Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džeimsas Kukas angl James CookDžeimso Kuko portretasGimė 1728 m spalio 27 d Martonas Jorkšyras AnglijaMirė 1779 m vasari
James Cook
| Džeimsas Kukas angl. James Cook | |
|---|---|
| Džeimso Kuko portretas | |
| Gimė | 1728 m. spalio 27 d. Martonas, Jorkšyras, Anglija |
| Mirė | 1779 m. vasario 14 d. (50 metų) Kealakekua įlanka, Havajų Karalystė |
| Tautybė | britas |
| Sutuoktinis (-ė) | Elizabeth Batts (vedė 1762 m.) |
| Vaikai | 6 |
| Veikla | tyrinėtojas, navigatorius, kartografas |
| Parašas | |
Džeimsas Kukas (angl. James Cook; 1728 m. spalio 27 d. – 1779 m. vasario 14 d.) – anglų jūrininkas, viena reikšmingiausių asmenybių geografinių atradimų istorijoje.
Jaunystė
Džeimsas Kukas gimė vargingoje penkių vaikų šeimoje (tėvas – škotų emigrantas, samdomas darbininkas laukuose), Martone, pietų Jorkšyre, netoli Midlsbro. Dar būdamas vaikas, Kukas persikraustė į Great Ayton fermą, kur mokėsi vietinėje mokykloje. Galimybę mokytis suteikė tėvo darbdavys. Būdamas 13 metų, Džeimsas dirbo kartu su tėvu, kuris jau užėmė valdytojo – ekonomo pareigas.
1745 m. 16 metų amžiaus Kukas paliko namus, persikraustė į Staithėsą, žvejų kaimelį, ir tapo pameistriu pas bakalėjos ir galanterijos pardavėją Viljamą Sandersoną. Po pusantrų metų V. Sandersonas jaunąjį Džeimsą pristatė savo draugams Džonui ir Henriui Vakeriams, vietiniams laivų savininkams Vitbio uoste. Kukas buvo priimtas pameistriu – praktikantu. Jo darbas buvo vežioti anglis anglininku „Freelove“, tarp Taino ir Londono. Tuo metu Kukas savarankiškai studijavo algebrą, trigonometriją, navigaciją ir astronomiją, kaupė žinias, kurių prisireiks siekiant tolimesnės karjeros.
Baigęs trejų metų praktiką, pradėjo dirbti prekybiniuose laivuose, plaukiojančiuose Baltijos jūra. Jis labai greitai nuo mato (kapralo) (1752 m.) laive „Friendship“ tapo jo vadovu (1755 m.). Nepaisant tokio greito kilimo, savanoriu užsirašė į karinį laivyną, kuriame tuo metu buvo galima padaryti geresnę karjerą.
1755 m. Jungtinė Karalystė ruošėsi Septynerių metų karui. 1755 m. birželio 17 d. Kukas buvo nusiųstas į laivą „Eagle“, kuriam vadovavo kapitonas Hju Paliseras. Labai greitai tapo vyriausiuoju matu (kapralu).
Šeimyninis gyvenimas
1762 m. vedė Elizabetą Bates, vieno savo mecenato dukterį, santuokoje susilaukė 6 vaikų. Tuo metu, kai nebūdavo jūroje, laiką leisdavo savo bute East End Londone, lankė šv. Pauliaus bažnyčią, kur buvo pakrikštytas jo sūnus. Kukas tiesioginių palikuonių – visi jo vaikai mirė dar nesusilaukę vaikų.
Karjeros pradžia
Septynerių metų karo metu užsiėmė kartografija, paruošė įėjimo į Vavržynsko įlanką žemėlapius, kuo netiesiogiai prisidėjo prie anglų Kvebeko užkariavimo. Jo kartografinis talentas pasireiškė detalių Niufaundlando žemėlapių sudarymu 1760 m. Į kruopštų darbą atkreipė dėmesį Britanijos admiralitetas.
Pirmoji kelionė (1768–1771)
1766 m. Londono karališkoji draugija patikėjo Kukui (jau karališko laivyno leitenantui) atlikti Veneros stebėjimą Ramiojo vandenyno pietuose. 1768 m. Kukas laivu „Endeavour“ išplaukė iš Anglijos. Praplaukė Horno kyšulį ir pasuko į vakarus. 1769 m. balandžio mėnesį pasiekė Taitį, kur atliko numatytus astronominius stebėjimus. Tuo tikslu saloje jo nurodymu pastatoma observatorija.
Astronomas, atlikęs Veneros stebėjimą, buvo , karališko astronomo asistentas. Gryno, Kuko ir švedų gamtininko apskaičiavimai skyrėsi daugiau, negu leido nukrypimai. Tai lėmė netobuli matavimo įtaisai (nebuvo chronometro).
Vykdydamas antrą ekspedicijos užduotį, Kukas išplaukė į vakarus, ieškodamas neatrasto žemyno „Terra Australis Incognita“. Karališkoji draugija, būtent , tikėjo, kad toks žemynas turi egzistuoti. Kukas manė priešingai – jis tvirtino, kad tokio žemyno neturi būti. Padedama Taičio salos gyventojo, vardu Tupai, kuris gerai pažinojo pietinę vandenyno dalį, ekspedicija pasiekė Naująją Zelandiją. Taip Kukas tapo antruoju europiečiu, aplankiusiu tą žemę (pirmasis ją 1642 m. atrado olandas Abelis Tasmanas). Kukas žemėlapyje pažymi salų krantų kontūrus (padarydamas klaidų). Taip pat atrado Kuko sąsiaurį, skiriantį Šiaurinę ir Pietinę Naujosios Zelandijos salas, kurio nepastebėjo Tasmanas.
Toliau plaukė anksčiau numatytu maršrutu. Kukas norėjo patikrinti, ar Van Diemeno (dabar Tasmanijos) žemė nėra tikėtinas pietinis žemynas. Bet laivas buvo nublokštas į šiaurę. Galiausiai pasiekiama nežinoma žemė – pietrytinis Australijos krantas. Tai įvyko 1770 m. balandžio 19 d. (pagal laivo žurnalą), bet Kukas nepadarė jokių įrašų, kai praplaukė 180 meridianą, tad iš tiesų tai buvo balandžio 20 d. Ten, kur Kukas išsilaipino, dabar yra Viktorijos valstijos miestai ir . Kukas tą vietą pavadino .
Ekspedicija išplaukė į šiaurę, nepaleisdama žemės iš akių. Po savaitės buvo pasiekta ilga įlanka, kurią pavadino Botanikos įlanka (dabartinio Sidnėjaus apylinkėse) botanikų Bankso, Solanderio ir Spoeringo garbei.
Buvo parinkta vieta tolimesniam kolonizavimui. Kai po 18 metų (1788 m.) kapitonas Artūras Filipas atplaukė, kad įkurtų pirmą kalinių koloniją, pamatė, kad vieta netinkama gyvenimui ir nėra tokia, kaip aprašė Kukas. Filipas nuplaukė į pietus, į vietovę, kurią Kukas pavadino Džeksono uostu (Port Jackson), ir kuri dabar yra Sidnėjaus centras.
Ekspedicijos nariai padarė pirmus Australijos floros ir faunos aprašus. Pirmą kartą buvo susidurta su aborigenais. Jie, pasak laivo įgulos, labai keistai elgėsi – neėmė jiems siūlomų dovanų. Pirmas kontaktas nebuvo labai sėkmingas, anglai pradėjo šaudyti į orą. Vienas aborigenas buvo sužeistas, ir tai sukėlė neigiamą jo gentainių reakciją – iš artimiausio kaimo atbėgę gentainiai apmėtė anglus ietimis.
Kelionė buvo tęsiama šiaurės kryptimi, toliau fiksuojama kranto linija. Pablogėjus oro sąlygoms, 1770 m. birželio 11 d. laivas atsimušė į didelį koralų rifą, kuris iki šiol kelia daug sunkumų jūrininkams. Laivas buvo smarkiai apgadintas, teko sustoti remontui (prie Enderio upės ištakų netoli Kuktauno). Sustojimo metu Džozefas Banksas, ir surinko pirmus floros pavyzdžius. Iš vietinės kalbos pasiskolintas keisto šokinėjančio sutvėrimo pavadinimas. Anglai jį pavadino „kangaroo“ nuo Guugu-Yimidhirr, kaip aborigenai vadino pilkąją kengūrą. Kontaktai su vietiniais gyventojais daugiausiai buvo taikūs.
Suremontavus laivą, ekspedicija išplaukė į Jorko pusiasalio kanalą, paskui per Toreso sąsiaurį tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos.
Iki to laiko dėl skorbuto Kukas neprarado nei vieno jūreivio. Tai buvo didelė sėkmė, kadangi jūreivių racioną sudarė tik sūdytas maistas ir džiūvėsiai. Laivui sustojus kapitono nurodymu buvo pririnkta įvairių valgomų augalų, kuriais papildytas laivo meniu. Plaukiant į Javos Bataviją (Nyderlandų Rytų Indijos sostinė), maistui naudotos sūdytos citrinos ir kopūstai. Batavija garsėjo kaip įvairių tropikų ligų – maliarijos, dizenterijos ir kitų židinys. Nuo ligų mirė daug ekspedicijos dalyvių: jūreivis iš Taičio, vertėjas, suomis sekretorius, tarnavęs Banksui, botanikas Hermanas Spoeringas, astronomas Karlas Grynas, dailininkas Sydnis Parkinsonas (Sydney Parkinson). Vieną Naujosios Zelandijos salų Kukas pavadino Spoeringo garbei.
Netrukus po sugrįžimo buvo paskelbti Kuko dienoraščiai, jis tapo mokslo didvyriu. Šlovės sulaukė ir Džozefas Banksas.
Antroji kelionė (1772–1775)
Karališkoji Mokslų Draugija dar kartą patikėjo Kukui mistinės „Terra Australis“ paieškas. Pirmosios ekspedicijos metu Kukas, palikdamas Naująją Zelandiją, įsitikino, kad ji nėra didesnės žemės dalis. Buvo manyta, kad „Terra Australis“ yra kažkur piečiau nuo pirmosios ekspedicijos trasos.
Ekspediciją sudarė du laivai: „Resolution“, kuriam vadovavo Kukas, ir „Adventure“, kuriam vadovavo Tobijas Furno (Tobias Furneaux). Ekspedicija plaukė per labai tolimas pietines geografines platumas (buvo pirmieji, pasiekę 71°10' pietų platumos), atrado Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas.
Keliauti per arktinę miglą ir esant neigiamai temperatūrai buvo labai sunku. „Resolution“ ir „Adventure“ visiškai prarado kontaktą. Furno nuplaukė į Naujosios Zelandijos pusę, kur prarado didžiąją dalį savo įgulos kovose su maoriais ir galiausiai nusprendė grįžti į Angliją. Tuo tarpu Kukas toliau tyrinėjo Antarktidos apylinkes, nors paties kontinento nepasiekė. Galiausiai ekspedicija pasuko į Taitį pasipildyti atsargų.
Grįžtant ekspedicija pabuvojo (dabar Tonga), Kalėdų saloje ir Vanuatu. Šita kelionė patvirtino hipotezę, kad „Terra Australis“ yra tik mokslinė fantazija. Kelionės metu naudotasi tik ką išrastu chronometru, kuriuo naudojantis galima tiksliai nustatyti geografinę ilgumą.
Po šios ekspedicijos karinis laivynas paskyrė Kukui garbės pensiją.
Trečioji kelionė (1776–1779)
Į savo trečiąją kelionę Kukas išplaukė laivu Discovery 1776 m. liepą. Kartu su juo plaukė Resolution, kuriam vadovavo (Charles Clerke). Pirmiausia buvo apiplauktas Gerosios Vilties kyšulys, toliau maršrutas driekėsi per Naujosios Zelandijos regioną, kol galiausiai buvo pasiektas Taitis (čia išlaipintas Omaia – čiabuvis, kuris buvo paimtas per pirmąsias keliones). 1778 m. sausio mėnesį Kukas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu Havajuose, Vaimea įlankoje ( sala). Havajai buvo pavadinti Sendvičo salomis pirmojo admiraliteto lordo grafo Sendvičo (John Montagu, 4th Earl of Sandwich) garbei.
Kitas ekspedicijos tikslas buvo iki tol mažai ištyrinėti Šiaurės Amerikos pietvakarių krantai. 1778 m. kovo 7 d. pasiekta Oregono valstija ties 44°33' šiaurės platumos. Oras buvo ūkanotas, siautė štormas. Pastebėti nežymūs žemės kontūrai. Pradėta ieškoti įlankos, kur būtų galima papildyti vandens, maisto atsargas ir atlikti einamąjį remontą. Iš pradžių buvo pasirinkta įlanka 48°15' šiaurės platumos, bet priartėjus paaiškėjo, kad ji per maža. Vietovė pavadinta Flaterio prieplauka. Čia prasideda Chuano de Fuko sąsiauris. Visą savaitę dėl stiprių vėjų nepavyko priartėti prie kranto. Kovo 29 d. pasirodė miškingos salos krantas, kurią Kukas palaikė žemyno dalimi. Tai buvo Vankuveris. Poilsiui buvo pasirinkta įlanka, pavadinta Ship Cove Karaliaus Jeržeko salyne (dabar Resolution Cove ). Sustojimas truko apie mėnesį. Su vietiniais užmegzti geri santykiai. Vietinių gyventojų kūnai buvo išmarginti tatuiruotėmis, jie mokėjo gaminti kanojas. Pas vietinius pastebėti daiktai (sidabriniai šaukštai, geležiniai įrankiai) liudijo apie ankstesnius kontaktus su europiečiais (greičiausiai su ispanais iš pietų, rusais iš šiaurės ar Hudsono Įlankos kompanijos pirkliais. 1774 m. – 1775 m. juos galėjo aplankyti ispanų ekspedicija, vadovaujama Juano Pereso Hernandezo. Ekspedicija iš jų nusipirko kailių, daugiausiai ruonių.
1778 m. balandžio 26 d. ekspedicija išplaukė į šiaurę. Blogi orai privertė atitolti nuo žemės, kurią vėl pamatė jau prie Aliaskos. Buvo plaukiama laikantis kranto linijos. Apiplaukus pusiasalį ir pasiekus Beringo sąsiaurį, nuspręsta plaukti į rytus. Bet didelės ledo masės ir sunkios laivybos sąlygos Arkties vandenyne privertė Kuką pasukti į pietus.
Kelionės metu labai pasikeitė Kuko charakteris. Jis tapo valdingas ir dirglus. Vis dažniau kentėjo nuo pilvo skausmų. Jo veiksmuose vis daugėja iracionalumo (norėdamas išvengti skorbuto, vertė jūreivius valgyti jūros vėplių mėsą).
1779 m. Kukas grįžo į Havajus. 1779 m. vasario 14 d. Kealakekua įlankoje keletas havajiečių pavogė vieną Kuko valtį. Susidarius tokiai situacijai, kol nebus grąžintas pavogtas daiktas, paprastai būdavo paimama į nelaisvę keletas havajiečių. Tą kartą buvo nutarta paimti įkaitu Havajų karalių Kalaniopuu. Pakrantėje susirinko daug pasipiktinusių čiabuvių. Tragiškų pasekmių būtų išvengta, jei ne Kuko sprendimas grįžti keleto menkaverčių daiktų. Prasidėjus kovai, panaudoti akmenys, paskui strėlės ir ietys, britams buvo duotas įsakymas šaudyti į vietinius iš muškietų. Kovos metu Kukas buvo užmuštas lazdomis.
Pasak legendos, Kukas buvęs suvalgytas. Iš tiesų dalis kūno buvo palaidota, palaikai vėliau perduoti britams, ir oficialiai palaidoti jūroje.
Vadovavimą ekspedicijai perėmė Klerkas. „Resolution“ ir „Discovery“ grįžo į Angliją 1780 m.
Kuko trečiosios ekspedicijos užduotis buvo neįvykdoma, suformuluota remiantis kabinetinių Europos geografų neatitinkančiais tikrovės žemėlapiais ir teiginiais, esą ledas vasarą negali trukdyti laivybai arktiniuose rajonuose. Kukas sunkiomis sąlygomis sugebėjo pažymėti kranto liniją nuo Šv. Elijaus kalno iki Beringo sąsiaurio. Bet šiaurės vakarų kelias pasirodė per sunkus XVIII a. mediniams, plaukiantiems tik vėjui pučiant, laivams.
Kuko palikimas
Per 11 metų Džeimsas Kukas įnešė žymų indėlį į planetos pažinimą. Atrastos Kalėdų ir Sandvičo salos. Didžiausias jo palikimas – detalių žemėlapių sudarymas. Tai, kad kai kurie jų nustoti naudoti visai neseniai, liudija, kokį lygį buvo pasiekęs Kukas.
Be kartografinių pasiekimų, reikšmingi atradimai gamtos srityje (naujos augalų ir gyvūnų rūšys), susitikimai su naujomis tautomis, tokiomis kaip Australijos aborigenai, polineziečiai ir aleutai.
Kuko mokiniai
Daugelis tų, kurie sukūrė Britų laivyną, mokėsi jūreivystės iš Kuko. Tai
Viljamas Blajus – garsus „Bounty“ kapitonas, kuris 1787 m. išplaukė į Taitį duonmedžių sodinukų,
Džordžas Vankuveris – vakarinių Šiaurės Amerikos krantų tyrinėtojas (1791 m. – 1794 m.)
Džordžas Dihonas – trečiosios Kuko ekspedicijos dalyvis, vėliau pats vadovavęs kelionei.
Šaltiniai
- Kukas Džeimsas (James Cook). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 203 psl.
- Rigby, Nigel; van der Merwe, Pieter (2002). Captain Cook in the Pacific. National Maritime Museum, London. p. 25. ISBN 978-0-948065-43-9.
- Horwitz, Tony (2003 m. spalio mėn.). Blue Latitudes: Boldly Going Where Captain Cook Has Gone Before. Bloomsbury. ISBN 978-0-7475-6455-3.
- Stamp 1978, p. 138
Literatūra
- Stamp, Tom and Cordelia (1978). James Cook Maritime Scientist. Whitby: Caedmon of Whitby Press. ISBN 978-0-905355-04-7.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie James Cook, Kas yra James Cook? Ką reiškia James Cook?
Dzeimsas Kukas angl James CookDzeimso Kuko portretasGime 1728 m spalio 27 d Martonas Jorksyras AnglijaMire 1779 m vasario 14 d 50 metu Kealakekua įlanka Havaju KaralysteTautybe britasSutuoktinis e Elizabeth Batts vede 1762 m Vaikai 6Veikla tyrinetojas navigatorius kartografasParasas Dzeimsas Kukas angl James Cook 1728 m spalio 27 d 1779 m vasario 14 d anglu jurininkas viena reiksmingiausiu asmenybiu geografiniu atradimu istorijoje JaunysteDzeimsas Kukas gime vargingoje penkiu vaiku seimoje tevas skotu emigrantas samdomas darbininkas laukuose Martone pietu Jorksyre netoli Midlsbro Dar budamas vaikas Kukas persikrauste į Great Ayton ferma kur mokesi vietineje mokykloje Galimybe mokytis suteike tevo darbdavys Budamas 13 metu Dzeimsas dirbo kartu su tevu kuris jau uzeme valdytojo ekonomo pareigas 1745 m 16 metu amziaus Kukas paliko namus persikrauste į Staithesa zveju kaimelį ir tapo pameistriu pas bakalejos ir galanterijos pardaveja Viljama Sandersona Po pusantru metu V Sandersonas jaunajį Dzeimsa pristate savo draugams Dzonui ir Henriui Vakeriams vietiniams laivu savininkams Vitbio uoste Kukas buvo priimtas pameistriu praktikantu Jo darbas buvo vezioti anglis anglininku Freelove tarp Taino ir Londono Tuo metu Kukas savarankiskai studijavo algebra trigonometrija navigacija ir astronomija kaupe zinias kuriu prisireiks siekiant tolimesnes karjeros Baiges treju metu praktika pradejo dirbti prekybiniuose laivuose plaukiojanciuose Baltijos jura Jis labai greitai nuo mato kapralo 1752 m laive Friendship tapo jo vadovu 1755 m Nepaisant tokio greito kilimo savanoriu uzsirase į karinį laivyna kuriame tuo metu buvo galima padaryti geresne karjera 1755 m Jungtine Karalyste ruosesi Septyneriu metu karui 1755 m birzelio 17 d Kukas buvo nusiustas į laiva Eagle kuriam vadovavo kapitonas Hju Paliseras Labai greitai tapo vyriausiuoju matu kapralu Seimyninis gyvenimas1762 m vede Elizabeta Bates vieno savo mecenato dukterį santuokoje susilauke 6 vaiku Tuo metu kai nebudavo juroje laika leisdavo savo bute East End Londone lanke sv Pauliaus baznycia kur buvo pakrikstytas jo sunus Kukas tiesioginiu palikuoniu visi jo vaikai mire dar nesusilauke vaiku Karjeros pradziaKuko paisytas Niufaundlando zemelapis Septyneriu metu karo metu uzsieme kartografija paruose įejimo į Vavrzynsko įlanka zemelapius kuo netiesiogiai prisidejo prie anglu Kvebeko uzkariavimo Jo kartografinis talentas pasireiske detaliu Niufaundlando zemelapiu sudarymu 1760 m Į kruopstu darba atkreipe demesį Britanijos admiralitetas Pirmoji kelione 1768 1771 Pagrindinis straipsnis Pirmoji Dzeimso Kuko kelione Pirmos keliones marsrutas 1766 m Londono karaliskoji draugija patikejo Kukui jau karalisko laivyno leitenantui atlikti Veneros stebejima Ramiojo vandenyno pietuose 1768 m Kukas laivu Endeavour isplauke is Anglijos Praplauke Horno kysulį ir pasuko į vakarus 1769 m balandzio menesį pasieke Taitį kur atliko numatytus astronominius stebejimus Tuo tikslu saloje jo nurodymu pastatoma observatorija Astronomas atlikes Veneros stebejima buvo karalisko astronomo asistentas Gryno Kuko ir svedu gamtininko apskaiciavimai skyresi daugiau negu leido nukrypimai Tai leme netobuli matavimo įtaisai nebuvo chronometro Kuko nupiestos Naujosios Zelandijos salos Vykdydamas antra ekspedicijos uzduotį Kukas isplauke į vakarus ieskodamas neatrasto zemyno Terra Australis Incognita Karaliskoji draugija butent tikejo kad toks zemynas turi egzistuoti Kukas mane priesingai jis tvirtino kad tokio zemyno neturi buti Padedama Taicio salos gyventojo vardu Tupai kuris gerai pazinojo pietine vandenyno dalį ekspedicija pasieke Naujaja Zelandija Taip Kukas tapo antruoju europieciu aplankiusiu ta zeme pirmasis ja 1642 m atrado olandas Abelis Tasmanas Kukas zemelapyje pazymi salu krantu konturus padarydamas klaidu Taip pat atrado Kuko sasiaurį skiriantį Siaurine ir Pietine Naujosios Zelandijos salas kurio nepastebejo Tasmanas Toliau plauke anksciau numatytu marsrutu Kukas norejo patikrinti ar Van Diemeno dabar Tasmanijos zeme nera tiketinas pietinis zemynas Bet laivas buvo nublokstas į siaure Galiausiai pasiekiama nezinoma zeme pietrytinis Australijos krantas Tai įvyko 1770 m balandzio 19 d pagal laivo zurnala bet Kukas nepadare jokiu įrasu kai praplauke 180 meridiana tad is tiesu tai buvo balandzio 20 d Ten kur Kukas issilaipino dabar yra Viktorijos valstijos miestai ir Kukas ta vieta pavadino Ekspedicija isplauke į siaure nepaleisdama zemes is akiu Po savaites buvo pasiekta ilga įlanka kuria pavadino Botanikos įlanka dabartinio Sidnejaus apylinkese botaniku Bankso Solanderio ir Spoeringo garbei Buvo parinkta vieta tolimesniam kolonizavimui Kai po 18 metu 1788 m kapitonas Arturas Filipas atplauke kad įkurtu pirma kaliniu kolonija pamate kad vieta netinkama gyvenimui ir nera tokia kaip aprase Kukas Filipas nuplauke į pietus į vietove kuria Kukas pavadino Dzeksono uostu Port Jackson ir kuri dabar yra Sidnejaus centras Ekspedicijos nariai padare pirmus Australijos floros ir faunos aprasus Pirma karta buvo susidurta su aborigenais Jie pasak laivo įgulos labai keistai elgesi neeme jiems siulomu dovanu Pirmas kontaktas nebuvo labai sekmingas anglai pradejo saudyti į ora Vienas aborigenas buvo suzeistas ir tai sukele neigiama jo gentainiu reakcija is artimiausio kaimo atbege gentainiai apmete anglus ietimis Kelione buvo tesiama siaures kryptimi toliau fiksuojama kranto linija Pablogejus oro salygoms 1770 m birzelio 11 d laivas atsimuse į didelį koralu rifa kuris iki siol kelia daug sunkumu jurininkams Laivas buvo smarkiai apgadintas teko sustoti remontui prie Enderio upes istaku netoli Kuktauno Sustojimo metu Dzozefas Banksas ir surinko pirmus floros pavyzdzius Is vietines kalbos pasiskolintas keisto sokinejancio sutverimo pavadinimas Anglai jį pavadino kangaroo nuo Guugu Yimidhirr kaip aborigenai vadino pilkaja kengura Kontaktai su vietiniais gyventojais daugiausiai buvo taikus Kuko nupiesta Taicio sala Suremontavus laiva ekspedicija isplauke į Jorko pusiasalio kanala paskui per Toreso sasiaurį tarp Australijos ir Naujosios Gvinejos Iki to laiko del skorbuto Kukas neprarado nei vieno jureivio Tai buvo didele sekme kadangi jureiviu raciona sudare tik sudytas maistas ir dziuvesiai Laivui sustojus kapitono nurodymu buvo pririnkta įvairiu valgomu augalu kuriais papildytas laivo meniu Plaukiant į Javos Batavija Nyderlandu Rytu Indijos sostine maistui naudotos sudytos citrinos ir kopustai Batavija garsejo kaip įvairiu tropiku ligu maliarijos dizenterijos ir kitu zidinys Nuo ligu mire daug ekspedicijos dalyviu jureivis is Taicio vertejas suomis sekretorius tarnaves Banksui botanikas Hermanas Spoeringas astronomas Karlas Grynas dailininkas Sydnis Parkinsonas Sydney Parkinson Viena Naujosios Zelandijos salu Kukas pavadino Spoeringo garbei Netrukus po sugrįzimo buvo paskelbti Kuko dienorasciai jis tapo mokslo didvyriu Sloves sulauke ir Dzozefas Banksas Antroji kelione 1772 1775 Viljamo Hodo piesinys kuriame du kapitono Kuko laivai Resolution ir Adventure Taicio įlankoje Matave Karaliskoji Mokslu Draugija dar karta patikejo Kukui mistines Terra Australis paieskas Pirmosios ekspedicijos metu Kukas palikdamas Naujaja Zelandija įsitikino kad ji nera didesnes zemes dalis Buvo manyta kad Terra Australis yra kazkur pieciau nuo pirmosios ekspedicijos trasos Ekspedicija sudare du laivai Resolution kuriam vadovavo Kukas ir Adventure kuriam vadovavo Tobijas Furno Tobias Furneaux Ekspedicija plauke per labai tolimas pietines geografines platumas buvo pirmieji pasieke 71 10 pietu platumos atrado Pietu Dzordzija ir Pietu Sandvico salas Keliauti per arktine migla ir esant neigiamai temperaturai buvo labai sunku Resolution ir Adventure visiskai prarado kontakta Furno nuplauke į Naujosios Zelandijos puse kur prarado didziaja dalį savo įgulos kovose su maoriais ir galiausiai nusprende grįzti į Anglija Tuo tarpu Kukas toliau tyrinejo Antarktidos apylinkes nors paties kontinento nepasieke Galiausiai ekspedicija pasuko į Taitį pasipildyti atsargu Grįztant ekspedicija pabuvojo dabar Tonga Kaledu saloje ir Vanuatu Sita kelione patvirtino hipoteze kad Terra Australis yra tik moksline fantazija Keliones metu naudotasi tik ka israstu chronometru kuriuo naudojantis galima tiksliai nustatyti geografine ilguma Po sios ekspedicijos karinis laivynas paskyre Kukui garbes pensija Trecioji kelione 1776 1779 Į savo treciaja kelione Kukas isplauke laivu Discovery 1776 m liepa Kartu su juo plauke Resolution kuriam vadovavo Charles Clerke Pirmiausia buvo apiplauktas Gerosios Vilties kysulys toliau marsrutas driekesi per Naujosios Zelandijos regiona kol galiausiai buvo pasiektas Taitis cia islaipintas Omaia ciabuvis kuris buvo paimtas per pirmasias keliones 1778 m sausio menesį Kukas tapo pirmuoju europieciu issilaipinusiu Havajuose Vaimea įlankoje sala Havajai buvo pavadinti Sendvico salomis pirmojo admiraliteto lordo grafo Sendvico John Montagu 4th Earl of Sandwich garbei Kitas ekspedicijos tikslas buvo iki tol mazai istyrineti Siaures Amerikos pietvakariu krantai 1778 m kovo 7 d pasiekta Oregono valstija ties 44 33 siaures platumos Oras buvo ukanotas siaute stormas Pastebeti nezymus zemes konturai Pradeta ieskoti įlankos kur butu galima papildyti vandens maisto atsargas ir atlikti einamajį remonta Is pradziu buvo pasirinkta įlanka 48 15 siaures platumos bet priartejus paaiskejo kad ji per maza Vietove pavadinta Flaterio prieplauka Cia prasideda Chuano de Fuko sasiauris Visa savaite del stipriu veju nepavyko priarteti prie kranto Kovo 29 d pasirode miskingos salos krantas kuria Kukas palaike zemyno dalimi Tai buvo Vankuveris Poilsiui buvo pasirinkta įlanka pavadinta Ship Cove Karaliaus Jerzeko salyne dabar Resolution Cove Sustojimas truko apie menesį Su vietiniais uzmegzti geri santykiai Vietiniu gyventoju kunai buvo ismarginti tatuiruotemis jie mokejo gaminti kanojas Pas vietinius pastebeti daiktai sidabriniai saukstai geleziniai įrankiai liudijo apie ankstesnius kontaktus su europieciais greiciausiai su ispanais is pietu rusais is siaures ar Hudsono Įlankos kompanijos pirkliais 1774 m 1775 m juos galejo aplankyti ispanu ekspedicija vadovaujama Juano Pereso Hernandezo Ekspedicija is ju nusipirko kailiu daugiausiai ruoniu 1778 m balandzio 26 d ekspedicija isplauke į siaure Blogi orai priverte atitolti nuo zemes kuria vel pamate jau prie Aliaskos Buvo plaukiama laikantis kranto linijos Apiplaukus pusiasalį ir pasiekus Beringo sasiaurį nuspresta plaukti į rytus Bet dideles ledo mases ir sunkios laivybos salygos Arkties vandenyne priverte Kuka pasukti į pietus Keliones metu labai pasikeite Kuko charakteris Jis tapo valdingas ir dirglus Vis dazniau kentejo nuo pilvo skausmu Jo veiksmuose vis daugeja iracionalumo noredamas isvengti skorbuto verte jureivius valgyti juros vepliu mesa Dzeimso Kuko mirtis 1779 m Kukas grįzo į Havajus 1779 m vasario 14 d Kealakekua įlankoje keletas havajieciu pavoge viena Kuko valtį Susidarius tokiai situacijai kol nebus grazintas pavogtas daiktas paprastai budavo paimama į nelaisve keletas havajieciu Ta karta buvo nutarta paimti įkaitu Havaju karaliu Kalaniopuu Pakranteje susirinko daug pasipiktinusiu ciabuviu Tragisku pasekmiu butu isvengta jei ne Kuko sprendimas grįzti keleto menkaverciu daiktu Prasidejus kovai panaudoti akmenys paskui streles ir ietys britams buvo duotas įsakymas saudyti į vietinius is muskietu Kovos metu Kukas buvo uzmustas lazdomis Pasak legendos Kukas buves suvalgytas Is tiesu dalis kuno buvo palaidota palaikai veliau perduoti britams ir oficialiai palaidoti juroje Vadovavima ekspedicijai pereme Klerkas Resolution ir Discovery grįzo į Anglija 1780 m Kuko treciosios ekspedicijos uzduotis buvo neįvykdoma suformuluota remiantis kabinetiniu Europos geografu neatitinkanciais tikroves zemelapiais ir teiginiais esa ledas vasara negali trukdyti laivybai arktiniuose rajonuose Kukas sunkiomis salygomis sugebejo pazymeti kranto linija nuo Sv Elijaus kalno iki Beringo sasiaurio Bet siaures vakaru kelias pasirode per sunkus XVIII a mediniams plaukiantiems tik vejui puciant laivams Kuko palikimasKuko pirmosios keliones marstutas pazymetas raudonai antrosios zaliai treciosios melynai Per 11 metu Dzeimsas Kukas įnese zymu indelį į planetos pazinima Atrastos Kaledu ir Sandvico salos Didziausias jo palikimas detaliu zemelapiu sudarymas Tai kad kai kurie ju nustoti naudoti visai neseniai liudija kokį lygį buvo pasiekes Kukas Be kartografiniu pasiekimu reiksmingi atradimai gamtos srityje naujos augalu ir gyvunu rusys susitikimai su naujomis tautomis tokiomis kaip Australijos aborigenai polinezieciai ir aleutai Kuko mokiniaiDaugelis tu kurie sukure Britu laivyna mokesi jureivystes is Kuko Tai Viljamas Blajus garsus Bounty kapitonas kuris 1787 m isplauke į Taitį duonmedziu sodinuku Dzordzas Vankuveris vakariniu Siaures Amerikos krantu tyrinetojas 1791 m 1794 m Dzordzas Dihonas treciosios Kuko ekspedicijos dalyvis veliau pats vadovaves kelionei SaltiniaiKukas Dzeimsas James Cook Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 203 psl Rigby Nigel van der Merwe Pieter 2002 Captain Cook in the Pacific National Maritime Museum London p 25 ISBN 978 0 948065 43 9 Horwitz Tony 2003 m spalio men Blue Latitudes Boldly Going Where Captain Cook Has Gone Before Bloomsbury ISBN 978 0 7475 6455 3 Stamp 1978 p 138LiteraturaStamp Tom and Cordelia 1978 James Cook Maritime Scientist Whitby Caedmon of Whitby Press ISBN 978 0 905355 04 7 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose James Cook Vikiteka James Cook vaizdine ir garsine medziaga