Čampa

Čampa (skr. नगरचम्प = IAST: Nagaracampa), Čamų kalba: ꨌꩌꨛꨩ Campa, khmer. ចាម្ប៉ា = Châmpa), dar žinoma kaip Čiampa, Tiampa – istorinė valstybė VI-XV a. egzistavusi Vietnamo vidurio dalies pajūrio lygumose. Kartais Čampai priskiriami ir jos pirmtakės Linji bei įpėdinės Pandurangos laikotarpiai. Tokiu atveju Čampos istorija datuojama nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIX a. Valstybėje dominavo austronezinė tauta čamai.

नगरचम्प Nagaracampa Čampa
karalysčių konfederacija
← 529 – 1471 →
Čampa X a. (pažymėta geltonai)
Sostinė	Simhapura, Virapura, Indrapura, Vidžaja
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	529 m., 529
- Užima Vietnamas	1471 m.

Dėl valstybės pavadinimo kilmės nėra sutariama. Tradiciškai buvo manoma, kad jis kilęs iš sanskrito žodžio campaka, reiškiančio gražiai žydinčią magnolijos rūšį. Pastaruoju metu šia hipoteze yra abejojama, ir manoma, kad jis galėjo kilti iš čamų tautos savivardžio. Kiniškuose tekstuose Čampa buvo vadinama kin. 占城, pinyin: Zhànchéng. Vietnamiečių istoriografijoje ji vadinama viet. Chiêm Thành, 占城 arba viet. Chiêm Bá, 占婆.

Geografija

Didžiausio išsiplėtimo metu Čampai priklausė visas ilgas pajūrio ruožas nuo šiuolaikinio Donghojaus iki šiuolaikinio Hošimino: Kuangči, Hujės, Danango, Kuangngajaus, Zialajaus, Daklako, Chanhoa ir Lamdongo provincijos.

Nors formaliai ji valdė ir kalnuotas teritorijas rytuose (dabartinės Vietnamo centrinės aukštumos), jos nevaidino didelio vaidmens šalyje, o visi svarbiausi miestai koncentravosi pajūryje, ir jūros prekyba buvo viena svarbiausių ūkio šakų.

Spėjama, kad Čampa politiškai nebuvo vieninga valstybė, o greičiau atskirų kunigaikštysčių konfederacija. Ją sudarė šios penkios svarbiausios kunigaikštystės, apsupusios stiprius prekybinius uostus:

• Indrapura – užėmė šiauriausią atkarpą. Jos pagrindinis centras buvo Tubono upės baseinas (Danangas), kur buvo sostinės Simhapura (dab. Čakieu), Indrapura (dab. Dongzuongas) ir Misono šventvietės. Indrapura taip pat valdė teritorijas šiaurėje, kadaise sudariusias Linji karalystės branduolį. Jas sudarė 4 apskritys (viṣaya): Ulik (Hujė), Vvyar (Kuangči pietūs), Jriy (Kuangči centras aplink Donghojų) ir Traik (Kuangči šiaurė);
• Amaravatis – dabartinė Kuangngajaus provincija. Ši karalystė ankstyvu laikotarpiu inkorporuota į Indrapurą;
• Vidžaja – buvo Čampos centre, užėmė Zialajaus provinciją. Jos sostinė buvo dabartinis Annionas (20 km nuo Kuiniono);
• Kautara – užėmė Daklako provincijos pajūrį ir šiaurinę Chanhoa provincijos dalį. Jos sostinė buvo dabartinis Niačangas.
• Panduranga – piečiausia Čampos dalis į pietus nuo Kautaros. Užėmė Chanhoa provincijos pietinę dalį ir Lamdongo pajūrį. Jos sostine buvo dabartinis Fanzangas.

Visos karalystės grupavosi į du klanus. Šiaurinės buvo priskiriamos Kokospalmės klanui (narikelavamsa), o pietinės - Arekos klanui (kramukavamsa).

Susikūrimas

Pagrindinis straipsnis – Linji (Vietnamas).

Seniausia žinoma priešistorinė kultūra vėliau susikursiančios Čampos teritorijoje buvo Sahuinio kultūra. Spėjama, kad jos nešėjai persikėlė iš šiaurinio Borneo, ir kad jie buvo dabartinių čiamų protėviai. Ji klestėjo I tūkst. pr. m. e. ir buvo vienalaikė su Vietnamo šiaurėje egzistavusia Dongsono kultūra. Skirtingai nei Dongsono, Sahiunio kultūros nešėjai gamino ir naudojo daug geležies dirbinių.

I a. pr. m. e. būsimosios Čampos šiaurines teritorijas nukariavo Kinijos Han dinastija ir įkūrė čia Žinano apygardą. II a. sukilimo metu dalis šios apygardos atsiskyrė, ir susikūrė Linji karalystė. Šią valstybę, tiesioginę Čampos pirmtakę, mini kinų šaltiniai. Jos sostine tapo Kandarpurpura netoli dab. Hujės, ir ji buvo svarbus taškas jūriniame prekybos kelyje tarp Kinijos ir Vakarų.

Kaip ir kitos tuometinės Pietryčių Azijos valstybės, tokios kaip Funanė ar Malajų salyno šalys, kultūriškai Linji buvo artima indiškajai kultūrai. Čia introdukuotos indų religijos hinduizmas bei budizmas. III-V a. ji rengė jūrinius žygius prieš Kinijos Dziaodžou provinciją.

Nuo V a. kinų šaltiniai mini daug kitų valstybėlių į pietus nuo Linji, tarp kurių buvo Situ, Boliao ar Čiudučianas. Tarp mokslininkų nėra sutariama, kuri iš tų valstybių buvo Čampos pirmtakė. Pasak Linji teorijos šalininkų, tuo metu Linji nukariavo Situ pietuose ir perkėlė savo galios centrą į Tubono upės slėnį, kur suklestėjo nauja Linji sostinė Simhapura, statyta IV a. pabaigoje. Priešingai, pasak Čampos hipotezės šalininkų, čamų karalystė Situ iš Tubono slėnio išplėtė savo teritorijas į šiaurę ir absorbavo šiaurinę kaimynę. Tiesa, nepaisant šio pokyčio, kinų tekstuose naujoji valstybė ir toliau buvo vadinama Linji.

Nėra sutariama, kokią datą reiktų laikyti perėjimu iš Linji į Čampą. Dalis autorių Čampos pradžia sieja su 529 m., kuomet į valdžią atėjo Gangaradžos (IV) dinastija, kurios valdovai perkėlė sostinę į Simhapurą. Tačiau pirmasis žinomas valdovas, kuris oficialiai titulavosi „Čamų valdovu“ (śrī campeśvara), o valstybę vadino Čampa (Campādeśa), buvo Kandarpadarma, atėjęs į valdžią 629 m.

Čampos aukso amžius

Čampos istorija dalinama į dinastijas, kurios numeruojamos pradedant nuo IV (pirmosios trys priskiriamos Linji karalystei). Pagrindinis Čampos centras keletą kartų keitėsi, o kai kuriais laikotarpiais nebuvo vieno lyderiaujančio miesto.

IV dinastija, kurios pradininkas buvo Rudravarmanas I (529–565), kildino save iš Linji karaliaus Gangaradžos. Šios dinastijos valdovai sostine buvo Simhapura (viet. Trà Kiệu) netoli Danango. Jos valdovai susirašinėjo su Sui Kinija, siekdami gerų santykių. Tačiau 605 m. Kinija užpuolė Čampą, nusiaubė sostinę, ir šiaurinėse provincijose atkūrė Žinano apygardą (vėliau Huandžou kin. 驩州, pinyin: Huānzhou). Nepaisant to, vėlesni valdovai toliau palaikė gerus antykius su Tang Kinija. Valdant Vikrantavarmanui (653–686) karalytėje suklestėjo indiška kultūra, plėtėsi Misono šventvietė, formavosi Čampos architektūriniai stiliai. Be to, tuometinė Čampa formavosi kaip aktyvi jūrinė valtybė, daug prisidėjusi prie Malajų salyno bei Kinijos prekybos.

VIII a. viduryje nusilpus Indrapurai šiaurėje (to priežastys nežinomos), hegemoniją Čampoje perėmė pietinė karalystė Kautara. Iš jos kilęs Pritindravarmanas (758-770) pradėjo naują, V (Vičitrasagaros) dinastiją, o sostine padarė Virapuros miestą. Šios dinastijos Čampą kinų šaltiniai vadina Huanvangu (kin. 環王, pinyin: Huánwáng). Dinastijos laikais vyko šventviečių statybos Pandurangoje ir Kautaroje, tarp kurių svarbiausia buvo Po Nagaro šventvietė. Tiesa, klestinti karalystė turėjo daug priešų jūroje: VIII a. ją ne kartą nusiaubė jūrinės tautos, tar kurių svarbiausios buvo javakai (skr. Javaka, tapatinami su javiečiais ar Šrividžaja) ir kunluniai.

IX a. II pusėje Indravarmanas II (?–893) vėl perkėlė galios centrą į Indrapurą. Jis įkūrė Indrapuros miestą, kuris tapo naująja sostine. Jo dinastija vadinama VI (Bhrgu) dinastija. Jos valdymo laikais suklestėjo budizmas, vyko šventyklų statybos, ir Čampa išgyveno aukso amžių.

• Misono šventvietė Indrapuroje
• Čiendano šventvietė Amaravatyje
• XI a. Banito šventvietės Vidžajoje
• Po Nagaro šventvietės fragmentas Kautaroje
• Po Sah Inu šventykla Pandurangoje

X-XIII a.

X a. iš Kinijos išsivadavusi Daikovieto valstybė tapo nauja šiaurine Čampos kaimyne. Ją valdant Le dinastijos karaliui Le Hoanui, 982 šis užpuolė Čampą ir nusiaubė Indrapurą. Indrapuros sostą uzurpavo vietnamietis Liu Ketongas (viet. Lưu Kế Tông, 986–989), kuris griovė induistines šventyklas ir vykdė terorą. Šiam mirus, valdžią susigrąžino Harivarmanas II (988-997), kuris įkūrė trumpalaikę VII dinastiją.

Nuo X a. pabaigos žinios apie Čampą tampa fragmentiškos. Tuo metu Čampa susidūrė su agresyvia Daivieto Li dinastija, kuri pradėjo „veržimosi į pietus“ (namtieno) politiką. XI a. I pusėje ją valdė visa eilė valdovų, kurie bendrai vadinami VIII dinastija, tačiau nėra žinoma, kur buvo jų sostinės. Amžiaus II pusėje Čampos galios centras persikėlė į pietus (IX dinastija), tačiau čia vyko pilietinis karas tarp Kautaros ir Pandurangos.

Suirutės laikotarpį pabaigė Harivarmanas IV (1074-1080), kilęs iš Kokospalmės klano. Jis suvienijo Čampą sugrąžino galios centrą į Indrapurą. Jam valdant atstatytas Simhapuros miestas, praplėsta Misono šventvietė, atlikta daug administracinių reformų. Jo pradėta X dinastija valdė iki 1145 m. Tais metais sostinė galutinai perkelta į Vidžają, kur ji išbuvo iki 1474 m.

XII a. didžiausią grėsmę Čampai kėlė Khmerų imperija vakaruose. Su pastaraja vyko daugybė permainingų karų. 1178 m. Čampa užpuolė khmerų sostinę Angkorą, o 1191 m. khmerai užėmė Čampos sostinę. Pačioje XIII a. pradžioje khmerams laikinai pavyko užimti pietines Čampos teritorijas, kurios buvo susigrąžintos 1220 m..

XIII a. pabaigoje sustiprėjo Mongolų imperijos grėsmė. Juan dinastija 1283–1285 m. keletą kartų puolė šalį, tačiau patirdavo pralaimėjimą. Paskutinį kartą mongolams sutrukdė Vietnamo armija, ir Čampa veikė kartu su Daivietu. Tai užmezgė trumpą draugystės laikotarpį tarp abiejų valstybių. Čan dinastijos princesė ištekinta už Čampos karaliaus Simhavarmano III (1288–1307), už ką kaip kraitį Vietnamas gavo dvi šiauriausias jos provincijas (dab. Hujė ir pietinė Kuangči).

Smukimas

Pagrindinis straipsnis – Namtienas.

XIII a. Pietyčių Azijoje keitėsi geopolitinė situacija. Žlugo Khmerų imperija, senosios Malajų salyno valstybės. Silpo Indijos civilizacijos įtaka regione. Čampoje XIII a. nutrūko šventyklų statybos, nebeliko įrašų. Todėl vieninteliais istoriniais šaltiniais liko Kinijos ir Vietnamo liudijimai.

Po Simhavarmano III mirties vėl pablogėjo santykiai su Daivietu. 1312 m. Čan dinastija užėmė Čampą ir 14 metų išlaikė ją savo vasalinėje priklausomybėje. Tuo metu Vietnamui atiteko šiauriausia kunigaikštystė Indrapura. Čia vietnamiečiai įkūrė Hojano ir Danango uostus, kurie ilgainiui tapo jūrinės prekybos konkurentais su Čampa.

Paskutinis žymus Čampos valdovas buvo Čebongnga (1360–1390), kuriam pavyko iš jūros pusės užpulti Vietnamo sostinę Tanglongą 1372 ir 1377 m., kas sukėlė Čan dinastijos žlugimą Vietname. Tačiau 1390 m. mūšyje vietnamiečiai pirmą kartą panaudojo šaunamuosius ginklus ir tik taip sugebėjo laimėti ir išvyti čamus iš savo teritorijų.

XIII (Vrisu) dinastija (1390-1441 m.) pasižymėjo keliais stipriais valdovais, kurie sugebėjo patirti karinių laimėjimų pietuose, užimdami Mekongo deltą. Tačiau XIV dinastija buvo labai silpna. Tuo pasinaudojo Le dinastijos valdomas Daivietas. 1471 m. valdovo Le Tangtongo vadovaujama Vietnamo armija įsiveržė į Čampą. Šis karas baigėsi visišku Čampos pralaimėjimu, dėl ko šalis neteko savo sostinės Vidžajos. Tai sukėlė masines vietos gyventojų čamų migracijas į Kambodžą ir Malakos pusiasalį, kurios tęsėsi iki pat XIX a.

Čampos likučiai pietuose (Kautaros ir Pandurangos karalystės) nuo 1471 m. konsolidavosi kaip Pandurangos karalystė. Ši valstybė išlaikė Čampos valdymo tradiciją ir kultūrą iki pat XIX a.

Dinastijos

Vietnamo istorija
Šiaurė	Centras
Hongbang	Sahuinis
Vanlangas, Aulakas	Hotontinis
Namvietas
Han (Dziaodžou):
Dziaodži, Dziudžen	Žinanas
Vanšuanas	Lamapas
Tang (Anamas)
Ngo > Din > Le	Čampa
Li > Čan > Ho
Ming (Dziaodži)
Le > Mak	Panduranga
Čin	Nguen
Taison > Nguen
Prancūzijos Indokinija:
(Tonkinas, Anamas, Kočinčina)
Š. Vietnamas	P. Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika
Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos

Pagrindinis straipsnis – Čampos karaliai.

Per ilgą istoriją Čampą valdė kelios dinastijos, kurios sostinėmis padarydavo vis kitą miestą. Kai kurios dinastijos turi pavadinimus, o kitos yra numeruojamos. Numeracija pradedama nuo IV, nes įskaičiuojamos 3 Linji karalystės dinastijos.

Dinastija	Įkūrėjas	Valdovai	Sostinė	Laikotarpis
Gangaradža (IV) dinastija	Rudravarmanas I	~9	Simhapura	529–758
Vičitrasagara (V) dinastija (kin. 環王, pinyin: Huánwáng)	Pritindravarmanas	5	Virapura	757–854
Bhrgu (VI) dinastija	Rudravarmanas	10	Indrapura	800–986
VII dinastija	Harivarmanas II	2	Indrapura	989–1007
VIII dinastija	Harivarmanas III	?	iš pradžių Kautara, vėliau nežinoma	1007–1044
Uroja (IX) dinastija	Paramešvaravarmanas I	3	Kautara ir Panduranga	1044–1074
Pralayasvara (X) dinastija	Harivarmanas IV	6	Indrapura ir Vidžaja	1074–1145
XI dinastija	Rudravarmanas IV	13	Vidžaja	1145–1318
XII dinastija	Džaja Ananda	3	Vidžaja	1318–1390
Vrisu (XIII) dinastija	Simhavarmanas VI	3	Vidžaja	1390–1441
XIV dinastija	Mahavidžaja	6	Vidžaja	1441–1474

Išnašos

1. "Champa, Sanskrit Dictionary for Spoken Sanskrit". spokensanskrit.org. Retrieved 16 January 2019.
2. Vickery, Michael (2011), "Champa Revised", in Lockhart, Bruce; Trần, Kỳ Phương (eds.), The Cham of Vietnam: History, Society and Art, Hawaii: University of Hawaii Press, pp. 363–420
3. Maspero, Georges (2002). The Champa Kingdom. White Lotus Co., Ltd. ISBN 978-9-74753-499-3.
4. Griffiths, Arlo; Hardy, Andrew; Wade, Geoff, eds. (2019). Champa: Territories and Networks of a Southeast Asian Kingdom. Danang: École française d’Extrême-Orient. ISBN 978-2-85539-269-1.
5. Cœdès, George (1968). Walter F. Vella (ed.). The Indianized States of Southeast Asia. trans. Susan Brown Cowing. University of Hawaii Press. ISBN 978-0-824-80368-1.
6. Lafont, Pierre-Bernard (2007), Le Campā: Géographie, population, histoire, Indes savantes, ISBN 978-2-84654-162-6
7. Cœdès, George (1968). Walter F. Vella (ed.). The Indianized States of Southeast Asia. trans. Susan Brown Cowing. University of Hawaii Press. ISBN 978-0-824-80368-1.
8. Momorki, Shiro (2011), ""Mandala Campa" Seen from Chinese Sources", in Lockhart, Bruce; Trần, Kỳ Phương (eds.), The Cham of Vietnam: History, Society and Art, Hawaii: University of Hawaii Press, pp. 120–137
9. Vickery, Michael (2011), "Champa Revised", in Lockhart, Bruce; Trần, Kỳ Phương (eds.), The Cham of Vietnam: History, Society and Art, Hawaii: University of Hawaii Press, pp. 363–420
10. Vickery, Michael (2011), "Champa Revised", in Lockhart, Bruce; Trần, Kỳ Phương (eds.), The Cham of Vietnam: History, Society and Art, Hawaii: University of Hawaii Press, pp. 363–420
11. Miksic, John Norman; Yian, Goh Geok (2016). Ancient Southeast Asia. Routledge. ISBN 978-0-41573-554-4.
12. Kiernan, Ben (2009). Blood and Soil: A World History of Genocide and Extermination from Sparta to Darfur. Yale University Press. ISBN 978-0-300-14425-3.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Čampa, Kas yra Čampa? Ką reiškia Čampa?