Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Diptera Sarcophaga carnaria Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klasė Vabzdž
Dvisparniai
| Diptera | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(Sarcophaga carnaria) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Dvisparniai (Diptera) – vabzdžių (Insecta) būrys. Turi tik vieną porą normaliai išsivysčiusių plėviškų sparnų. Antroji sparnų pora redukuota ir virtusi dūzgiais. Galva prie krūtinės prisegta laisvai. Burnos organai laižomieji arba duriamieji, tačiau niekada nebūna graužiamieji. Antenos nariuotos. Kojos ilgos, kartais net labai ilgos. Letenos 3-5 – narės. Sparnai su gyslomis, todėl atskirų rūšių gyslų skaičius ir jų išsidėstymas būna skirtingas. Pilvelis susideda iš 3-10 segmentų. Metamorfozė pilna. Lervos kirmėliškos išvaizdos, bekojės, dažniausiai su mažyte galva, tik uodų ji gerai matoma. Kai kurios lervos kenkia augalams, gyvena gyvų augalų audiniuose, kitos dvisparnių lervos gyvena puvėsiuose, srutose, mėšle, vandenyje. Yra ir plėšrių lervų, ir parazitinių, gyvenančių kitų gyvūnų kūne. Lėliukės laisvosios ir dengtosios. Suaugę dvisparniai minta dažniausiai žiedų nektaru. Kai kurios rūšys būna plėšrios arba minta šiltakraujų gyvūnų krauju. Kai kurie dvisparniai perneša infekcines ligas (pvz., tikrieji uodai ir kt.).
Pasaulyje yra apie 120 000 dvisparnių rūšių, Lietuvoje – daugiau kaip 3400.
Dvisparnių biologija
Tai labiausiai išsivysčiusių vabzdžių būrys. Turi tik du priekinius sparnus. Antroji sparnų pora redukuota, virtusi dūzgais, jų viduje yra chordotonaliniai organai svarbūs vabzdžiams skrendant. Sparnai turi būdingą formą, pamatinė jų dalis praplatėjusi, o pats pamatas labai siauras, dažnai sudaro nedidelį išsikišimą- sparnelį. Dvisparniai tarp vabzdžių – geriausi skraidytojai. Kūno sandarai būdinga judri galva su labai didelėmis daugiafacetinėmis akimis, suaugtinė krūtinė su liemeniniu arba stiebelišku pilvu. Burnos organai specifiniai laižomieji arba siurbiamieji, kartais redukuoti. Dvisparniai neturi polinkio rūpintis palikuonimis, statyti lizdus. Išskyrus : vadovaudamiesi uosle deda kiaušinius į terpę, kurioje gausu maisto.
Ūkinė reikšmė
Daug žalos gyvulininkystei padaro kraujasiurbiai: sparvos, piktmusės, moskitai, gumbiniai uodeliai, mašalai. Sparvos perneša tuliaremijos sukėlėjus. Naminius gyvulius parazituoja gyliai. Kopūstinė, svogūninė musės – daržovių kenkėjai. Kambarinė musė perneša daug ligų (dizenterija, vidurių šiltinė ir kt.). Piktmusė kandžioja naminius gyvulius rudens metu. Mėlynosios mėsinės musės deda kiaušinius į lavonus ar nepridengtą mėsą. Musė cė-cė platina miegligę (Afrika). Kopūstinė musė deda kiaušinius į kopūstų daigus, jos lervos apėda kopūstų šaknis. Yra daug kitų žalingų musių – jos yra javų kenkėjos. Arklinio gylio patelė kiaušinius tvirtina prie arklio plaukų, vėliau patenka į žarnyną ir parazituoja. Naudingi dvisparniai: tai parazituojantys vabzdžių lervas tachinas. Kai kurių dvisparnių lervos naikina amarus. Genetinių laboratorinių tyrimų objektas – drozofila. Chironomidų lervos sudaro žymią žuvų maisto dalį tvenkinių ūkiuose, taip pat specialiai gaudomos akvariumų žuvims maitinti.
Lietuvos dvisparniai
Pobūris. Uodiniai dvisparniai (Nematocera)
- (Trichoceridae)
- Ilgakojai uodai (Tipulidae)
- (Psychodidae)
- Tikrieji uodai (Culicidae)
- Mašalai (Simuliidae)
- (Chironomidae)
- Storakojai uodai (Bibionidae)
- (Cecidomyiidae)
- (Mycetophilidae)
- (Sciaridae)
Pobūris. Musiniai dvisparniai (Brachycera)
- Orthorrapha
- Sparvos (Tabanidae)
- Slankmusės (Rhagionidae)
- Musės zvimbeklės (Bombyliidae)
- Musės plėšrūnės (Asilidae)
- Cyclorrhapha
- Aschiza
- Žiedmusės (Syrphidae)
- Schizophora
- (Tephritidae)
- (Anthomyzidae)
- (Agromyzidae)
- Javinės muselės (Chloropidae)
- (Ephydridae)
- Vaisinės muselės (Drosophilidae)
- (Scatophagidae)
- Tikrosios musės (Muscidae)
- Mėsmusės (Calliphoridae)
- Tachinos (Tachinidae)
- Gyliai (Oestridae)
- (Hippoboscidae)
- Aschiza
Nuorodos
- Lietuvos dvisparnių (Diptera) sąrašas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dvisparniai, Kas yra Dvisparniai? Ką reiškia Dvisparniai?
Diptera Sarcophaga carnaria Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Dvisparniai Diptera Dvisparniai Diptera vabzdziu Insecta burys Turi tik viena pora normaliai issivysciusiu plevisku sparnu Antroji sparnu pora redukuota ir virtusi duzgiais Galva prie krutines prisegta laisvai Burnos organai laizomieji arba duriamieji taciau niekada nebuna grauziamieji Antenos nariuotos Kojos ilgos kartais net labai ilgos Letenos 3 5 nares Sparnai su gyslomis todel atskiru rusiu gyslu skaicius ir ju issidestymas buna skirtingas Pilvelis susideda is 3 10 segmentu Metamorfoze pilna Lervos kirmeliskos isvaizdos bekojes dazniausiai su mazyte galva tik uodu ji gerai matoma Kai kurios lervos kenkia augalams gyvena gyvu augalu audiniuose kitos dvisparniu lervos gyvena puvesiuose srutose mesle vandenyje Yra ir plesriu lervu ir parazitiniu gyvenanciu kitu gyvunu kune Leliukes laisvosios ir dengtosios Suauge dvisparniai minta dazniausiai ziedu nektaru Kai kurios rusys buna plesrios arba minta siltakrauju gyvunu krauju Kai kurie dvisparniai pernesa infekcines ligas pvz tikrieji uodai ir kt Pasaulyje yra apie 120 000 dvisparniu rusiu Lietuvoje daugiau kaip 3400 Dvisparniu biologijaTai labiausiai issivysciusiu vabzdziu burys Turi tik du priekinius sparnus Antroji sparnu pora redukuota virtusi duzgais ju viduje yra chordotonaliniai organai svarbus vabzdziams skrendant Sparnai turi budinga forma pamatine ju dalis praplatejusi o pats pamatas labai siauras daznai sudaro nedidelį issikisima sparnelį Dvisparniai tarp vabzdziu geriausi skraidytojai Kuno sandarai budinga judri galva su labai didelemis daugiafacetinemis akimis suaugtine krutine su liemeniniu arba stiebelisku pilvu Burnos organai specifiniai laizomieji arba siurbiamieji kartais redukuoti Dvisparniai neturi polinkio rupintis palikuonimis statyti lizdus Isskyrus vadovaudamiesi uosle deda kiausinius į terpe kurioje gausu maisto ukine reiksmeDaug zalos gyvulininkystei padaro kraujasiurbiai sparvos piktmuses moskitai gumbiniai uodeliai masalai Sparvos pernesa tuliaremijos sukelejus Naminius gyvulius parazituoja gyliai Kopustine svogunine muses darzoviu kenkejai Kambarine muse pernesa daug ligu dizenterija viduriu siltine ir kt Piktmuse kandzioja naminius gyvulius rudens metu Melynosios mesines muses deda kiausinius į lavonus ar nepridengta mesa Muse ce ce platina mieglige Afrika Kopustine muse deda kiausinius į kopustu daigus jos lervos apeda kopustu saknis Yra daug kitu zalingu musiu jos yra javu kenkejos Arklinio gylio patele kiausinius tvirtina prie arklio plauku veliau patenka į zarnyna ir parazituoja Naudingi dvisparniai tai parazituojantys vabzdziu lervas tachinas Kai kuriu dvisparniu lervos naikina amarus Genetiniu laboratoriniu tyrimu objektas drozofila Chironomidu lervos sudaro zymia zuvu maisto dalį tvenkiniu ukiuose taip pat specialiai gaudomos akvariumu zuvims maitinti Lietuvos dvisparniaiPoburis Uodiniai dvisparniai Nematocera Trichoceridae Ilgakojai uodai Tipulidae Psychodidae Tikrieji uodai Culicidae Masalai Simuliidae Chironomidae Storakojai uodai Bibionidae Cecidomyiidae Mycetophilidae Sciaridae Poburis Musiniai dvisparniai Brachycera Orthorrapha Sparvos Tabanidae Slankmuses Rhagionidae Muses zvimbekles Bombyliidae Muses plesrunes Asilidae Cyclorrhapha Aschiza Ziedmuses Syrphidae Schizophora Tephritidae Anthomyzidae Agromyzidae Javines museles Chloropidae Ephydridae Vaisines museles Drosophilidae Scatophagidae Tikrosios muses Muscidae Mesmuses Calliphoridae Tachinos Tachinidae Gyliai Oestridae Hippoboscidae NuorodosLietuvos dvisparniu Diptera sarasas Vikiteka Dvisparniai vaizdine ir garsine medziaga