Ngo dinastija (viet. Nhà Ngô, čunomas: 茹吳) – Vietnamo dinastija, įkurta Ngo giminės ir valdžiusi 939–968 m.
| 茹吳 | ||||
| Pusiau priklausoma valstybė | ||||
| ||||
| Sostinė | Koloa | |||
| Kalbos | Vietnamiečių, Kinų | |||
| Religija | Budizmas, Daoizmas | |||
| Valdymo forma | Absoliutinė monarchija | |||
| Vietnamo imperatorius | ||||
| 939–944 | Ngo Kuenas (pirmasis) | |||
| 965–968 | Ngo Siuongsi (paskutinis) | |||
| Istorija | ||||
| - Paskelbiama monarchija | 939 | |||
| - Prasideda 12 karvedžių anarchija | 965 | |||
Oficialiai jos valdoma valstybė vadinosi Dzinghajaus karinė apygarda (kin. 靜海軍, pinyin: Jìnghǎi Jūn, viet. Tĩnh Hải quân), pavadinimu, kuris Vietnamui buvo duotas Kinijos imperijoje.
Įkūrimas
Dzinghajaus karinė apygarda administravo dab. šiaurės Vietnamą ir gretimas sritis Kinijoje nuo IX a. vidurio, tačiau šioje apygardoje nuolat vyko vietos tautų sukilimai. 880 m. išvijus Kinijos vietininkus, 905 m. čia įsitvirtino įtakinga Khuc (viet. Khúc, 曲) šeima.
917 m. kiniška Pietų Han valstybė bandė įsiveržti į apygardą ir ją susigrąžinti, tačiau jos armiją išvijo talentingas karvedys Duong Dinnge (viet. Dương Đình Nghệ iš Ai provincijos. Jis kurį laiką valdė Dzinghajų, tačiau 937 m. buvo nužudytas Kieu Kongtieno (viet. Kiều Công Tiễn), kuris siekė sugrąžinti Kinijos valdžią.
Ngo Kuenas buvo Duong Dingge žentas ir patyręs karvedys. Po uošvio mirties jies siekė keršto ir užpuolė uzurpatorių Kieu. Šis į pagalbą pasikvietė Pietų Han armiją. 938 m. vietnamiečių ir kinų armijos susidūrė Bakdango mūšyje, kuriame Ngo Kuenas panaudojo gudrią metodiką, įtaisydamas dugne metalinius smaigus. Jų dėka Kinijos laivynas buvo sunaikintas ir žuvo Pietų Han imperatoriaus sūnus. Tai nulėmė, kad Kinija kuriam laikui atsisakė ambicijų Vietnamo atžvilgiu. Tiesa, Kinijai liko keturios šiauriausios apygardos apskritys.
Po pergalės 939 m. Ngo Kuenas titulavosi karaliumi (viet. Vương) ir įtvirtino sostinę Koloa tvirtovėje. Nepaisant to, jam nepavyko normalizuoti santykių su Kinija, todėl formaliai jo valstybė toliau liko Kinijos apygarda.
Ngo Kuenas mirė po penkerių metų nuo ligos. Prieš mirdamas jis paskelbė įpėdiniu savo sūnų Ngo Siuongngapą, ir paprašė savo svainio Duong Tamkha tapti regentu. Tačiau šis pasinaudojęs aplinkybėmis uzurpavo sostą, ir Ngo Kueno sūnus buvo priverstas slapstytis.
Kadangi prieš naująjį valdovą kilo sukilimai ir nepasitenkinimas, 950 m. kitas sūnus, jaunesnysis Ngo Siuongvanas nuvertė dėdę ir išsiuntė jį į tremtį. Tada jis pasikvietė besislapstantį brolį ir pakvietė užimti sostą ir valdyti kartu. Šis dvivaldystės laikotarpis Vietnamo istorijoje žinomas kaip Một nước, Hai vua („Viena šalis, du valdovai“). Nepaisant to, vyresnysis brolis netrukus paveržė iš jaunesniojo valdžią, perimdamas karinius ir administracinius reikalus, o pastarajam palikdamas tik religinius ir ceremoninius.
954 m. mirus vyresniajam broliui, jaunesnysis mirė 965 m. Sostą paveldėjo šio sūnus Ngo Siuongsi. Tačiau iš karto po to šalyje kilo pilietinis karas, kurio metu valdžią dalinosi 12 karvedžių, ir Ngo Siuongsi negalėjo tituluotis karaliumi. Jis buvo priverstas bėgti į pietinę provinciją ir laikomas vienu iš karvedžių. Suirutės metu iškilo karvedys Din Bolinis (viet. Đinh Bộ Lĩnh, 丁部領). 968 m. jis suvienijo visą šiaurinį Vietnamą, titulavosi imperatoriumi (viet. Hoàng đế, 皇帝) ir pradėjo Din dinastiją.
Administracinis suskirstymas
| Vietnamo istorija | |
| Šiaurė | Centras |
| Hongbang | Sahuinis |
| Vanlangas, Aulakas | Hotontinis |
| Namvietas | |
| Han (Dziaodžou): | |
| Dziaodži, Dziudžen | Žinanas |
| Vanšuanas | Lamapas |
| Tang (Anamas) | |
| Ngo > Din > Le | Čampa |
| Li > Čan > Ho | |
| Ming (Dziaodži) | |
| Le > Mak | Panduranga |
| Čin | Nguen |
| Taison > Nguen | |
| Prancūzijos Indokinija: | |
| (Tonkinas, Anamas, Kočinčina) | |
| Š. Vietnamas | P. Vietnamas |
| Socialistinė Vietnamo Respublika | |
| Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos | |
Ngo dinastijos kontroliuojamos teritorijos buvo dalinamos į 8 provincijas (viet. châu), kurias Vietnamas paveldėjo iš Kinijos administracijos:
- Dziao provincija (viet. Giao châu, 交州);
- Luk provincija (viet. Lục châu, 羅州);
- Phong provincija (viet. Phong châu, 峰州);
- Čuong provincija (viet. Trường châu, 長州);
- Ai provincija (viet. Ái châu, 爱州);
- Jan provincija (viet. Diễn châu, 演州);
- Hoan provincija (viet. Hoan châu, 驩州);
- Phuklok provincija (viet. Phúc Lộc châu, 福祿州);
Valdovai
| Asmeninis vardas | Kitaip žinomas | Valdymo metai |
|---|---|---|
| Ngo Kuenas Ngô Quyền 吳權 | Tiền Ngô Vương 前吳王 „Pirmasis Ngo karalius“ | 939–944 |
| Duong Tamkha Dương Tam Kha 楊三哥 | Dương Bình Vương 楊平王 „Taikusis Dong karalius“ | 944–950 |
| Ngo Siuongngapas Ngô Xương Ngập 吳昌岌 | Thiên Sách Vương 天策王 „Dangiškojo plano karalius“ | 951–954 |
| Ngo Siuongvanas Ngô Xương Văn 吳昌文 | Nam Tấn Vương 南晉王 „Pietų Dzin karalius“ | 950–965 |
| Ngo Siuongsi Ngô Xương Xí 吳昌熾 | Ngô Sứ Quân 吳使君 „Karvedys Ngo“ | 965–968 |
Išnašos
- Taylor, Keith (2013). A history of the Vietnamese. Cambridge University Press.
- Taylor, Keith Weller (1983), The Birth of the Vietnam, University of California Press, ISBN 9780520074170
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ngo dinastija, Kas yra Ngo dinastija? Ką reiškia Ngo dinastija?