Li dinastija (viet. nhà Lý, 茹李, viet. triều Lý, 朝李) – Vietnamo dinastija, įkurta Li giminės ir valdžiusi 1009–1225 m. Oficialiai jos valdoma valstybė iki 1054 m. vadinosi Daikovietu (viet. Đại Cồ Việt, 大瞿越), o vėliau – Daivietu (viet. Đại Việt, 大越).
| 茹李 | ||||
| Song Kinijos duoklinė valstybė | ||||
| ||||
| Li dinastijos teritorijos plėtra | ||||
| Sostinė | Tanglongas | |||
| Kalbos | kinų, vietnamiečių | |||
| Religija | budizmas, daoizmas | |||
| Valdymo forma | Absoliutinė monarchija | |||
| Vietnamo imperatorius | ||||
| 1009–1028 | Li Konguanas (pirmasis) | |||
| 1224–1225 | Li Fatkim (paskutinė) | |||
| Istorija | ||||
| - Li Konguanas užima sostą | 1009 | |||
| - Pakeičia pavadinimą į Daivietą | 1054 | |||
| - Li Fatkim atsisako sosto | 1225 | |||
| Valiuta | Vietnamo vanas | |||
Ši dinastija kartu su ją sekusia Čan dinastija yra laikoma Vietnamo aukso amžiumi.
Raida
Le Longdinis, paskutinysis Le dinastijos imperatorius Pilnuose Daivieto analuose (viet. Đại Việt sử ký toàn thư, 大越史記全書) aprašomas kaip ypatingai žiaurus valdovas, kuris mėgavosi kankindamas žmones ir sugalvodavo tam žiauriausių būdų. Imperatorius buvo silpnos sveikatos dėl hemarojaus, dėl kurio ant sosto galėdavo tik gulėti. Tai leido sustiprėti kai kuriems dvariškiams, tokiems kaip Li Konguanas (viet. Lý Công Uẩn) iš Li giminės. Pastarasis užsitikrino puikią reputaciją rūmuose. Todėl kuomet imperatorius mirė 1009 m. palikdamas mažametį įpėdinį, dvariškiai nutarė nauju valdovu išrinkti būtent jį. Li Konguanas pradėjo Li dinastiją.
Naujasis imperatorius perkėlė sostinę iš Hoalu į Tanglongą (dabar Hanojus), siekdamas labiau atverti šalį prekybai. Jo laikais pradėtas vystyti žemės ūkis ir kurti teisinė sistema. Po mirties 1028 m. sostą paveldėjo jo sūnus Li Fatma, kuris turėjo išsikovoti valdžią prieš tris sukilusius brolius. Jis tęsė tėvo politiką. Jo laikais Daikovietas tapo agresyvia karine galia, ir ne tik vykdė karus su Nandžao vakaruose ir Čampa pietuose, 1039 m. prisijungė nungų teritorijas šiaurėje, bet ir puldinėjo pietinius Kinijos uostus. Tokie puolimai metraščiuose fiksuoti 1028, 1036, 1059 ir 1060 m.
Trečiasis dinastijos imperatorius Li Tantongas (1054–1072) pervadino šalį į Daivietą (viet. Dai Viet, 大越). Jis iniciavo didelius projektus: statė pylimus, tam kad apsaugoti ryžių laukus, pastatydino Literatūros šventyklą Hanojuje, pirmąjį universitetą ir įvedė Kinijos pavyzdžio egzaminų sistemą.
1069 m. pietinė Daivieto kaimynė Čampa sudariusi sąjungą su Song Kinija ir nutraukė vasaliteto santykius su Daivietu. Atsakydamas Li Tantongas surengė karinę ekspediciją, suėmė Čampos karalių Rudravarmaną III ir prisijungė tris Indrapuros provincijas (dab. Kuangči): Jriy (Địa Lí), Vvyar (Ma Linh) ir Traik (Bố Chính). Ši įvykis pradėjo Vietnamo plėtros į pietus strategiją namtieną.
Li dinastija turėjo du didelius karus su Song Kinija. Svarbiausias mūšis įvyko valdant Niantongui Kinijos teritorijoje 1075 m. Sužinojęs, kad Song invazija neišvengiama, Li Tuongkietas pasiuntė armiją ir laivyną į dabartines Guangdongo, Guangsi provincijas sugriauti karinių instaliacijų. Žuvo 100 tūkst. kinų. Keršydami kinai įsiveržė į Daivietą 1076 m., bet buvo sustabdyti 40 km nuo Hanojaus Niungujeto upės mūšyje. Nepavykus niekam laimėti, Li dinastija pasiūlė paliaubas, ir Kinijos imperatorius jas priėmė. Vėliau santykiai su Kinija normalizavosi, atnaujinta duoklinė sistema, o Kinija pripažino Daivieto valdovus.
1127 m. pasinaudodamos įpėdinystės krize po Niantongo mirties, Daivietą užpuolė Čampa ir Khmerų imperija. Jos nusiaubė pietinę Daivieto dalį, Ngeano ir Tanhoa provincijas. Jos kartu įsiveržė 1128 ir 1132 m. Pasinaudodama situacija Čampa atsiėmė prarastas provincijas. Vėliau Daivietas ėmė agresyviau veržtis į pietus, užkariaudamas dalį Čampos.
XII a. Daiviete imperatoriai į sostą paprastai ateidavo mažamečiai, dėl ko rūmuose galėjo įsigalėti regentai, tokie kaip Ilan (viet. Ỷ Lan), valdžiusi 1073–1117, Do Anvu (viet. Đỗ Anh Vũ), valdęs 1140-58, ar To Hientanis (viet. Tô Hiến Thành), valdęs iki 1179 m. Taip pat rūmuose stiprėjo Doanų (Đoàn) ir Ngujenų (Nguyễn) giminių įtaka. Net ir sulaukę pilnametystės, imperatoriai garsėjo prabanga ir valstybės lėšų švaistymu.
Didėjant liaudies nepasitenkinimui 1207 m. kilo Kuakboko sukilimas. Jo metu Čan giminė padėjo iškilti princui Li Haosamui, kuris 1211 m. tapo imperatoriumi Huetongu. Tai lėmė Čan (Trần) giminės įsitvirtinimą rūmuose. Kadangi imperatorius buvo nepilno proto, valstybę valdė kancleris Čan Tuchanis.
1224 m. ministras Čan Tudo privertė imperatorių Huetongą atsisakyti sosto, o jo mažametė duktė Li Fatkim tapo imperatore. Tai buvo pirmoji imperatorė moteris Vietnamo istorijoje. Vėliau Čan Tudo suorganizavo jos ir savo sūnėno Čan Kanio vestuves, po kurių šis tapo imperatoriumi ir pradėjo Čan dinastiją.
Pasiekimai
| Vietnamo istorija | |
| Šiaurė | Centras |
| Hongbang | Sahuinis |
| Vanlangas, Aulakas | Hotontinis |
| Namvietas | |
| Han (Dziaodžou): | |
| Dziaodži, Dziudžen | Žinanas |
| Vanšuanas | Lamapas |
| Tang (Anamas) | |
| Ngo > Din > Le | Čampa |
| Li > Čan > Ho | |
| Ming (Dziaodži) | |
| Le > Mak | Panduranga |
| Čin | Nguen |
| Taison > Nguen | |
| Prancūzijos Indokinija: | |
| (Tonkinas, Anamas, Kočinčina) | |
| Š. Vietnamas | P. Vietnamas |
| Socialistinė Vietnamo Respublika | |
| Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos | |
Li dinastija yra apibūdinama kaip Vietnamo istorijos aukso amžius. Valdovai įvedė teisinę sistemą, atliko žemės, mokesčių, administracines reformas. Valstybės valdyme buvo remiamasi Kinijos civilizacijos pasiekimais. Todėl labai daug dėmesio skiriama švietimui, ką liudijo ir pirmoji kiniško stiliaus akademija Vietname, įvesta egzaminų sistema valdininkams. Pirmieji egzaminai surengti 1075 m.
Kaip ir anksčiau, raštijos kalba išliko kinų kalba, tačiau nuo XII a. pasirodė pirmieji tekstai vietnamiečių kalba, tačiau rašyti kinų raštu. Tam, kad būtų galima fiksuoti vietinės kilmės žodžius, imti kurti nauji rašmenys, vadinami čunomu.
Li dinastija rėmė budizmą, pakančiai žiūrėjo į konfucianizmą ir daoizmą. Ypač įtakinga buvo budistinė dzen (viet. Thiền) sekta, tačiau budizmas maišėsi su liaudies tikėjimais, absorbuotos indų kilmės dievybės, ir formavosi sinkretinė religija. Jaučiama stipri įtaka iš pietų, t.y. Čampos.
Šventyklos buvo statomos dažniausiai medinės, o jų teritorijoje išdygdavo akmeninės pagodos. Pastarųjų išlikę gerokai daugiau. Žymiausi Li dinastijos statiniai yra Dienhiu šventykla (viet. Diên Hựu tự, 延祐寺) Hanojuje ir Damo šventykla (viet. Chùa Dạm). Skulptūroje maišėsi kiniškos ir Čampos įtakos. Paplitę drakonų, bodhi medžio, šventųjų gyvūnų motyvai.
Valstybės ekonomikos pagrindu išliko žemės ūkis, ir valdovai ypač rūpinosi irigacijos sistemomis, dirbamos žemės plėtra kalnuose ir tinkamų mokesčių paskaičiavimais. Daivietas neturėjo stiprių ir patogių uostų. Vienintelis buvo Vandonas Halongo įlankoje. 1176 m. čia lankęsis kinų geografas Fan Čengda taip aprašo Daivieto išteklius:
...Vietiniai produktai yra auksas ir sidabras, bronza, cinoberis, perlai, kauri geldelės, raganosio ragas, drambliai, tulžio plunksnos, kriauklės ir įvairios kvapiosios medžiagos, taip pat druska, lakas ir kapokas...
Galerija
- Damo šventyklos fragmentas
- Drakonai Damo šventykloje
- Keramikinis pagodos modelis
- Bodhi medžio raižinys
- Imperatoriaus auksiniai indai
- Seladono keramikos arbatinukas
- Seladono keramika
- Keramikinis liūtas
- Monetos
Valdovai
| Asmeninis vardas | Imperatoriaus vardas | Valdymo devizas | Valdymo metai |
|---|---|---|---|
| Li Konguanas Lý Công Uẩn 李公蘊 | Thái Tổ 太祖 | Thuận Thiên 順天 (1010–1028) | 1009–1028 |
| Li Fatma Lý Phật Mã 李佛瑪 | Thái Tông 太宗 | Thiên Thành 天成 (1028–1034) Thông Thụy 通瑞 (1034–1039) Càn Phù Hữu Đạo 乾符有道 (1039–1042) Minh Đạo 明道 (1042–1044) Thiên Cảm Thánh Vũ 天感聖武 (1044–1049) Sùng Hưng Đại Bảo 崇興大寶 (1049–1054) | 1028–1054 |
| Li Niattonas Lý Nhật Tôn 李日尊 | Thánh Tông 聖宗 | Long Thụy Thái Bình 龍瑞太平 (1054–1058) Chương Thánh Gia Khánh 彰聖嘉慶 (1059–1065) Long Chương Thiên Tự 龍章天嗣 (1066–1068) Thiên Thống Bảo Tượng 天貺寶象 (1068–1069) Thần Vũ 神武 (1069–1072) | 1054–1072 |
| Li Kandukas Lý Càn Đức 李乾德 | Nhân Tông 仁宗 | Thái Ninh 太寧 (1072–1076) Anh Vũ Chiêu Thắng 英武昭勝 (1076–1084) Quảng Hựu 廣祐 (1085–1092) Hội Phong 會豐 (1092–1100) Long Phù 龍符元化 (1101–1109) Hội Tường Đại Khánh 會祥大慶 (1110–1119) Thiên Phù Duệ Vũ 天符睿武 (1120–1126) Thiên Phù Khánh Thọ 天符慶壽 (1127) | 1072–1127 |
| Li Zuonghoanas Lý Dương Hoán 李陽煥 | Thần Tông 神宗 | Thiên Thuận 天順 (1128–1132) Thiên Chương Bảo Tự 天彰寶嗣 (1133–1138) | 1128–1138 |
| Li Tiento Lý Thiên Tộ 李天祚 | Anh Tông 英宗 | Thiệu Minh 紹明 (1138–1140) Đại Định 大定 (1140–1162) Chí Long Bảo Ứng 政隆寶應 (1163–1174) Thiên Cảm Chí Bảo 天感至寶 (1174–1175) | 1138–1175 |
| Li Longkanas Lý Long Cán 李龍翰 | Cao Tông 高宗 | Trinh Phù 貞符 (1176–1186) Thiên Tư Gia Thụy 天資嘉瑞 (1186–1202) Thiên Gia Bảo Hựu 天嘉寶祐 (1202–1204) Trị Bình Long Ứng 治平龍應 (1204–1210) | 1176–1210 |
| Li Haosamas Lý Hạo Sảm 李日旵 | Huệ Tông 惠宗 | Kiến Gia 建嘉 (1211–1224) | 1211–1224 |
| Li Fatkim Lý Phật Kim 李佛金 | Chiêu Hoàng 昭皇 | Thiên Chương Hữu Đạo 天彰有道 (1224–1225) | 1224–1225 |
Išnašos
- Ngô Sĩ Liên (1993), Đại Việt sử ký toàn thư (Nội các quan bản ed.), Hanoi: Social Science Publishing House.
- Taylor, K. W. (2013). A History of the Vietnamese. Cambridge University Press. ISBN 978-1-107-24435-1.
- Trần Trọng Kim (2018). Việt Nam sử lược. Hanoi: Kim Đồng Publishing House. pp. 105–127. ISBN 978-604-2-08603-5.
- Miksic, John Norman; Yian, Go Geok (2016). Ancient Southeast Asia. Taylor & Francis. ISBN 978-1-317-27903-7.
- Momorki, Shiro (2011), „„Mandala Campa“ Seen from Chinese Sources“, in Lockhart, Bruce; Trần, Kỳ Phương (eds.), The Cham of Vietnam: History, Society and Art, Hawaii: University of Hawaii Press, pp. 120–137
- Li, Yu (2020). The Chinese Writing System in Asia: An Interdisciplinary Perspective. Routledge. ISBN 978-1-00-069906-7.
- Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: A History from Earliest Time to the Present. Oxford University Press. ISBN 978-0-190-05379-6.
- Trần Trọng Kim (2018). Việt Nam sử lược. Hanoi: Kim Đồng Publishing House. pp. 105–127. ISBN 978-604-2-08603-5.
- Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: A History from Earliest Time to the Present. Oxford University Press. ISBN 978-0-190-05379-6.
- Whitmore, John K. (2009), Religion and Ritual in the Royal Courts of Dai Viet, Asia Research Institute
- Miksic, John Norman; Yian, Go Geok (2016). Ancient Southeast Asia. Taylor & Francis. ISBN 978-1-317-27903-7.
- Fan, Chengda (2011). Hargett, James M. (ed.). Treatises of the Supervisor and Guardian of the Cinnamon Sea: The Natural World and Material Culture of Twelfth-Century China. University of Washington Press. ISBN 978-0-29599-079-8.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Li dinastija, Kas yra Li dinastija? Ką reiškia Li dinastija?