Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Solanum tuberosumValgomoji bulvė Solanum tuberosum žiedaiValgomoji bulvė Solanum tuberosum gumbaiMokslinė klasifikacijaK
Valgomoji bulvė
| Solanum tuberosum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum), žiedai | ||||||||||||||
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum), gumbai | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Solanum tuberosum Linnaeus, 1753 |
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių genties augalas.
Vienmetis žolinis augalas 50-120 cm aukščio, su kuokštinėmis šaknimis. Apatinė stiebo dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs stiebagumbiai (bulvės). Antžeminis stiebas žalias, šakotas, su negausiais prigludusiais plaukeliais. Lapai pertrauktinai poromis plunksniški. Žiedai po 10-20 susitelkę į viršūninius žiedynus. Vainikėlis baltas, violetinis, rausvas. Uoga stambi, žalia, su daugeliu sėklų kiekviename lizde. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Mėgsta lengvą žemę.
Kilmė
Bulvė – gana plačiai auginama kultūra, kuri Pietų Amerikoje buvo sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų. Žinoma labai daug veislių. Laukinės arba savaiminės bulvės auga Pietų Amerikos Andų kalnuose, kur jos buvo svarbiausias maisto produktas. Nuo senų laikų vietinių gyventojų indėnų auginamos Čilėje, Ekvadore, Kolumbijoje, Bolivijoje, Peru, Argentinoje. Inkų civilizacija augino apie 200 veislių bulvių.
Apie 1565 m. bulvių gumbai pasiekė Europą. Pirmasis juos pamatė Ispanijos karalius Pilypas II (1527–1598). Netrukus gumbai pateko į botanikos sodą Nyderlanduose, kur jos buvo auginamos ir platinamos kaip dekoratyviniai augalai, tačiau suprasta, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio, tinka mitybai. 1616 m. bulves, kaip retą ir rafinuotą patiekalą, pateikdavo tik Paryžiuje karaliaus stalui. Skanūs miltingi gumbai pradžioje buvo vadinami triufeliais (pranc. truffe). Nuo 1651 m. bulvės pradėtos auginti maistui. Tai pirmieji padarė vokiečiai. Branderburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas (1620–1688) bulvių auginimą paskelbė nacionaline pareiga. Apie 1770 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (1744–1797) net su kariuomenės pagalba vertė kaimo žmones auginti bulves.
Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696–1763) laikais, spėjama, per Rietavą. Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.
Sudėtis
Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: iki 24 % krakmolo, 2 % augalinių baltymų, fermentų, įvairių biogeninių elementų, organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, šiek tiek proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties, gausu vitaminų A, B, C, P, folinės rūgšties, karotino .
Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07 % nuodingo alkaloido .
Kenkėjai
Kartu su bulvėmis į Europą pateko kolorado vabalas. Jis labai išplito, kadangi naujoje ekosistemoje nebuvo natūralių jo priešų. Iki šiol nedideliuose ūkiuose kolorado vabalai rankomis nurenkami nuo bulvių lapų.
Panaudojimas
Iš bulvių gumbų galima pagaminti virš 200 įvairių produktų: etilo spirito, fotojuostų, klijinių medžiagų, plastmasių, acetono, krakmolo, gliukozės ir kt.
Jomis šeriami gyvuliai, lesinami paukščiai.
Mityba
Svarbiausia bulvių paskirtis – maistui. Iš gumbų gaminami įvairiausi labai maistingi patiekalai.
Maistui tinka tik labai geros kokybės bulvės. Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga, nes visose augalo dalyse yra nuodingo glikozido . Ypač jo daug lapuose ir uogose. Suaugusiuose gumbuose solanino yra nedaug ir toks kiekis nepavojingas. Pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose solanino yra gerokai daugiau. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama viduriuoti, ima dažniau plakti širdis, atsiranda , traukuliai, o labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Reikia skubiai kviesti medicininę pagalbą.
Bulves laikant, vitamino C nuolat mažėja. Pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trečdalis. Be to, jis ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug greičiau. Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, virti pradėti verdančiame vandenyje. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau jose lieka vitaminų.
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |
|---|---|
| Kinija | 68759 |
| Indija | 34658 |
| Rusija | 28874 |
| Ukraina | 19545 |
| JAV | 18826 |
| Vokietija | 11369 |
| Lenkija | 10462 |
| Baltarusija | 8748 |
| Nyderlandai | 6922 |
| Prancūzija | 6808 |
| Lietuva | 716 |
Šaltiniai
- L. Skliarevskis, Maistinių augalų gydomosios savybės, 1985
- Periodinė spauda
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Valgomoji bulvė, Kas yra Valgomoji bulvė? Ką reiškia Valgomoji bulvė?
Solanum tuberosumValgomoji bulve Solanum tuberosum ziedaiValgomoji bulve Solanum tuberosum gumbaiMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Notreliaziedziai Lamiidae Seima Bulviniai Solanaceae Gentis Kiauliauoge Solanum Rusis Valgomoji bulve Solanum tuberosum BinomasSolanum tuberosum Linnaeus 1753 Valgomoji bulve Solanum tuberosum bulviniu Solanaceae seimos kiauliauogiu genties augalas Vienmetis zolinis augalas 50 120 cm aukscio su kuokstinemis saknimis Apatine stiebo dalis su pozeminemis palaipomis ant kuriu susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambus stiebagumbiai bulves Antzeminis stiebas zalias sakotas su negausiais prigludusiais plaukeliais Lapai pertrauktinai poromis plunksniski Ziedai po 10 20 susitelke į virsuninius ziedynus Vainikelis baltas violetinis rausvas Uoga stambi zalia su daugeliu seklu kiekviename lizde Zydi birzelio rugpjucio men Megsta lengva zeme KilmeBulve gana placiai auginama kultura kuri Pietu Amerikoje buvo sukulturinta pries keleta tukstanciu metu Zinoma labai daug veisliu Laukines arba savaimines bulves auga Pietu Amerikos Andu kalnuose kur jos buvo svarbiausias maisto produktas Nuo senu laiku vietiniu gyventoju indenu auginamos Cileje Ekvadore Kolumbijoje Bolivijoje Peru Argentinoje Inku civilizacija augino apie 200 veisliu bulviu Apie 1565 m bulviu gumbai pasieke Europa Pirmasis juos pamate Ispanijos karalius Pilypas II 1527 1598 Netrukus gumbai pateko į botanikos soda Nyderlanduose kur jos buvo auginamos ir platinamos kaip dekoratyviniai augalai taciau suprasta kad augalo gumbai maistingi gero skonio tinka mitybai 1616 m bulves kaip reta ir rafinuota patiekala pateikdavo tik Paryziuje karaliaus stalui Skanus miltingi gumbai pradzioje buvo vadinami triufeliais pranc truffe Nuo 1651 m bulves pradetos auginti maistui Tai pirmieji padare vokieciai Branderburgo burmistras Frydrichas Vilhelmas 1620 1688 bulviu auginima paskelbe nacionaline pareiga Apie 1770 m Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas II 1744 1797 net su kariuomenes pagalba verte kaimo zmones auginti bulves Į Lietuva bulves pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didziojo kunigaikscio Augusto III 1696 1763 laikais spejama per Rietava Is pradziu bulviu laukai isplito dvaru zemese taciau netrukus jas eme auginti visi zemdirbiai SudetisBulviu gumbuose gausu įvairiu maisto medziagu iki 24 krakmolo 2 augaliniu baltymu fermentu įvairiu biogeniniu elementu organiniu ir mineraliniu drusku kalcio kalio magnio gelezies cinko fosforo siek tiek proteino riebalu lastelienos obuoliu citrinos ir rugstyniu rugsties gausu vitaminu A B C P folines rugsties karotino Zaliose augalo dalyse ir pazaliavusiuose gumbuose yra iki 0 07 nuodingo alkaloido KenkejaiKolorado vabalo lervos Kartu su bulvemis į Europa pateko kolorado vabalas Jis labai isplito kadangi naujoje ekosistemoje nebuvo naturaliu jo priesu Iki siol nedideliuose ukiuose kolorado vabalai rankomis nurenkami nuo bulviu lapu PanaudojimasIs bulviu gumbu galima pagaminti virs 200 įvairiu produktu etilo spirito fotojuostu klijiniu medziagu plastmasiu acetono krakmolo gliukozes ir kt Jomis seriami gyvuliai lesinami pauksciai MitybaSvarbiausia bulviu paskirtis maistui Is gumbu gaminami įvairiausi labai maistingi patiekalai Maistui tinka tik labai geros kokybes bulves Vartoti labai sudygusius ir pazaliavusius gumbus pavojinga nes visose augalo dalyse yra nuodingo glikozido Ypac jo daug lapuose ir uogose Suaugusiuose gumbuose solanino yra nedaug ir toks kiekis nepavojingas Pazaliavusiuose supuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose solanino yra gerokai daugiau Pavasarį ir vasara po bulviu odele susikaupia daug solanino todel bulves reikia storai lupti Suvalgius bulviu su dideliu kiekiu solanino gerkleje darosi kartu ir ja persti ima pykinti pradedama viduriuoti ima dazniau plakti sirdis atsiranda traukuliai o labai sunkiais atvejais netenkama samones Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervu sistema Reikia skubiai kviesti medicinine pagalba Bulves laikant vitamino C nuolat mazeja Pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trecdalis Be to jis ilgiau islieka sveikuose gumbuose o suzalotuose ir susalusiuose suyra daug greiciau Kad vitamino C isliktu kuo daugiau reikia ilgai nelaikyti nuskustu bulviu virti pradeti verdanciame vandenyje Kuo greiciau bulves isverda tuo daugiau jose lieka vitaminu ProdukcijaTukstanciai tonu 2008 m Kinija 68759Indija 34658Rusija 28874Ukraina 19545JAV 18826Vokietija 11369Lenkija 10462Baltarusija 8748Nyderlandai 6922Prancuzija 6808Lietuva 716SaltiniaiVikiteka Valgomoji bulve vaizdine ir garsine medziagaL Skliarevskis Maistiniu augalu gydomosios savybes 1985 Periodine spauda