Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Čečėnijos Respublika čeč Нохчийн Республика Noxçiyn Respublika rus Чеченская Республика Rusijos Federacijos respublika K

Čečėnijos Respublika

  • Pagrindinis puslapis
  • Čečėnijos Respublika
Čečėnijos Respublika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,2 mln. gyventojų (2010).

Čečėnijos Respublika
Чеченская Республика
Нохчийн Республика
(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybė  Rusija
Federalinė apygarda
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazas
Administracinis centras Groznas
Oficialios kalbos rusų kalba, čečėnų kalba
Prezidentas Ramzanas Kadyrovas
Vyriausybės pirmininkas Muslimas Chučijevas
Gyventojų (2018) 1 436 981 (33)
Plotas 17 300 km² (80)
  - vandens % labai nedidelis %
Tankumas (2018) 83 žm./km²
Vikiteka Čečėnijos RespublikaVikiteka

Istorija

Rusijoje įvykus revoliucijai, 1920 m. buvo sudaryta Čečėnų nacionalinė apygarda Rusijos TFSR sudėtyje. 1922 m. apygarda buvo pertvarkyta į autonominę sritį. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. 1944 m. čečėnai buvo deportuoti į Vidurinę Aziją. Europos Parlamentas vertina sovietų politiką čečėnų atžvilgiu kaip genocidą. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Tarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos Rusija ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino. 1992 m. čečėnai nesutiko pasirašyti federalinės sutarties su Rusija, bet derybos dėl pasirašymo tęsėsi iki 1994 m. Tik 1994 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nusprendė pradėti karą ir atstatyti federalinę valdžią. 1 karas truko beveik 2 metus. 1996 m. Rusijos ir Čečėnijos atstovai pasirašė Chasaviurto sutartis, pagal kurias Rusija išvedė savo kariuomenę iš Čečėnijos. Po Antrojo Čečėnijos karo Čečėnija buvo inkorporuota į Rusijos Federacijos sudėtį. 2003 m. priimta dabartinė Čečėnijos Respublikos konstitucija.

Ginkluotas konfliktas su Rusija

Pagrindinis straipsnis – Ičkerijos-Rusijos konfliktas.

Ičkerijos-Rusijos konfliktas – karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Dalinamas į Pirmajį ir Antrąjį karus.

Gyventojai

Pagal 2010 m. duomenis, Čečėnijoje buvo 1 268 989 gyventojų. Pagal 2010 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 95,3 % populiacijos. Rusai sudarė 1,9 %, kumykai – 1,0 %, ingušai – 0,1 % gyventojų.

Miestai

Didžiausi miestai 2020 m. (> 20 tūkst. gyventojų):

  1. Groznas
  2. Šali
  3. Urus Martanas
  4. Gudermesas
  5. Argunas
  6. Ačchoj Martanas

Šaltiniai

  1. „Rostato“. Suarchyvuotas originalas (XLS) 2020-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-02.
  2. http://www.kavkazcenter.com/eng/content/2004/02/26/2469_print.html
  3. „Čečėnijos karai“.

Nuorodos

  • LTV eteryje – Europą sužavėjusio „Barzakh“ televizinė premjera[neveikianti nuoroda]
  • Žmogaus teisių gynėjai: teisių pažeidimų Čečėnijoje nemažėja
   Šis straipsnis apie Rusiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 06:41

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čečėnijos Respublika, Kas yra Čečėnijos Respublika? Ką reiškia Čečėnijos Respublika?

Cecenijos Respublika cec Nohchijn Respublika Noxciyn Respublika rus Chechenskaya Respublika Rusijos Federacijos respublika Kaukaze 1 2 mln gyventoju 2010 Cecenijos Respublika Chechenskaya Respublika Nohchijn Respublika Issamiau Issamiau Valstybe RusijaFederaline apygardaEkonominis regionas Siaures KaukazasAdministracinis centras GroznasOficialios kalbos rusu kalba cecenu kalbaPrezidentas Ramzanas KadyrovasVyriausybes pirmininkas Muslimas ChucijevasGyventoju 2018 1 436 981 33 Plotas 17 300 km 80 vandens labai nedidelis Tankumas 2018 83 zm km Vikiteka Cecenijos RespublikaVikitekaIstorijaRusijoje įvykus revoliucijai 1920 m buvo sudaryta Cecenu nacionaline apygarda Rusijos TFSR sudetyje 1922 m apygarda buvo pertvarkyta į autonomine sritį XX a ketvirto desimtmecio pabaigoje Cecenija buvo sujungta su Ingusija sukuriant Cecenijos Ingusijos autonomine respublika XX a penktame desimtmetyje cecenai sukilo pries tarybine valdzia Stalinas cecenus kaltino padedant vokieciams II Pasaulinio karo metu įrodyta kad cecenu partizanai kariavo su vokieciais pries TSRS kariuomene 1944 m cecenai buvo deportuoti į Vidurine Azija Europos Parlamentas vertina sovietu politika cecenu atzvilgiu kaip genocida Cecenams buvo leista grįzti į Tevyne tik 1956 m kai Nikita Chrusciovas pradejo destalinizacija Cecenija buvo rusifikuojama ir veliau Nuo pat 1956 m gyventojai buvo reikalaujami moketi rusu kalba Zlugus Tarybu Sajungai t y 1991 m cecenu lyderiu grupe paskelbe nepriklausoma Ickerijos cecenu respublika taciau jos Rusija ir tarptautine bendruomene niekada nepripazino 1992 m cecenai nesutiko pasirasyti federalines sutarties su Rusija bet derybos del pasirasymo tesesi iki 1994 m Tik 1994 m Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nusprende pradeti kara ir atstatyti federaline valdzia 1 karas truko beveik 2 metus 1996 m Rusijos ir Cecenijos atstovai pasirase Chasaviurto sutartis pagal kurias Rusija isvede savo kariuomene is Cecenijos Po Antrojo Cecenijos karo Cecenija buvo inkorporuota į Rusijos Federacijos sudetį 2003 m priimta dabartine Cecenijos Respublikos konstitucija Ginkluotas konfliktas su RusijaPagrindinis straipsnis Ickerijos Rusijos konfliktas Ickerijos Rusijos konfliktas karinis konfliktas tarp nepriklausomybes siekusios Ickerijos Cecenu Respublikos ir Rusijos Federacijos Dalinamas į Pirmajį ir Antrajį karus zemelapisGyventojaiPagal 2010 m duomenis Cecenijoje buvo 1 268 989 gyventoju Pagal 2010 m atlikta gyventoju surasyma cecenai sudare 95 3 populiacijos Rusai sudare 1 9 kumykai 1 0 ingusai 0 1 gyventoju Miestai Didziausi miestai 2020 m gt 20 tukst gyventoju Groznas Sali Urus Martanas Gudermesas Argunas Acchoj MartanasSaltiniai Rostato Suarchyvuotas originalas XLS 2020 05 01 Nuoroda tikrinta 2020 06 02 http www kavkazcenter com eng content 2004 02 26 2469 print html Cecenijos karai NuorodosLTV eteryje Europa suzavejusio Barzakh televizine premjera neveikianti nuoroda Zmogaus teisiu gynejai teisiu pazeidimu Cecenijoje nemazeja Sis straipsnis apie Rusija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    FC Antwerpen

  • Liepa 20, 2025

    FC Civics Windhoek

  • Liepa 21, 2025

    FC Chișinău

  • Liepa 20, 2025

    FA Ulis Erewan

  • Liepa 20, 2025

    FA Panevėžys

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje