahamas Ortelijus sukūrė pirmąjį šiuolaikinį atlasą, Martinas Behaimas - pirmąjį žinomą gaublį. Gerardas Merkatorius sukūrė naują, kartografijos revoliuciją sukėlusią projekciją, naudojamą iki šiol - pavaizdavo pasaulį kaip stačiakampį, kiek suplotą ties pusiauju.
Jau XVII a. viduryje Prancūzijoje veikė topografijos tarnyba. XIX a. pradėti gaminti specialūs teminiai (kelių, žemėtvarkos, jūriniai) žemėlapiai.
Pabaltijo istorija kartografijoje
Kai kurios Pabaltijo sritys buvo žinomos senovės pasauliui. Graikų geografas, astronomas ir keliautojas Pitėjas Masalietis IV a. pr. m. e. per savo keliones į Šiaurės Europą buvo pasiekęs Baltijos krantus, graikų ir romėnų pirkliai palaikė prekybinius ryšius su Pabaltijo gyventojais. II a. graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemėjas taip pat žinojo apie Baltijos rytines pakrantes. Jis savo garsiojo veikalo „Geografijos vadovas” aštuntoje knygoje, aprašinėdamas savo sudarytuosius žemėlapius, mini Rytų Pabaltijį ir išvardija kai kuriuos to krašto geografinius objektus.
K. Ptolemėjo žemėlapiai neišliko, bet 1416 m. iš „Geografijos” duomenų italai atkūrė 26 žemėlapius. Viename jų (Vidurio Europos) yra labai kuklus Lietuvos kartografinis vaizdas. Čia į Baltijos jūrą įteka penkios upės, tačiau atpažįstamos tik trys: Vysla, Nemunas, Dauguva. Tarp dviejų pastarųjų upių yra įrašas, žymintis baltų gentis – galindus ir sūduvius.
Žydų kartografas A. Kreskovas vadinamajame kataloniškajame pasaulio žemėlapyje (1375 m.) pavaizdavo Baltijos jūrą, prie jos pažymėjo Rygą, Taliną, Klaipėdą (neįvardyta), išbrėžė Nemuną (labai trumpą) ir užrašė Litefanie Pagonis (pagoniškoji Lietuva). Tai pirmąkart žemėlapyje paminėtas Lietuvos vardas, nors ir neįprasta jo forma.
Dar vienas XV a. Žemėlapis su gerokai tobulesniu Lietuvos kartografiniu vaizdu – tai vokiečių filantropo, kardinolo Nikolajaus Kuziečio „Vidurio Europos žemėlapis” sudarytas apie 1450 m. Svarbiausia, kad N. Kuziečio žemėlapyje pateiktas gerokai apčiuopiamesnis Lietuvos kartografinis vaizdas negu K. Ptolemėjaus žemėlapyje. Lietuvos plote jau išbrėžtos trys upės: Nemunas, pajūrio Šventoji, Venta; pavaizduoti trys miestai: Klaipėda, Kaunas ir dar vienas neįvardytas – greičiausiai tai Šiauliai ar Ukmergė, o gal Vilnius. Tarp Šventosios ir Ventos N. Kuzietis užrašu pažymėjo Lietuvą, o žemiau Nemuno – ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Netikslumai
Panašių netikslumų yra ir šiandieninės Lietuvos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografiniame vaizde. N. Kuzietis, kaip ir K. Ptolemėjas, vaizdavo pramanytus „Teuko kalnus“ ir „Hercinijos miškus“. Iš tariamų Teuko kalnų išneštos Šventosios ir Ventos upės, o iš Hercinijos miškų – Nemunas. Kadangi Baltijos jūra pavaizduota netiksliai, tai ir Nemuno bei Šventosios tekėjimo kryptys neatitinka tikrovės: upės išbrėžtos tekančios iš pietų į šiaurę, o turėtų būti iš rytų į vakarus. Be to, Nemunas užuot įsiliejęs į Kuršių marias, įteka tiesiai į jūrą.
Daug yra netikslumų N. Kuziečio žemėlapyje, tačiau negalima pamiršti, kokiomis sąlygomis jis rinko duomenis ir jį kūrė. Vis dėlto šis žemėlapis pralenkė N. Kuziečio pirmtakų žemėlapius matematiniais sprendimais, vaizdavimo metodais ir turiniu.
Taip pat skaitykite
- Maps.lt
- Geoportal.lt
Literatūra
- Lietuvos TSR fizinė geografija I. V., 1958.
- Kontvainas R. Topografija. Mokymo priemonė geografijos specialybės studentams. V., 2007. 112 p. (14 sp. l).
- Samas A. Žemėlapiai ir jų kūrėjai. V., 1997.
- Švedas K. Kartografinės projekcijos. Elementarusis kursas (pagal I. Starostiną). V., 2008. 72 p.
- Žemė ir jos gėrybės. Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1992. 256 p., iliustr., ISBN 5-89950-019-0.
Nuorodos
- Interaktyvus Lietuvos žemėlapis (maps.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kartografija, Kas yra Kartografija? Ką reiškia Kartografija?
Apie Lietuvos kartografijos istorija zr Lietuvos istorine kartografija dd Kartografija zemelapius ju sudarinejimo technika tyrinejantis mokslas Senoji kartografija zemelapiu ir atlasu buvo įvairiapuse humanitariniu ir gamtos mokslu tyrinejama sritis Kartografija gime XV XVIII amziuje Dabar kartografijoje yra naudojami atlasai geografines informacines sistemos geologinai zemelapiai portulanai ir zemelapiai Kartografijos istorijaI m e amziaus pabaigoje Ptolemejus sudare kartografinį veikala Geografija Jame nurode kaip ploksciame pavirsiuje pavaizduoti apvalia Zeme paskelbe geografines platumos ir ilgumos savokas Veliau seke ilgas kartografijos nuosmukis kuris tesesi iki kryziaus zygiu bei prekybos suklestejimo Mokslas vel atgime XV a suradus ir perleidus Ptolemejaus veikala pasklidus Vasko da Gamos ir Kristupo Kolumbo bei kitu atradeju kelionese atrastoms zinioms Zemelapiu leidimo mastus ir prienamuma visuomenei gerokai paspartino zemelapiu graviravimas ir spausdinimas XVI a gyveno ir dirbo zymus Olandijos ir Prancuzijos kartografai sukure dabartines kartografijos pagrindus Abrahamas Ortelijus sukure pirmajį siuolaikinį atlasa Martinas Behaimas pirmajį zinoma gaublį Gerardas Merkatorius sukure nauja kartografijos revoliucija sukelusia projekcija naudojama iki siol pavaizdavo pasaulį kaip staciakampį kiek suplota ties pusiauju Jau XVII a viduryje Prancuzijoje veike topografijos tarnyba XIX a pradeti gaminti specialus teminiai keliu zemetvarkos juriniai zemelapiai Pabaltijo istorija kartografijojeKlaudijas PtolemejasFranz Johann Joseph von Reilly 1791 m zemelapis LDK siaures vakaraiGerardo Merkatoriaus 1592 m sudarytas Lietuvos zemelapis Kai kurios Pabaltijo sritys buvo zinomos senoves pasauliui Graiku geografas astronomas ir keliautojas Pitejas Masalietis IV a pr m e per savo keliones į Siaures Europa buvo pasiekes Baltijos krantus graiku ir romenu pirkliai palaike prekybinius rysius su Pabaltijo gyventojais II a graiku mokslininkas Klaudijas Ptolemejas taip pat zinojo apie Baltijos rytines pakrantes Jis savo garsiojo veikalo Geografijos vadovas astuntoje knygoje aprasinedamas savo sudarytuosius zemelapius mini Rytu Pabaltijį ir isvardija kai kuriuos to krasto geografinius objektus K Ptolemejo zemelapiai neisliko bet 1416 m is Geografijos duomenu italai atkure 26 zemelapius Viename ju Vidurio Europos yra labai kuklus Lietuvos kartografinis vaizdas Cia į Baltijos jura įteka penkios upes taciau atpazįstamos tik trys Vysla Nemunas Dauguva Tarp dvieju pastaruju upiu yra įrasas zymintis baltu gentis galindus ir suduvius Zydu kartografas A Kreskovas vadinamajame kataloniskajame pasaulio zemelapyje 1375 m pavaizdavo Baltijos jura prie jos pazymejo Ryga Talina Klaipeda neįvardyta isbreze Nemuna labai trumpa ir uzrase Litefanie Pagonis pagoniskoji Lietuva Tai pirmakart zemelapyje paminetas Lietuvos vardas nors ir neįprasta jo forma Dar vienas XV a Zemelapis su gerokai tobulesniu Lietuvos kartografiniu vaizdu tai vokieciu filantropo kardinolo Nikolajaus Kuziecio Vidurio Europos zemelapis sudarytas apie 1450 m Svarbiausia kad N Kuziecio zemelapyje pateiktas gerokai apciuopiamesnis Lietuvos kartografinis vaizdas negu K Ptolemejaus zemelapyje Lietuvos plote jau isbreztos trys upes Nemunas pajurio Sventoji Venta pavaizduoti trys miestai Klaipeda Kaunas ir dar vienas neįvardytas greiciausiai tai Siauliai ar Ukmerge o gal Vilnius Tarp Sventosios ir Ventos N Kuzietis uzrasu pazymejo Lietuva o zemiau Nemuno ir Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste NetikslumaiPanasiu netikslumu yra ir siandienines Lietuvos bei Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kartografiniame vaizde N Kuzietis kaip ir K Ptolemejas vaizdavo pramanytus Teuko kalnus ir Hercinijos miskus Is tariamu Teuko kalnu isnestos Sventosios ir Ventos upes o is Hercinijos misku Nemunas Kadangi Baltijos jura pavaizduota netiksliai tai ir Nemuno bei Sventosios tekejimo kryptys neatitinka tikroves upes isbreztos tekancios is pietu į siaure o turetu buti is rytu į vakarus Be to Nemunas uzuot įsiliejes į Kursiu marias įteka tiesiai į jura Daug yra netikslumu N Kuziecio zemelapyje taciau negalima pamirsti kokiomis salygomis jis rinko duomenis ir jį kure Vis delto sis zemelapis pralenke N Kuziecio pirmtaku zemelapius matematiniais sprendimais vaizdavimo metodais ir turiniu Taip pat skaitykiteMaps lt Geoportal ltLiteraturaLietuvos TSR fizine geografija I V 1958 Kontvainas R Topografija Mokymo priemone geografijos specialybes studentams V 2007 112 p 14 sp l Samas A Zemelapiai ir ju kurejai V 1997 Svedas K Kartografines projekcijos Elementarusis kursas pagal I Starostina V 2008 72 p Zeme ir jos gerybes Vilnius Valstybine enciklopediju leidykla 1992 256 p iliustr ISBN 5 89950 019 0 NuorodosInteraktyvus Lietuvos zemelapis maps lt