Linji (Vietnamas)

Linji (kin. 林邑, pinyin: Línyì, tuomet vartota vidurine kinų kalba buvo tariamas *lim-ʔip), Vietnamo istoriografijoje žinoma kaip Lamapas (viet. Lâm Ấp, 林邑) – istorinė karalystė, egzistavusi II–VII a. Vidurio Vietname su centru dab Hujėje. Jos pavadinimas žinomas tik iš kiniškų šaltinių.

林邑 Linji
istorinė karalystė
← II a. – 629 →
Sostinė	Kandarapura, Sinhapura (nuo IV a.)
Valdymo forma	monarchija
Lamapo karaliai
II a. (pirmasis)	Ou Lianas
565-629 (paskutinis)	Šambuvarmanas
Era	Viduramžiai
- Nepriklausomybė nuo Kinijos	II a. m.
- Tampa Čampos dalimi	629 m.

Ankstyvasis laikotarpis

Valstybė atsirado II a., Han dinastijos valdomoje Žinano apygardoje kilus sukilimui, kuriam vadovavo Ou Lianas. Tiesa, dėl sukilimo metų nėra sutariama. XIV a. Vietnamo istorijos tekstai sukilimo data laiko 137 m., tuo tarpu moderniojoje istoriografijoje pateikiami 192 m. Sukilimo metu piečiausia Žinano apskritis Sianglinas atsiskyrė nuo imperijos, ir Ou Lianas titulavosi pirmuoju Linji karaliumi. Karalystės sostine tapo Kandarapura netoli dabartinės Hujės.

Greičiausiai siekdama atitolti nuo kinų kultūrinės įtakos, naujai susikūrusi valstybė priėmė Indijos kultūrinę įtaką, taip ji sekė pietinės kaimynės Funanės tradiciją. Su šia valstybe gali būti siejama Niačango apylinkėse aptinkama Vokanio stela, seniausias žinomas (II–IV a.) įrašas sanskritu Pietryčių Azijoje. Ilgainiui Linji valdovų vardai buvo rašomi sanskritu, nors kiniškuose šaltiniuose jie žinomi kiniškais vardais.

Nėra žinoma, kokia kalba kalbėjo valstybės gyventojai. Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad Linji buvo tiesioginė Čampos pirmtakė ir kalbėjo austronezine čamų kalba. Pastaraisiais dešimtmečiais iškelta hipotezė, kad Linji gyventojai galėjo kalbėti vietnamiečių kalbai gimininga austroazijine kalba. Čamai buvo jų pietiniai kaimynai su pagrindine teritorija Tubono upės slėnyje.

Pirmasiais egzistavimo šimtmečiais valstybė tapo galinga. Naudodamasi suirute Kinijoje, kuomet žlugo Han dinastija, Linji armija 248 m. ją užpuolė. Ji užėmė Žinano apygardą, įžengė į Dziudženą, o Dziaodži inspiravo sukilimus. Rytų U armijai pavyko atstatyti tvarką, tačiau Linji teritorijos išsiplėtė.Fan Siongo valdoma karalystė, susivienijusi su Funane, dar kartą užpuolė Kiniją apie 270 m.

Tuo metu Kinija užmezgė prekybinius santykius su pietine kaimyne, ir pusšimtį metų sustojo karai. Tik III a. viduryje Linji ėmė rengti jūrinius antpuolius prieš Dziaodžou provincijos uostus. 347 m. Fan Venas užpuolė Dziaodžou su 40–50 tūkst. karių. 399 m. Fan Fuda nusiaubė Dziudženo ir Dziaodžou pakrantes. 413 m. jis bandė pulti vėl tačiau sulaukė kinų atsako, buvo pagautas ir nukirsdintas. Linji antpuoliai Kinijos imperijos pietuose fiksuojami ir 420, 431 m. Tuo metu valdęs Fan Jangmai II siekė derybų su Dziaodžou gubernatoriumi, tačiau negavo audiencijos. Vietoj to, jis užpuolė Čenlą pietuose ir paėmė Pandurangą. Tai rodo, jog kažkuriuo metu Linji kontroliavo visą Vidurinio Vietnamo pajūrį.

Vėlyvasis laikotarpis

446 m. Liu Song Kinija užpuolė Linji ir nusiaubė senąją sostinę Kandarapurą. Atrodo, kad tai buvo didelis pralaimėjimas, po kurio Linji vienybė nusilpo. Į pietus nuo karalystės minimos kitos valstybės, tokios kaip Situ (kin. 西屠國, pinyin: Xītú Guó, Tubono upės slėnis), Boliao ar Čiudučianas. Kinų tekstuose išlikę dalis valdovų vardų ir užuominos apie valstybinius perversmus, tačiau aiškumo nedaug.

Pasak Linji teorijos šalininkų, tuo metu Linji nukariavo Situ pietuose ir perkėlė savo galios centrą į Tubono slėnį. Ten suklestėjo nauja Linji sostinė Sinhapura, statyta IV a. pabaigoje. Priešingai, pasak Čampos hipotezės šalininkų, būtent šiuo metu čamų karalystė, išsilaisvinusi iš Linji valdžios iš Tubono slėnio išplėtė savo teritorijas į šiaurę ir absorbavo šiaurinę kaimynę. Nepaisant šio pokyčio, kinų tekstuose naujoji valstybė ir toliau buvo vadinama Linji.

Nepaisant suirutės, Linji toliau vystė prekybą su Kinija ir palaikė su ja diplomatinius santykius. 530 m. Liang dinastija pripažino Rudravarmaną kaip Linji karalių. 534 m. jis išsiuntė misiją į Kiniją, o 543 m. net padėjo Kinijai, tiesa, nesėkmingai, dorotis su Li Bono sukilimu, kurio metu įkurta Vansuano karalystė.

Kinijoje įsigalėjus Sui dinastijai, 595 m. Šambuvarmanas (572–629) nusiuntė duoklę imperatoriui. Tačiau siekdama atkurti senąsias imperijos teritorijas, Kinija užėmė Vansuaną, o 605 m. užpuolė Linji. Kinai nusiaubė Sinhapurą, tačiau grįžtanti armija stipriai nukentėjo nuo epidemijos. Dalį šiauriausių karalystės teritorijų Kinija inkorporavo į savo imperiją, ir atkūrė Žinano apygardą. Lamapo pietinėse teritorijose po tėvo mirties į valdžią atėjęs Kandarpadarma nuo 629 m. ėmė vadinti save „Čamų valdovu“ (śrī campeśvara), o valstybę – Čampa (Campādeśa).

Tiesa, kinų tekstuose Linji pavadinimas ir toliau naudotas įvardinti Čampai. Jis dar minimas 749 m. tekste. VIII a. viduryje Linji pavadinimą kiniškuose tekstuose pakeitė Huánwáng (環王), o IX a. – Zhànchéng (占城).

Valdovai

Vietnamo istorija
Šiaurė	Centras
Hongbang	Sahuinis
Vanlangas, Aulakas	Hotontinis
Namvietas
Han (Dziaodžou):
Dziaodži, Dziudžen	Žinanas
Vanšuanas	Lamapas
Tang (Anamas)
Ngo > Din > Le	Čampa
Li > Čan > Ho
Ming (Dziaodži)
Le > Mak	Panduranga
Čin	Nguen
Taison > Nguen
Prancūzijos Indokinija:
(Tonkinas, Anamas, Kočinčina)
Š. Vietnamas	P. Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika
Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos

Vikiteka: Linji (Vietnamas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Sanskrito kalba rašytuose vardų variantuose dažnai naudojamas titulas Jaya (skr. जय, „pergalingasis“), o vardas baigiasi -varman, reiškiantis priklausymą karių luomui. Kiniškuose šaltiniuose Linji valdovų vardai dažniausiai prasideda rašmeniu Fàn 范 (*buam’), kas gali būti pavardė arba titulas, siejamas su khmerų kalboje naudotu poñ.

Žemiau pateikiamas valdovų sąrašas. Kai kurių jų atitikmenys kiniškuose ir sanskrito šaltiniuose yra ginčytini:

Kiniškas vardas	Vietnamietiškas tarimas	Sanskrito vardas	Valdymo metai
Chu Lienas Ōu Lián 區連/甌連	Khu Liên	Sri Mara (?)	II amžius
Fan Siongas Fàn Xióng 范熊	Phạm Hùng		apie 270 m.
Fan I Fàn Yì 范逸	Phạm Dat		284–336
Fan Venas Fàn Wen 范文	Phạm Văn		336–349
Fan Fo , Fàn Fó 范佛	Phạm Phật		349–380
Fàn Húdá 范胡达	Phạm Hồ Đạt	Bhadravarmanas I	380–413
Fàn Dízhēn 范敌真	Phạm địch Chớn	Gangaradža	413–??
		Manorathavarmanas	??
Fàn Díwén 范敌文	Phạm Địch Văn	Gangaradžavarmanas II	??–420
Fan Jangmai I Fàn Yangmài 范陽邁	Phạm Dương Mại I		420–421
Fan Jangmai II Fàn Yangmài 范陽邁	Phạm Dương Mại II		421–446
Fan Šenčengas Fàn Shencheng 范神成	Phạm Thần Thành	Devanika	446–480
Fan Dangenčunas Fan Danggenchun 范当根純	Phạm Đang Căng Thuần		480–492 (?)
Fan Džunongas Fàn Zhūnóng 范諸農	Phạm Chư Nông		492–498
Fan Venzanas Fàn Wénzàn 范文賛	Phạm Văn Tẩn		498–508 (?)
Fàn Tiankǎi 范天凱	Phạm Thiên Khơi	Devavarmanas	508–520
Bìcuì bámó 弼毳跋摩	Bật Tôi Bật Ma	Vidžajavarmanas	520–529
Gāoshì lǜtuóluó bámó 高式律陁羅跋摩	Cao Thức Luật Đà La Bật Ma	Rudravarmanas	529–565
Fàn Wénzàn 范梵志	Phạm Phạn Chi	Šambuvarmanas	565–629

Išnašos

1. Glover, Ian (2011), „Excavations at Gò Cấm, Quảng Nam, 2000–3: Linyi and the Emergence of the Cham Kingdoms“, in Lockhart, Bruce; Trần, Kỳ Phương (eds.), The Cham of Vietnam: History, Society and Art, Hawaii: University of Hawaii Press, pp. 54–80
2. Ngô Sĩ Liên (1479) Đại Việt sử ký toàn thư.
3. Šią datą pateikia ir V a. parašyta „Vėlyvoji Jan istorija“
4. Keith W. Taylor The Birth of the Vietnam (1983).
5. Šią datą pateikia ir VI a. parašyti „Komentarai apie vandenų traktatą“.
6. Maspero, Georges (2002). The Champa Kingdom. White Lotus Co., Ltd. ISBN 978-9-74753-499-3.
7. Vickery, Michael (2009), „A short history of Champa“, in Hardy, Andrew David; Cucarzi, Mauro; Zolese, Patrizia (eds.), Champa and the Archaeology of Mỹ Sơn (Vietnam), NUS Press, pp. 45–61, ISBN 978-9-9716-9451-7
8. Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press.
9. Coedès, George (1968). Walter F. Vella (ed.). The Indianized States of Southeast Asia. trans. Susan Brown Cowing. University of Hawaii Press. ISBN 978-0-824-80368-1.
10. Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press.
11. Maspero, Georges (2002). The Champa Kingdom. White Lotus Co., Ltd. ISBN 978-9-74753-499-3.
12. Griffiths, Arlo; Hardy, Andrew; Wade, Geoff, eds. (2019). Champa: Territories and Networks of a Southeast Asian Kingdom. Danang: École française d’Extrême-Orient. ISBN 978-2-85539-269-1.
13. Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press.
14. Aymonier, Etienne (1893). The History of Tchampa (the Cyamba of Marco Polo, Now Annam Or Cochin-China). Oriental University Institute. ISBN 978-1-14997-414-8.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Linji (Vietnamas), Kas yra Linji (Vietnamas)? Ką reiškia Linji (Vietnamas)?