Dziaodžou

Dziao provincija arba Dziaodžou (kin. 交州, pinyin: Jiaozhou), Ziao provincija (viet. Giao Châu) – Han dinastijos Kinijos administracinis vienetas, buvęs dabartiniame Šiaurės Vietname ir pietinėje Kinijoje (dab. Kinijos Guangsi, Hainano, Guangdongo provincijose).

Dziao provincija 交州刺史部
← 111 m. pr. m. e. – 544 →
Dziaodži provincija mūsų eros pradžioje
Valstybė	Kinijos imperija
Administracinis centras	Guangšin, Bangu, Longbianas
Dziunai	9
111 m. BC–229 m.	Han dinastija
229–280 m.	Rytų U
265–420 m.	Dzin dinastija
420–479 m.	Liu Song
479–502 m.	Pietų Či
502–544 m.	Liang dinastija

Tai buvo viena iš 13 Kinijos provincijų, piečiausia Kinijos imperijos dalis.

Pavadinimo kilmė

Senovėje regionas buvo žinomas kaip Lingnanas (kin. 嶺南, pinyin: Lingnan), t. y. „į pietus nuo Kalnagūbrio“ (turėtas omenyje Nanlingas). Nuo seniausių laikų čia gyveno vietai (kin. yue) – įvairios austroneziečių ir tajų-kadajų kilmės gentys, dabartinių vietnamiečių, džuangų, šujų, dongų ir kt. etninių grupių protėviai.

Šiam „laukiniam“ regionui nuo Džou dinastijos laikų alternatyviai buvo taikomas ir pavadinimas Dziaodži (kin. 交趾, pinyin: Jiāozhǐ), kuris taip pat naudotas įvardinti į pietus nuo civilizuotos Kinijos gyvenančias laukines tautas (nanmanų ir vietų sinonimas).

Dėl dziaodži žodžio kilmės nėra sutariama. Senovės Kinijoje žodis buvo aiškinamas užrašymo hieroglifais reikšme. 交趾 gali reikšti „sukryžiuotos kojos“, „sukryžiuoti kojų pirštai“. Klasikiniai kinų šaltiniai siejo šį žodį su barbarišku papročiu kryžiuoti kojas ar maudytis vyrams ir moterims kartu.

Šiuolaikiniai tyrėjai linkę laikyti šį žodį fonetiniu skoliniu į kinų kalbą, tiesiog užrašytu hieroglifais pagal senovinį tarimą. Senovės kinų kalba šie hieroglifai buvo tariami *kreːw *kjɯʔ. Pirminis žodis galėjo būti *k(ə)ra:w, tajų kadajų prokalbėje paplitęs terminas, reiškęs „žmogus“. Iš jo išsivystė tokie dabartiniai savivardžiai kaip lao, gelao ar kra. Taigi, lao ir jiao gali būti kognatai.

Pirmasis Šiaurės dominavimas

Prieš įsitvirtinant Kinijos valdžiai, paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą pietinėje Kinijoje ir Šiaurės Vietname konsolidavosi vietų etnosų gentinės valstybės, pvz. Aulakas. Galiausiai jas visas suvienijo Čung dinastijos valdomas Nanjue.

111 m. pr. m. e. Kinijos imperatoriaus Udi armija surengė karinę ekspediciją į pietus, užėmė Namvieto teritoriją ir pavertė ją Kinijos dalimi – Dziaodži provincija (kin. 交趾刺史部, pinyin: Jiaoji cìshǐbù). Ji kitų provincijų pavyzdžiu buvo sudalinta į smulkesnius administracinius vienetus - apygardas (kin. 郡, pinyin: jùn), kurių iš viso čia buvo 9.

Šis laikotarpis Vietnamo istoriografijoje vadinamas Pirmuoju Šiaurės dominavimu (viet. Bắc thuộc lần thứ nhất, 北屬吝次一). Užėmusi kraštą, Kinija iš karto pradėjo intensyvią sinizaciją, kurdama čia kiniškas politines struktūras, plėtodama kinišką gyvenimo būdą, visuomenės sandarą, filosofiją. Į kraštą masiškai kėlėsi gyventojai iš šiaurinių provincijų, kurių tikslas buvo kolonizuoti regioną. Kinams ši provincija buvo ypač svarbi plėtojant prekybą su Pietryčių Azija.

Nors kinų valdžia buvo daugiau netiesioginė, daug galių buvo atoduota vietos tautų vadams, iš jų buvo imami dideli mokesčiai. Kinų valdininkai išlaikė svarbiausius postus administracijoje ir armijoje. Viena vertus, vietiniai perėmė Kinijos civilizacijos pasiekimus: raštą, filosofiją, valdyseną, meną. Tačiau tuo pačiu Kinijos imperija siekė kultūros norminimmo ir asimiliacijos.

Vietinių gyventojų pasipriešinimas prasiveržė sukilimais. Kuomet 9-23 m. Kinijoje įvyko dinastijų kaita, susijusi su neramumais sostinėje, tai iššaukė visuotinį sukilimą piečiausiose apygardose. 39–43 m. valdžią pietinėje provincijos dalyje paėmė seserys Čung (viet. Hai Bà Trưng, čunomas: 𠄩婆徵). Jos kelis metus valdė kraštą iš Melinio, kuriam laikui nutraukdamos Kinijos dominavimą.

Antrasis Šiaurės dominavimas

Žiauriai numalšinusi seserų Čung sukilimą, Kinija atkūrė administraciją ir pradėjo Antrąjį šiaurės dominavimą (viet. Bắc thuộc lần 2). Nepaisant to, jų valdymą žymėjo ir vėlesni sukilimai: 137–138 (Khu Liên), 156–160 (Chu Ðạt), 178–181 (Lương Long). 203 m. provincija oficialiai pervadinta Dziaodžou (kin. 交州刺史部, pinyin: Jiaozhou cìshǐbù). Jos administraciniu centru tapo Guangšinas, o vėliau Bangu.

187 m. provincijos gubernatoriumi tapo Ši Sie (kin. 士燮), kinas su giliomis giminės šaknimis vietoje. Jis 40 metų sugebėjo išlaikyti stiprią centrinę valdžią Han dinastijos žlugimo akivaizdoje. Šiai 222 m. pasibaigus, jis pripažino vasalitetą Rytų U karalystei, o 229 m., po Ši Sie mirties, ši perėmė tiesioginę kontrolę. Tiesa, nusilpus centrinei valdžiai labai pagausėjo sukilimų provincijos piečiausiose dalyse. 231 m. sukilo lakvietai, vėliau 248 m. iš pietų įsiveržė Čampos pajėgos, kurios nusiaubė Žinano apygardą. Tuo pasinaudojo Ponia Čieu (viet. Bà Triệu, 婆趙), sukėlusi vieną didesnių sukilimų. Dar vienas, Lahungo sukilimas (viet. Lã Hưng, 呂興) įvyko 263 m.

Sutramdžiusi lakvietus 264 m. U karalystė didelę provinciją padalino į tris dalis: atskirta Hainano sala (Džujadžou) ir Guangdžou, kuriai priskirtos Nanhai, Cangwu ir Yulin apygardos. Dziaodžou administracijoje liko tik keturios apygardos: Dziaodži, Hepu, Dziudženas ir Žinanas. Jos administracinis centras perkeltas į Longbianą (netoli dab. Hanojaus). Taip buvo lengviau administruoti kraštą.

265 m. valdžią naujai suformuotoje provincijoje paėmė Dzin dinastija (265–420 m.). Ji matė didžiulį potencialą prekyboje su Pietryčių Azijos valstybėmis, tokiomis kaip Linji karalystė ir Funanė, todėl provincija džiaugėsi gera ekonomika. Nepaisant to, provincija nebuvo rami. Linji rengė grobiamuosius jūrinius reidus, migravo tajų gentys šiaurėje. Be to, vyko nauji vietos genčių sukilimai 299–319 m. (Triệu Chỉ) ir 319–323 m. (Lương Thạch).

Žlugus Dzin dinastijai, Dziao provinciją kontroliavo Liu Song (420–479 m.), Pietų Či (479–502 m.) ir Liangų dinastija (502–544 m.). Pačioje V a. pabaigoje nuo provincijos atskirta Hepu apygarda (Juedžou provincija), todėl joje liko tik trys apygardos. Sukilimai kartojosi nepaisant Kinijos pastangų juos numalšinti. Vienas didžiausių jų buvo 468–485 m. Li Čuongniano (viet. Lý Trường Nhân) sukilimas.

544 m., pasinaudodamas Liang dinastijos silpnumu, vietinis valdytojas Li Namde surinko vietos armiją Raudonosios upės slėnyje ir išvijo Kinijos vietininkus, pasiskelbdamas „Imperatoriumi“. Jis įkūrė Vanšuano valstybę pietinėje buvusios provincijos dalyje. Taip Kinijos provincija buvo panaikinta. Ji atkurta tik po šimtmečio, VII a. kaip Anamo generalinis protektoratas.

Administracinis dalinimas

Vietnamo istorija
Šiaurė	Centras
Hongbang	Sahuinis
Vanlangas, Aulakas	Hotontinis
Namvietas
Han (Dziaodžou):
Dziaodži, Dziudžen	Žinanas
Vanšuanas	Lamapas
Tang (Anamas)
Ngo > Din > Le	Čampa
Li > Čan > Ho
Ming (Dziaodži)
Le > Mak	Panduranga
Čin	Nguen
Taison > Nguen
Prancūzijos Indokinija:
(Tonkinas, Anamas, Kočinčina)
Š. Vietnamas	P. Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika
Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos

Pirminės Dziaodži apygardos iki 264 m.:

1. Nanhajus (kin. 南海, pinyin: Nanhai) – dabartiniame Guangdonge,
2. Hepu (kin. 合浦, pinyin: Hepu) – dabartiniame pietiniame Guangxi,
3. Cangu (kin. 蒼梧, pinyin: Cangwu) – dabartiniame rytų Guangxi,
4. Julinas (kin. 郁林/鬱林, pinyin: Yulin) – dabartiniame šiaurės rytų Guangxi,
5. Džuja (kin. 珠崖, pinyin: Zhuya) – Hainane,
6. Daneras (kin. 儋耳, pinyin: Dan’er) – Hainane,
7. Dziaodži (kin. 交趾, pinyin: Jiaozhi, viet. Giao Chỉ) – dabartiniame pietų Guangxi ir šiaurės Vietname,
8. Dziudženas (kin. 九真, pinyin: Jiuzhen, viet. Cửu Chân) – dabartiniame šiaurės Vietname,
9. Žinanas (kin. 日南, pinyin: Rinan, viet. Nhật Nam) – dabartiniame vidurio Vietname.

Išnašos

1. Fan Chengda Treatises of the Supervisor and Guardian of the Cinnamon Sea. Publisher: University of Washington Press. Pp. 209–210
2. Ferlus, Michel (2009). "Formation of Ethnonyms in Southeast Asia". 42nd International Conference on Sino-Tibetan Languages and Linguistics. 31: 1–6 – via HAL.
3. Chamberlain, James R. (2016). "Kra-Dai and the Proto-History of South China and Vietnam". Journal of the Siam Society. 104.
4. Tucker, Spencer (1999). Vietnam. University of Kentucky Press. ISBN 978-0813121215.
5. Ebrey, Patricia; Walthall, Anne (2013). "The Founding of the Bureaucratic Empire: Qin-Han China (256 B.C.E. – 200 C.E.)". In Ebrey, Patricia B.; Walthall, Anne (eds.). East Asia: A Cultural, Social, and Political History (3rd ed.). Boston: Cengage Learning. pp. 36–60. ISBN 978-1133606475.
6. Murphey, Rhoads (1997). East Asia: A New History. Pearson. ISBN 978-0205695225.
7. Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press. ISBN 9780190053796.
8. Churchman, Michael (2011), ""The People in Between": The Li and the Lao from the Han to the Sui", in Li, Tana; Anderson, James A. (eds.), The Tongking Gulf Through History, Pennsylvania: University of Pennsylvania Press, pp. 67–86, ISBN 978-0-812-20502-2

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dziaodžou, Kas yra Dziaodžou? Ką reiškia Dziaodžou?