Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Anglis reikšmės Akmens anglisSavybėsSudėtis 75 92 anglis 2 5 5 7 vandenilis 1 5 15 deguonis 0 5 4 siera 1
Akmens anglis
- Kitos reikšmės – Anglis (reikšmės).
| Akmens anglis | |
|---|---|
| Savybės | |
| Sudėtis | 75-92 % anglis 2,5-5,7 % vandenilis 1,5-15 % deguonis 0,5-4 % siera ~1,5 % azotas |
| Lakiųjų medžiagų | 2-45 % |
| Identifikacija | |
| Drėgnis | 4-14 % |
| Peleningumas | 2-45 % |
| Tekstūra | sluoksniuota, juostiška, tolygi |
| Spalva | juoda, kartais su plieno ar t.pilku atspalviu |
| Tankis | 1280–1500 kg/m³ |
| Degimo šiluma | 30,5-36,8 MJ/kg |
Akmens anglis – nuosėdinė augalinės kilmės uoliena, sudaryta iš anglies, hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų (, oksidų ir kitų junginių). Akmens anglis susidarė iš augalinių liekanų, kurios buvo suslėgtos, sukietintos ir veikiamos aukšta temperatūra bei slėgiu. Manoma, kad didžioji akmens anglies klodų dalis atsirado iš augalų, augusių pelkių ekosistemose. Kai šie augalai žūdavo, jų biomasė palaipsniui virsdavo akmens anglimi. Didžioji akmens anglies dalis susidarė karbono periodo nuosėdose.
Rūšys
- Lignitas arba rudoji anglis
- Puskoksis
- Koksas
- Antracitas, labiau metamorfizuota atmaina
Akmens anglies formavimasis
Akmens anglis formuojasi iš augalų liekanų, kurios buvo sutankintos, sukietintos, chemiškai apdorotos dėl slėgio, ir temperatūros ji metamorfizuojasi.
Akmens anglis formavosi iš pelkės ekosistemos organizmų. Kai pelkės augalai žūsta, jų biomasė kaupiasi, yra anaerobinėse (žemo deguonies lygio) sąlygose, suformuodama durpes. Durpių sluoksnis grimsta žemyn, dėl karščio ir slėgio virsdamos lignitu arba rudosiomis anglimis. O didelis karštis ir slėgis lignitą paverčia minkštosiomis bituminėmis anglimis ir antracitu.
Akmens anglies kasyba
Akmens anglis slūgso įvairaus storio klodais, lęšiais, tarpsluoksniais. Gali siekti 2,5 km gylį, kartais randama prie žemės paviršiaus.
Įvairiais skaičiavimais, pasaulyje yra 8-16 trilijonų tonų akmens anglies[reikalingas šaltinis]. Didžiausios šalys, kasančios akmens anglį yra:
| Akmens anglies išgavimas 2011 m. (mln. t.), | |
|---|---|
| Kinija | 3520 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 992 |
| Indija | 588 |
| Australija | 415 |
| Rusija | 333 |
| Indonezija | 324 |
| Pietų Afrikos Respublika | 255 |
| Vokietija | 188 |
| Lenkija | 139 |
| Kazachstanas | 115 |
| Pasaulyje | 7695 |
Šiose šalyse kasyba vyksta dviem būdais – atviruoju (dideliuose karjeruose) ir būdu.
Panaudojimas
Priešistorė
Manoma kad akmens anglis naudota Kinijoje prieš 3000 m., o Romos imperijoje anglimi kūrentos krosnys metalams lydyti. Jungtinėje Karalystėje akmens anglis pradėta naudota jau XII a.
Akmens anglies gavyba labiausiai pradėjo spartėti išradus garo katilą.
Energetika
Nuo XIX a. pabaigos iki XX a. septinto dešimtmečio akmens anglis buvo pagrindinis pirminis energijos šaltinis pasaulyje.
Akmens anglis naudojama šilumai gaminti. Kasmet sudeginama apie 5000 mln. tonų anglies. 75 procentai šio akmens anglies kiekio suvartojama . Kinija ir Indija suvartoja 1700 mln. tonų anglies, tačiau augant šių šalių ekonomikai greitu laiku šis kiekis gali išaugti dvigubai[reikalingas šaltinis].
Kai akmens anglis naudojama elektros gamybai, ji susmulkinama ir sudeginama. Gauta šiluma naudojama vandens garų gamyboje, o pastarieji suka elektros generatorius. Tokia technologija naudojama pagaminti 40 % pasaulyje suvartojamos elektros energijos[reikalingas šaltinis].
Akmens anglis naudojama degiųjų dujų gamybai. Šiuo metu taip pagamintas dujas pakeitė gamtinės dujos, tačiau Pietų Afrikoje dar vis naudojama ši technologija.
Iš akmens anglies galima gaminti benziną, dyzeliną, metanolį ir kitus organinius junginius.
Šaltiniai
- Antanas Brazauskas. Akmens anglys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 235 psl.
- „Statistical Review of World Energy 2012“ (xlsx) (anglų). BP. 2012. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-19. Nuoroda tikrinta 2013-02-05.
- „Energetikos ekonomika“ 2008 Technika Vilnius ISBN 978-9955-28-905-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akmens anglis, Kas yra Akmens anglis? Ką reiškia Akmens anglis?
Kitos reiksmes Anglis reiksmes Akmens anglisSavybesSudetis 75 92 anglis 2 5 5 7 vandenilis 1 5 15 deguonis 0 5 4 siera 1 5 azotasLakiuju medziagu 2 45 IdentifikacijaDregnis 4 14 Peleningumas 2 45 Tekstura sluoksniuota juostiska tolygiSpalva juoda kartais su plieno ar t pilku atspalviuTankis 1280 1500 kg m Degimo siluma 30 5 36 8 MJ kg Akmens anglis nuosedine augalines kilmes uoliena sudaryta is anglies hidrokarbonatu ir įvairiu priemaisu oksidu ir kitu junginiu Akmens anglis susidare is augaliniu liekanu kurios buvo suslegtos sukietintos ir veikiamos auksta temperatura bei slegiu Manoma kad didzioji akmens anglies klodu dalis atsirado is augalu augusiu pelkiu ekosistemose Kai sie augalai zudavo ju biomase palaipsniui virsdavo akmens anglimi Didzioji akmens anglies dalis susidare karbono periodo nuosedose RusysLignitas arba rudoji anglis Puskoksis Koksas Antracitas labiau metamorfizuota atmainaAkmens anglies formavimasisAkmens anglis formuojasi is augalu liekanu kurios buvo sutankintos sukietintos chemiskai apdorotos del slegio ir temperaturos ji metamorfizuojasi Akmens anglis formavosi is pelkes ekosistemos organizmu Kai pelkes augalai zusta ju biomase kaupiasi yra anaerobinese zemo deguonies lygio salygose suformuodama durpes Durpiu sluoksnis grimsta zemyn del karscio ir slegio virsdamos lignitu arba rudosiomis anglimis O didelis karstis ir slegis lignita pavercia minkstosiomis bituminemis anglimis ir antracitu Akmens anglies kasybaAkmens anglies produkcija 2005 m Pasaulio akmens anglies gavyba 2011 m tonomis salies gyventojuiPasaulio akmens anglies atsargos 2014 m tonomis salies gyventojui Akmens anglis slugso įvairaus storio klodais lesiais tarpsluoksniais Gali siekti 2 5 km gylį kartais randama prie zemes pavirsiaus Įvairiais skaiciavimais pasaulyje yra 8 16 trilijonu tonu akmens anglies reikalingas saltinis Didziausios salys kasancios akmens anglį yra Akmens anglies isgavimas 2011 m mln t Kinija 3520 Jungtines Amerikos Valstijos 992 Indija 588 Australija 415 Rusija 333 Indonezija 324 Pietu Afrikos Respublika 255 Vokietija 188 Lenkija 139 Kazachstanas 115Pasaulyje 7695 Siose salyse kasyba vyksta dviem budais atviruoju dideliuose karjeruose ir budu PanaudojimasPriesistore Manoma kad akmens anglis naudota Kinijoje pries 3000 m o Romos imperijoje anglimi kurentos krosnys metalams lydyti Jungtineje Karalysteje akmens anglis pradeta naudota jau XII a Akmens anglies gavyba labiausiai pradejo sparteti isradus garo katila Energetika Nuo XIX a pabaigos iki XX a septinto desimtmecio akmens anglis buvo pagrindinis pirminis energijos saltinis pasaulyje Akmens anglis naudojama silumai gaminti Kasmet sudeginama apie 5000 mln tonu anglies 75 procentai sio akmens anglies kiekio suvartojama Kinija ir Indija suvartoja 1700 mln tonu anglies taciau augant siu saliu ekonomikai greitu laiku sis kiekis gali isaugti dvigubai reikalingas saltinis Kai akmens anglis naudojama elektros gamybai ji susmulkinama ir sudeginama Gauta siluma naudojama vandens garu gamyboje o pastarieji suka elektros generatorius Tokia technologija naudojama pagaminti 40 pasaulyje suvartojamos elektros energijos reikalingas saltinis Akmens anglis naudojama degiuju duju gamybai Siuo metu taip pagamintas dujas pakeite gamtines dujos taciau Pietu Afrikoje dar vis naudojama si technologija Is akmens anglies galima gaminti benzina dyzelina metanolį ir kitus organinius junginius SaltiniaiAntanas Brazauskas Akmens anglys Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 235 psl Statistical Review of World Energy 2012 xlsx anglu BP 2012 Suarchyvuota is originalo 2012 06 19 Nuoroda tikrinta 2013 02 05 Energetikos ekonomika 2008 Technika Vilnius ISBN 978 9955 28 905 0