Anamo generalinis protektoratas (kin. 安南都护府, pinyin: Ānnán Dūhùfǔ, viet. An Nam đô hộ phủ – „Sutramdytų pietų generalinis protektoratas“) – Tangų dinastijos Kinijos administracinis vienetas, buvęs dabartiniame šiaurės Vietname ir Kinijos Guangsi provincijos pietuose. Tai buvo vienas iš nedaugelio Tangų Kinijos generalinių protektoratų. Jam vadovavo kariniai komendantai dzieduši (kin. 節度使, pinyin: jiedushi).
| Anamo protektoratas 安南都护府 | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Anamas sudarė pietinę Lingnano dalį | ||||
| Valstybė | Tang dinastija | |||
| Administracinis centras | Songpingas | |||
| Châu | 13 | |||
Šis laikotarpis Vietnamo istorijoje dar vadinamas Trečiuoju šiaurės dominavimu (viet. Bắc thuộc lần 3). Vietname Anamo pavadinimas yra laikomas žeminančiu, ir vietoj jo naudojamas neutralesnis Giao Chỉ pavadinimas.
Raida
Iki VI a. teritorija buvo valdoma kaip trys piečiausi Kinijos administraciniai vienetai dziunai (kin. 日南, pinyin: Rinan, kin. 交趾, pinyin: Jiāozhǐ ir kin. 九真, pinyin: Jiuzhen), priklausantys Dziaodžou provincijai.
Trečiasis Kinijos dominavimas prasidėjo 602 m., kuomet Sui dinastija nukariavo nepriklausomą šiaurės Vietnamo valstybę Vanšuaną, valdomą Ankstyvosios Li dinastijos, ir įjungė ją į imperiją. Vanšuano karalius Li Nam De II atsisakė sosto vardan taikos.
618 m. Sui viešpatavimą pakeitė Tangų viešpatavimas. Valdant Tangams, trys dziunai buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 624 m. šis administracinis vienetas pavadintas Dziaodžou protektoratu (交州都督府), o 679 m. galiausiai pervadintas Anamo generaliniu protektoratu. Šis protektoratas kartu su keturiais šiauresniais administraciniais vienetais – Guangdžou (広州), Dzingdžou (桂州), Joudžou (容州) ir 邕州 – priklausė didesnei Lingnano provincijai (kin. 嶺南五管, pinyin: Lingnan Wuguan).
Savotišką statusą šiam administraciniam vienetui suteikė krašto neramumas. Vietname vyko išsivadavimo kova, nuolat iškildavo vietos vadai, kurie siekdavo šalies nepriklausomybės nuo Kinijos. Žymiausi sukilimai vyko 722–723 (Mai šeimos valdymas), 791–802 (Phung šeimos valdymas) ir 819–820 m. Kinija turėjo nuolat kreipti dėmesį į šalies neramumą, čia laikyti savo karius.
| Vietnamo istorija | |
| Šiaurė | Centras |
| Hongbang | Sahuinis |
| Vanlangas, Aulakas | Hotontinis |
| Namvietas | |
| Han (Dziaodžou): | |
| Dziaodži, Dziudžen | Žinanas |
| Vanšuanas | Lamapas |
| Tang (Anamas) | |
| Ngo > Din > Le | Čampa |
| Li > Čan > Ho | |
| Ming (Dziaodži) | |
| Le > Mak | Panduranga |
| Čin | Nguen |
| Taison > Nguen | |
| Prancūzijos Indokinija: | |
| (Tonkinas, Anamas, Kočinčina) | |
| Š. Vietnamas | P. Vietnamas |
| Socialistinė Vietnamo Respublika | |
| Vietnamo istoriniai regionai: Šiaurė, Vidurys, Pietūs, Aukštumos | |
Provincija patirdavo ir išorinius antpuolius. 767 m. ją užuolė Javos imperija, 803 m. - Čampa. XI a. viduryje ypač sustiprėjo gretima Nandžao valstybė. Ji pasinaudojo vietos vadų pasipriešinimo kova prieš kinus ir 858 m. įsiveržė į Ananą. Po penkerių metų jie paėmė administracinį centrą Songpingą. Visoje provincijoje prasidėjo anarchija.
866 m. Tang Kinija susigrąžino prarastas teritorijas, sustiprino valdžią ir atstatė sostinę. Provincija buvo pervardinta Dzinghajaus karine apygarda (kin. 靜海軍, pinyin: Jìnghǎi Jūn, viet. Tĩnh Hải quân). Tačiau tuo pat metu Kinija patyrė nuosmukį ir neramumus sostinėje. 880 m. Tolimoje Dzinghajaus apygardoje kariai įvykdė sukilimą, ir karinis komendantas buvo išvytas. Tai baigė de facto Kinijos kontrolę. Nors Kinija ir toliau formaliai skirdavo komendantus, tie titulai tapo labiau nominalūs.
Kinijos imperijai byrant, joje prasidėjo Dešimties karalysčių laikotarpis. Tuo pasinaudojusi Dzinghajaus apygardoje 905 m. vietinė įtakinga Khuc (viet. Khúc, 曲) šeima inicijavo dar vieną Vietnamo sukilimą. Khuk Tuadu savavališkai titulavosi kariniu komendantu ir gavo pripažinimą iš Liang dinastijos. Taip Anamas gavo autonomiją, tačiau nominaliai pripažino Kinijos valdžią.
917 m. pietinėje Kinijoje susiformavus Pietų Han valstybei, ji siekė prisijungti Anamą. 930 m. jos armija įsiveržė, tačiau netrukus buvo išvyta talentingo karvedžio Duong Dingnge dėka. Dar vienas Pietų Han bandymas užimti provinciją buvo 938 m., tačiau ir jis baigėsi nesėkmingai: kinai ne tik turėjo išvesti savo armiją, bet ir žuvo Pietų Han imperatoriaus sūnus. Tiesa, apygarda neteko šiauriausių savo provincijų: Či, Thang, Uan ir Uding.
938 m. pergalė priklausė karvedžiui Ngo Kuenui. Šis 939 m. pasiskelbė karaliumi ir sostinę perkėlė į Koloa (viet. Cổ Loa, 古螺) miestą, kuris kadaise buvo Vietnamo sostinė.
Administracinis suskirstymas
Protektoratą sudarė 12 administracinių vienetų džou (kin. 州, pinyin: zhōu, viet. châu):
- Či provincija (kin. 贡州, pinyin: Qizhou, viet. Chi châu);
- Uding provincija (kin. 武定州, pinyin: Wudingzhou, viet. Vũ Nga châu);
- Uan provincija (kin. 武安州, pinyin: Wuanzhou, viet. Vũ An châu);
- Dziun provincija (kin. 郡州, pinyin: Junzhou, viet. Thang châu): dab. Kuangninio provincija;
- Lu provincija (kin. 陆州, pinyin: Luzhou, viet. Lục châu): dab. Kuangninio ir Bakninio provincija;
- Dziao provincija (kin. 交州, pinyin: Jiaozhou, viet. Giao châu): dab. Hanojus;
- Feng provincija (kin. 峰州, pinyin: Fengzhou, viet. Phong châu): dab. Futo provincija;
- Čang provincija (kin. 長州, pinyin: Changzhou), viet. Trường châu): dab. Ninbinio provincija;
- Jan provincija (kin. 演州, pinyin: Yanzhou, viet. Diễn châu): dab. Tanhoa provincija;
- Ai provincija (kin. 爱州, pinyin: Aizhou, viet. Ái châu): dab. Ngeano provincija;
- Huan provincija (kin. 驩州, pinyin: Huanzhou, viet. Hoan châu): dab. Hatinio provincija;
- Fulu provincija (kin. 福祿州州, pinyin: Fuluzhou), viet. Phúc Lộc châu): dab. Hatinio provincija;
Išnašos
- Taylor, K.W. (2013), A History of the Vietnamese, Cambridge University Press, ISBN 9780520074170
- Dutton, George E. (2012), Sources of Vietnamese Tradition, Columbia University Press
- Taylor, Keith Weller (1983), The Birth of the Vietnam, University of California Press
- Coedes, George (2015). The Making of South East Asia (RLE Modern East and South East Asia). Taylor & Francis.
- Kiernan, Ben (2019). Việt Nam: a history from earliest time to the present. Oxford University Press.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Anamas (Kinijos provincija), Kas yra Anamas (Kinijos provincija)? Ką reiškia Anamas (Kinijos provincija)?