- Šis straipsnis apie Kinijos apygardą III a. pr. m. e.-VI a. Taip buvo vadinama ir stambesnė Dziaodžou provincija, ir Dziaodži provincija (1407–1427 m.)
Dziaodži apygarda (kin. 交趾郡, pinyin: Jiāozhǐ-jun), Ziaoči apygarda (viet. Quận Giao Chỉ, 郡交趾) – Han dinastijos Kinijos administracinis vienetas, buvęs dabartiniame Šiauriniame Vietname. Jis sudarė vieną Dziaodžou provincijos (dar vadintos Dziaodži provincija) dalį.
| Dziaodži apygarda 交趾郡 | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Han imperijos apygardos. Dziaodži apygarda sudarė dalį Dziaodži provincijos (žalsva). | ||||
| Valstybė | Kinijos imperija | |||
| Provincija | Dziaodžou | |||
| Administracinis centras | Luilau, Longbianas | |||
| Apskritys | 10 | |||
| 111 m. BC–229 m. | Han dinastija | |||
| 229–280 m. | Rytų U | |||
| 265–420 m. | Dzin dinastija | |||
| 420–479 m. | Liu Song | |||
| 479–502 m. | Pietų Či | |||
| 502–544 m. | Liang dinastija | |||
| 607–679 m. | Sui dinastija | |||
Apygarda apėmė derlingą Hongha deltą ir kalnuotas teritorijas šiaurėje. Ribojosi su Hepu apygarda šiaurės rytuose, Julino apygarda šiaurėje ir Dziudženo apygarda pietuose.
Raida
Prieš įsitvirtinant Kinijos valdžiai būsimosios Dziaodži apygardos teritorijoje klestėjo pažangi bronzos amžiaus Dongsono kultūra. Šis laikotarpis siejamas su legendine Hongbang dinastija. Vėliau čia valdė Aulako karalystė.
204 m. pr. m. e. Aulaką nukariavus Nanjue karalystei, buvo įkurta Dziaodži apygarda. 111 m. pr. m. e. Kinijos imperatoriaus Udi armija užėmė Namvieto teritoriją ir pavertė ją Kinijos dalimi, sukurdama Dziaodžou provinciją. Dziaodži tapo viena iš 6 (vėliau – 9) pirminių apygardų.
Dziaodži sostine tapo Luilau (kin. 羸𨻻, pinyin: Leilou) gyvenvietė. Čia rezidavo gubernatoriai (kin. 太守, pinyin: tàishǒu). Vėliau administracinis centras perkeltas į Longbianį.
Netrukus Dziaodži tapo viena turtingiausių apygardų pietinėje Kinijoje. 2 m. e. m. čia buvo keturis kartus daugiau ūkių nei Nanhajaus apygardoje (dab. Guangdongas), o gyventojų tankumas net 9.6 kartus didesnis. Apygarda buvo labai derlinga ir tapo pagrindine ryžių tiekėja imperijai. Be to, ji užėmė strateginę padėtį jūrinėje prekyboje. Su centrine Kinija susieta Ling kanalu ir upėmis, ji tapo svarbia jūrinio šilko kelio grandimi.
Kuomet 9-23 m. Kinijoje įvyko dinastijų kaita, susijusi su neramumais sostinėje, valdant gubernatoriui Su Dingui, dėl kinų priespaudos Dziaodži prasiveržė sukilimas. 39–43 m. valdžią paėmė seserys Čung (viet. Hai Bà Trưng, čunomas: 𠄩婆徵). Jos kelis metus valdė kraštą iš Melinio, kuriam laikui nutraukdamos Kinijos dominavimą.
Šį sukilimą numalšino Ma Juanis. Po to kinai masiškai kolonizavo šalį, atsinešdami čia savo kultūrą. Nepaisant to, tolesnį kinų valdymą žymėjo ir vėlesni sukilimai: 137–138 (Khu Liên), 156–160 (Chu Ðạt), 178–181 (Lương Long) ir kiti.
II a. Dziaodži ir tuometinis jos administracinis centras Longbianis tapo svarbia vieta, kur lankėsi Indijos, malajų ir romėnų pirkliai. 166 m. per čia romėnų delegacija apsikeitė dovanomis su Kinijos delegacija.
III a. pradžioje žlugus Han dinastijai, Dziaodži kaip Dziao provincijos dalį toliau valdė Kinijos imperijos palikuonės: Rytų U (229–265), Dzin dinastija (265–420 m.), Liu Song (420–479 m.), Pietų Či (479–502 m.) ir Liangų dinastija (502–544 m.). Vienas didžiausių šio laikotarpio sukilimų buvo 468–485 m. Li Čuongniano (Lý Trường Nhân) sukilimas.
544 m., pasinaudodamas Liang dinastijos silpnumu, Dziaodži valdytojas Li Namde surinko vietos armiją Raudonosios upės slėnyje ir išvijo Kinijos vietininkus, pasiskelbdamas „Imperatoriumi“. Jis įkūrė Vansuano valstybę. 607 m. Vansuaną nukariavusi į Kiniją prisijungusi Sui dinastija atkūrė Dziaodži apygardą ir priskyrė ją Jangdžou provincijai. Tang dinastijoje sukūrus Anamo protektoratą 679 m. apygarda buvo galutinai panaikinta.
Administracinis dalinimas
| Vietnamo istorija | |
| Šiaurė | Centras |
| Hongbang | Sahuinis |
| Vanlangas, Aulakas | Hotontinis |
| Namvietas | |
| Han (Dziaodžou): | |
| Dziaodži, Dziudžen | Žinanas |
| Vanšuanas | Lamapas |
| Tang (Anamas) | |
| Ngo > Din > Le | Čampa |
| Li > Čan > Ho | |
| Ming (Dziaodži) | |
| Le > Mak | Panduranga |
| Čin | Nguen |
| Taison > Nguen | |
| Prancūzijos Indokinija: | |
| (Tonkinas, Anamas, Kočinčina) | |
| Š. Vietnamas | P. Vietnamas |
| Socialistinė Vietnamo Respublika | |
| Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos | |
Pasak 111 m. išleisto traktato „Han dinastijos istorija“ (kin. 漢書, pinyin: Hàn shū), apygarda buvo dalinama į 10 apskričių ():
- Léilóu (羸𨻻, Luy Lâu),
- Āndìng (安定, An Định),
- Gǒulòu (苟屚, Cẩu Lậu),
- Mílíng (麊泠, Mê Linh),
- Qūyáng (曲昜, Khúc Dương),
- Běidài (北帶, Bắc Đái),
- Jīxú (稽徐, Kê Từ),
- Xīyú (西于, Tây Vu),
- Zhūgòu (朱覯, Chu Cấu).
Dzin dinastijos laikais apygarda turėjo 14 apskričių ir 12 tūkst. ūkių. Liu song laikais joje buvo 12 apskričių ir 4,233 ūkių.
Išnašos
- Li, Tana (2011). „Jiaozhi (Giao Chỉ) in the Han period Tongking Gulf“. In Cooke, Nola; Li, Tana; Anderson, James A. (eds.). The Tongking Gulf Through History. University of Pennsylvania Press. pp. 39–53. ISBN 9780812205022.
- Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press.
- Hill, John E. (2009). Through the Jade Gate to Rome: A Study of the Silk Routes during the Later Han Dynasty, 1st to 2nd Centuries CE. Charleston, South Carolina: BookSurge. ISBN 978-1-4392-2134-1.
- Ban Gu , Book of Former Han , vol. 28, Geography (8, vol.)
- Book of Jin, volume 15: Geography to the end
- Song Shu, volume 38, chapter 28: district 4
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dziaodži, Kas yra Dziaodži? Ką reiškia Dziaodži?