Pietryčių Azija regionas kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyn
Pietryčių Azija

Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salų. Pietryčių Azijai priklauso Brunėjus, Mianmaras, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rytų Timoras, Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.
Pietryčių Azija | |
Plotas | ~4 545 792 km² |
---|---|
Gyventojų | ~655 298 044 |
Tankumas | ~135,6 žm./km² |
Valstybės | Brunėjus Kambodža Rytų Timoras Indonezija Laosas Malaizija Birma Filipinai Singapūras Tailandas Vietnamas |
BVP (PPP) | 9,727 trln. JAV dol. (2014) |
BVP (nominalus) | 3,317 trln. JAV dol. (2016) |
BVP gyventojui | 5017 JAV dol. |
Laiko juostos | nuo UTC+5:30 iki UTC+9:00 |
Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yra Malakos pusiasalis, nutįsęs į Pietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų. Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.
Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežeras Tonlesapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²).
Klimatas
Regionas priklauso subekvatorinei ir pusiaujo klimato juostoms. Žemyninėje dalyje vyrauja drėgna vasara, tačiau sausa žiema, nes vasarą atkeliauja pusiaujo, o žiemą atogražų oro masės. Salose karšta ir drėgna ištisus metus, dėl pusiaujo klimato juostos. Vyrauja vasaros ir žiemos musonai. Vasarą musonai daugiau pučia į žemynine dalį, todėl ten daug krituliu ir potvynių. Žiemą atvirkčiai – iš žemyninės dalies į salas.
Taip pat skaitykite
- Azijos tigrai
Šaltiniai
- https://population.un.org/wpp/Download/Files/1_Indicators%20(Standard)/EXCEL_FILES/1_Population/WPP2019_POP_F01_1_TOTAL_POPULATION_BOTH_SEXES.xlsx Archyvuota kopija 2021-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ASEAN Community in Figures (ACIF) 2013 (PDF) (6th leid.). Jakarta: ASEAN. 2014 m. vasario mėn. p. 1. ISBN 978-602-7643-73-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 4 rugsėjo 2015. Nuoroda tikrinta 9 gegužės 2015.
- „Report for Selected Countries and Subjects“. World Economic. IMF. Outlook Database, 2016
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietryčių Azija, Kas yra Pietryčių Azija? Ką reiškia Pietryčių Azija?
Pietryciu Azija regionas kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salu Pietryciu Azijai priklauso Brunejus Mianmaras Kambodza Indonezija Laosas Malaizija Filipinai Singapuras Tailandas Vietnamas Rytu Timoras Palau bei daugybe mazu ir didesniu saleliu Pietryciu AzijaPlotas 4 545 792 km Gyventoju 655 298 044Tankumas 135 6 zm km Valstybes Brunejus Kambodza Rytu Timoras Indonezija Laosas Malaizija Birma Filipinai Singapuras Tailandas VietnamasBVP PPP 9 727 trln JAV dol 2014 BVP nominalus 3 317 trln JAV dol 2016 BVP gyventojui5017 JAV dol Laiko juostosnuo UTC 5 30 iki UTC 9 00 Pietryciu Azija yra kalnu salu ir placiu lygumu salis Nuo Mianmaro per Laosa Tailanda iki Vietnamo stukso vesliais dregnaisiais atograzu miskais apauge kalnai Tarp ju derlingose lygumose ir upiu deltose gyvena dauguma zmoniu Pietuose yra Malakos pusiasalis nutįses į Pietu Kinijos jura o uz jo 3700 Indonezijos vulkaniniu salu Indonezija apaugusi dregnaisiais atograzu miskais tarp misku įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos Auksciausia virsukalne yra Dzaja Indonezija 5030 m didziausias ezeras Tonlesapas Kambodza didziausias ezero plotas dregnuoju metu 6475 km KlimatasRegionas priklauso subekvatorinei ir pusiaujo klimato juostoms Zemynineje dalyje vyrauja dregna vasara taciau sausa ziema nes vasara atkeliauja pusiaujo o ziema atograzu oro mases Salose karsta ir dregna istisus metus del pusiaujo klimato juostos Vyrauja vasaros ir ziemos musonai Vasara musonai daugiau pucia į zemynine dalį todel ten daug krituliu ir potvyniu Ziema atvirkciai is zemynines dalies į salas Taip pat skaitykiteAzijos tigraiSaltiniaihttps population un org wpp Download Files 1 Indicators 20 Standard EXCEL FILES 1 Population WPP2019 POP F01 1 TOTAL POPULATION BOTH SEXES xlsx Archyvuota kopija 2021 02 27 is Wayback Machine projekto ASEAN Community in Figures ACIF 2013 PDF 6th leid Jakarta ASEAN 2014 m vasario men p 1 ISBN 978 602 7643 73 4 Suarchyvuotas originalas PDF 4 rugsejo 2015 Nuoroda tikrinta 9 geguzes 2015 Report for Selected Countries and Subjects World Economic IMF Outlook Database 2016 Sis straipsnis apie geografija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį