Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senovės Armėnija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senovės Armėnija – senovinis kultūrinis-istorinis regionas ir civilizacija, egzistavusi Armėnijos kalnyne, teritorijose, kurios šiuo metu apima rytinę Turkiją, šiaurės Iraką, Armėniją. Pastarosios teritorija sudaro tik nedidelę dalį Senovės Armėnijos šiaurės rytų teritorijos. Senasis regiono pavadinimas – Nairi.
| Pasaulio civilizacija Armėnija | |
|---|---|
| Šalis | Armėnija, rytų Turkija, šiaurės Irakas |
| Tautos | nairiai > armėnai |
Šiame straipsnyje apžvelgiama istorija iki VII a., kai regionas atiteko arabų Kalifatui. Tolesnė regiono raida susijusi su Kurdistano istorija ir Armėnijos istorija.
Senovės Armėnijos egzistavimas buvo svarbiausias pagrindas XX a. Armėnijos nacionalistų suformuotai idėjai Didžioji Armėnija.
Geografija
Regiono apibrėžimai varijuoja priklausomai nuo autorių, tačiau regionas dagiausia tapatinamas su geografine sąvoka Armėnijos kalnynas. Šiaurėje regioną ribojo Mažasis Kaukazas, už kurio buvo derlingos lygumos – Kaukazo Albanija ir Kaukazo Iberija, rytinė riba buvo Urmijos ežeras, už kurio driekėsi šiaurės Medija. Pietinė regiono riba buvo Kurdistano kalnai, kurie skyrė nuo šiaurės Mesopotamijos, vakaruose Armėnija perėjo į Mažaja Azija (Kapadokija), o šiaurės vakaruose ją uždarė Ponto kalnai (už jų buvo Pontas).
Regionas buvo kalnuotas ir pasižymėjo ypač įvairiu reljefu. Jame buvo trys didžiuliai ežerai – Vanas (vakaruose), Sevanas (šiaurėje) ir Urmija (rytuose).
Tradiciškai regionas buvo dalijamas į dvi dalis: Didžiąją Armėniją, kuri sudarė pagrindinę regiono dalį, ir Mažąją Armėniją – vakarinį pakraštį. Remiantis Armėnijos karalystės administravimo sistema, Didžioji Armėnija buvo skirstoma į 15 smulkesnių istorinių regionų: Airaratas, Siunikas, Taikas, Gugarkas, Arcachas, Moghas, Vaspurakanas, Taronas, Aukštutinė Armėnija, Copkas, Aghdznikas, Kordžajakas, Persarmėnija, Utikas, Paitakaranas (du pastarieji kultūriškai ir etniškai buvo artimesni Kaukazo Albanijai). Dabartinė Armėnijos Respublika pilnai užima tik vieną iš 15 regionų, t. y. Siuniką, taip pat dalį Arcacho ir Airarato.
Istorija
| Senovės Armėnija |
| Nairiai, Hajasa-Azi, Isuva, , , , |
| Urartija |
| , Medija |
| Armėnijos satrapija: |
| Achemenidai > Seleukidai |
| Armėnijos karalystė: |
| Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai |
| , , Korduena |
| Romos imperija (Armėnija) |
| Bizantija / Sasanidai |
| Sasanidai (Marzpanatas) |
| Armėnijos istorija, Kurdistano istorija |
Nairi ir Urartija
Dėl atšiaurių gyvenimo sąlygų regione palyginus ilgai nesusiformavo aukštesnė civilizacija ir valstybė, tuo tarpu piečiau buvusioje Mesopotamijoje nuo III tūkst. pr. m. e. klestėjo brandžios kultūros. Svarbiausios valstybės, viešpatavusios į pietus nuo regiono, buvo Akadas, Asirija, Mitanija. Pastaroji, XIV a. pr. m. e. buvo įgijusi hegemoniją didelėje regiono dalyje
Daugiau žinių apie regioną yra iš II tūkst. pr. m. e., kuomet Asirų šaltiniuose jis buvo žinomas kaip Nairi (KUR.KUR Na-i-ri). Hetitų Mažojoje Azijoje šaltiniai mini rytuose esančią šalį Hajasa-Azi. Nėra vieningai sutariama, kokia lingvistinė grupė tuo metu gyveno regione, bet paplitusi nuomonė, kad buvo giminingi savo pietiniams kaimynams churitams (Götze 1936), ir tikriausiai regiono vakaruose gyveno proto-armėnai.
Asirijos karalius (1114–1076) nukariavo Nairi ir prijungė ją prie savo imperijos. Savo įraše jis mini 23 nairių valdovus ir jų valstybes. Tai yra: Tumme, Tunube, Tuali, Kindari, Uzula, Unzamuni, Andiabe, Pilakinni, Aturgini, Kulibarzini, Shinibirni, Himua, Paiteri, Uiram, Shururia, Albaia, Ugina, Nazabia, Abarsiuni, Daiaeni. Daugumos šių valstybėlių lokalizacija nėra galutinai nustatyta, nors kai kurių jų žinoma gana tiksliai: pvz., Daiaeni buvo šiauriausia iš jų, o Tumme buvo į pietvakarius nuo Urmijos.
Po to, kai Asirijos valdžia regione sumenko, šalį suvienijo pirmoji vietinė karalystė – Urartija. Jų centras (taip vadinama Biainili karalystė) buvo prie Vano ežero, ir VIII–VII a. pr. m. e. urartai sukūrė valstybę, viešpatavusią visame Armėnijos kalnyne. Urartai konkuravo su Asirija pietuose dėl hegemonijos Artimuosiuse rytuose, didžiausios ekspansijos laikais taip pat valdė valstybes už regiono ribų – Milidą, , ir kt.
Urartai sukūrė aukštą ir brandžią kultūrą, kuri buvo stipriai įtakota Mesopotamijos civilizacijos: urartų dantiraštis, menas, papročiai buvo didele dalimi perimti iš Asirijos, bet jie išpažino savo dievus, kurių svarbiausias buvo .
Armėnų įsigalėjimas
VII a. pr. m. e. Uratiją nusilpnino klajokliai , vėliau ji kovojo su Medijos imperija, kuriai nepavyko jos pajungti. Maždaug tuo metu, t. y. valstybinės krizės laikotarpiu, regioną iš vakarų apgyvendino nauja etninė grupė – indoeuropiečiai proto-armėnai. Nėra vieningai sutariama, ar šis apgyvendinimas buvo staigus, susijęs su invazija, ar lėtas (tokiu atveju jau Urartų karalystės klestėjimo laikais regione turėjo gyventi nemažai armėnų). Visuotinai paplitusi teorija teigia, jog proto-armėnai į Mažąją Aziją atsikėlė apie XII a. pr. m. e. (kaip ir kitos idoeuropiečių grupės, pvz., frygai) ir migravo į rytus, kol pasiekė Armėnijos kalnyną. Vadinamoji Armėnijos hipotezė teigia, jog armėnų konsolidacija vyko pačioje Urartų valstybėje.
Bet kokiu atveju, jau VI a. pr. m. e. regionas jau buvo žinomas kaip Armėnija: 521 m. pr. m. e. Achemenidų trikalbiame įraše teritorija babiloniečių kalba dar vadinama „Urartu“, o persų kalba ji jau vadinama „Armina“. Patys armėnai regioną vadino Hayastan, pagal mitinį protėvį .
Pirmoji etninių armėnų dinastija regione buvo Orontidai, kurie naujai konsolidavo valstybę, apėmusią didelę dalį Urartų imperijos teritorijų. Žinomas jų karalius Tigranas, kurio valdos VI a. pr. m. e. buvo prijungtos prie Achemenidų imperijos. Taip Armėnija tapo satrapija, su sostine Armavyre, tačiau satrapais tapdavo vietiniai Orontidų palikuonys.
IV a. pr. m. e. antrojoje pusėje Achemenidų imperijai pralaimėjus Aleksandrui Makedoniečiui, Armėnija tapo jo imperijos dalimi, o po 301 m. pr. m. e. – pavaldi Seleukidų imperijai. Apie 330 m. pr. m. e. vakarinė dalis istorinės Armėnijos atskilo, nes ten įsitvirtino Aleksandro karvedys Mithridatas. Nuo tada šis regionas žinomas kaip Mažoji Armėnija.
Armėnijos karalystė
Seleukidų valdymas Armėnijoje pasižymėjo krašto helenizavimu ir didėjančia autonomija. Čia vis dar valdė Orontidai. 212 m. pr. m. e. Armėnijos valda skilo į dvi teritorijas: rytinę Didžiąją Armėniją ir Sofeną. Antiochas III Didysis (222–187), siekdamas sumažinti vietos valdovų savivaldą, panaikino Orontidų dinastiją ir pasodino čia savo vietininkus: Artašesą (Didžiojoje Armėnijoje) ir Zariadrą (Sofenoje). Labai greitai šie vietininkai atskilo nuo Seleukidų ir įkūrė nepriklausomas Armėnijos ir Sofenos karalystes.
Ankstyviausiuoju Artašesidų valdymo metu Armėnija dar labiau skilo: atskilo , nuo Sofenos atskilo ir pan. Nepaisant to, Artašesas konsolidavo didžiąją dalį teritorijos ir sulaikė šalį nuo visiško subyrėjimo. Valdant Tigranui Didžiajam (95-55), Artašesidai vykdė ekspansionistinius užkariavimus, kurių metu ne tik vėl sujungė Armėnijos regioną, bet ir užvaldė teritorijas už jo ribų – Kilikiją, Siriją, Iberiją, Atropateną, Albaniją (Paitakaranas, Utikas), šiaurės Mesopotamiją (Adiabena, Osroena). Tuo metu Armėnija plytėjo nuo Viduržemio iki Kaspijos jūros. Didžiuma teritorijų buvo įgytos tuo metu nusilpusios Partų imperijos sąskaita.
Kitų imperijų sudėtyje
Armėnijos imperializmas buvo labai efemeriškas, kadangi jau 66 m. pr. m. e. ją nugalėjo Romos imperija, kuri ėmė tvarkytis regione. Pirmiausia, ji atskyrė naujai prijungtas teritorijas ir pavertė jas savo provincijomis. Tigranui paliktos valdyti tik teritorijos buvę jo valdymo pradžioje (t. y. tik Armėnijos regionas), Armėnija pripažinta Romos vasale, palikta valdyti Artašesidų dinastija.
Nuo I a. Armėnijai buvo lemta tapti pagrindine buferine valstybe tarp Romos ir Persijos imperijos. Pirmaisiais mūsų eros metais pasibaigus Artašesidų dinastijai, šalyje tvyrojo suirutė, kol 54 m. neįsitvirtino persų kilmės Aršakuni dinastija (Aršakidų atšaka). Apie 100 m. į valstybę įsiveržė Partų imperija, o 113 m. ją susigrąžino Roma, įkūrusi trumpalaikę Armėnijos provinciją (114–117). Po Trajano mirties provincija buvo panaikinta, nes šalyje vėl įsigalėjo Partai.
Taip regionas ėjo iš rankų į rankas iki pat 379 m., kuomet regione galutinai įsitvirtino Sasanidai. Jie pertvarkė Armėnijos regioną naujai, atskeldami nuo Armėnijos karalystės pasienio teritorijas, ir jas padalindami aplinkinėms šalims: Kaukazo Iberija gavo Gugarką, Kaukazo Albanija – Utiką ir Artsachą, pati Persija prisijungė Paitakaraną, Persarmėniją, Aghdzniką, Kordžajaką. Rytų Romos imperijai atiduoti Copkas ir Aukštutinė Armėnija.
428 m. Armėnijos likučiai galutinai prijungti prie Sasanidų imperijos ir paversti atskira provincija – ().
Šiuo paskutiniuoju senovės Armėnijos laikotarpiu regione stipriau veikė Romos / Bizantijos kultūra. Šalyje buvo įvesta krikščionybė, veikė žymūs kultūros atstovai, kaip kad , armėnų rašto kūrėjas.
639 m. Armėniją užkariavo arabai ir prijungė ją prie savo Kalifato. Didelė dalis Senovės Armėnijos regiono buvo islamizuota, etninius armėnus sparčiai keitė kurdai. Nuo II tūkst. didžioji dalis senovės Armėnijos yra žinoma kaip Kurdistanas.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Armėnija, Kas yra Senovės Armėnija? Ką reiškia Senovės Armėnija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoves Armenija senovinis kulturinis istorinis regionas ir civilizacija egzistavusi Armenijos kalnyne teritorijose kurios siuo metu apima rytine Turkija siaures Iraka Armenija Pastarosios teritorija sudaro tik nedidele dalį Senoves Armenijos siaures rytu teritorijos Senasis regiono pavadinimas Nairi Pasaulio civilizacija ArmenijaSalis Armenija rytu Turkija siaures IrakasTautos nairiai gt armenai Siame straipsnyje apzvelgiama istorija iki VII a kai regionas atiteko arabu Kalifatui Tolesne regiono raida susijusi su Kurdistano istorija ir Armenijos istorija Senoves Armenijos egzistavimas buvo svarbiausias pagrindas XX a Armenijos nacionalistu suformuotai idejai Didzioji Armenija GeografijaPagrindinis straipsnis Armenijos kalnynas Regiono apibrezimai varijuoja priklausomai nuo autoriu taciau regionas dagiausia tapatinamas su geografine savoka Armenijos kalnynas Siaureje regiona ribojo Mazasis Kaukazas uz kurio buvo derlingos lygumos Kaukazo Albanija ir Kaukazo Iberija rytine riba buvo Urmijos ezeras uz kurio driekesi siaures Medija Pietine regiono riba buvo Kurdistano kalnai kurie skyre nuo siaures Mesopotamijos vakaruose Armenija perejo į Mazaja Azija Kapadokija o siaures vakaruose ja uzdare Ponto kalnai uz ju buvo Pontas Regionas buvo kalnuotas ir pasizymejo ypac įvairiu reljefu Jame buvo trys didziuliai ezerai Vanas vakaruose Sevanas siaureje ir Urmija rytuose Tradiciskai regionas buvo dalijamas į dvi dalis Didziaja Armenija kuri sudare pagrindine regiono dalį ir Mazaja Armenija vakarinį pakrastį Remiantis Armenijos karalystes administravimo sistema Didzioji Armenija buvo skirstoma į 15 smulkesniu istoriniu regionu Airaratas Siunikas Taikas Gugarkas Arcachas Moghas Vaspurakanas Taronas Aukstutine Armenija Copkas Aghdznikas Kordzajakas Persarmenija Utikas Paitakaranas du pastarieji kulturiskai ir etniskai buvo artimesni Kaukazo Albanijai Dabartine Armenijos Respublika pilnai uzima tik viena is 15 regionu t y Siunika taip pat dalį Arcacho ir Airarato IstorijaSenoves ArmenijaNairiai Hajasa Azi Isuva Urartija MedijaArmenijos satrapija Achemenidai gt SeleukidaiArmenijos karalyste Orontidai gt Artasesidai gt Arsakuniai KorduenaRomos imperija Armenija Bizantija SasanidaiSasanidai Marzpanatas Armenijos istorija Kurdistano istorijaNairi ir Urartija Pagrindiniai straipsniai Nairi ir Urartija Del atsiauriu gyvenimo salygu regione palyginus ilgai nesusiformavo aukstesne civilizacija ir valstybe tuo tarpu pieciau buvusioje Mesopotamijoje nuo III tukst pr m e klestejo brandzios kulturos Svarbiausios valstybes viespatavusios į pietus nuo regiono buvo Akadas Asirija Mitanija Pastaroji XIV a pr m e buvo įgijusi hegemonija dideleje regiono dalyje Daugiau ziniu apie regiona yra is II tukst pr m e kuomet Asiru saltiniuose jis buvo zinomas kaip Nairi KUR KUR Na i ri Hetitu Mazojoje Azijoje saltiniai mini rytuose esancia salį Hajasa Azi Nera vieningai sutariama kokia lingvistine grupe tuo metu gyveno regione bet paplitusi nuomone kad buvo giminingi savo pietiniams kaimynams churitams Gotze 1936 ir tikriausiai regiono vakaruose gyveno proto armenai Asirijos karalius 1114 1076 nukariavo Nairi ir prijunge ja prie savo imperijos Savo įrase jis mini 23 nairiu valdovus ir ju valstybes Tai yra Tumme Tunube Tuali Kindari Uzula Unzamuni Andiabe Pilakinni Aturgini Kulibarzini Shinibirni Himua Paiteri Uiram Shururia Albaia Ugina Nazabia Abarsiuni Daiaeni Daugumos siu valstybeliu lokalizacija nera galutinai nustatyta nors kai kuriu ju zinoma gana tiksliai pvz Daiaeni buvo siauriausia is ju o Tumme buvo į pietvakarius nuo Urmijos Urartu imperija 743 m pr m e Urartu meno pavyzdys Po to kai Asirijos valdzia regione sumenko salį suvienijo pirmoji vietine karalyste Urartija Ju centras taip vadinama Biainili karalyste buvo prie Vano ezero ir VIII VII a pr m e urartai sukure valstybe viespatavusia visame Armenijos kalnyne Urartai konkuravo su Asirija pietuose del hegemonijos Artimuosiuse rytuose didziausios ekspansijos laikais taip pat valde valstybes uz regiono ribu Milida ir kt Urartai sukure auksta ir brandzia kultura kuri buvo stipriai įtakota Mesopotamijos civilizacijos urartu dantirastis menas paprociai buvo didele dalimi perimti is Asirijos bet jie ispazino savo dievus kuriu svarbiausias buvo Armenu įsigalejimas VII a pr m e Uratija nusilpnino klajokliai veliau ji kovojo su Medijos imperija kuriai nepavyko jos pajungti Mazdaug tuo metu t y valstybines krizes laikotarpiu regiona is vakaru apgyvendino nauja etnine grupe indoeuropieciai proto armenai Nera vieningai sutariama ar sis apgyvendinimas buvo staigus susijes su invazija ar letas tokiu atveju jau Urartu karalystes klestejimo laikais regione turejo gyventi nemazai armenu Visuotinai paplitusi teorija teigia jog proto armenai į Mazaja Azija atsikele apie XII a pr m e kaip ir kitos idoeuropieciu grupes pvz frygai ir migravo į rytus kol pasieke Armenijos kalnyna Vadinamoji Armenijos hipoteze teigia jog armenu konsolidacija vyko pacioje Urartu valstybeje Bet kokiu atveju jau VI a pr m e regionas jau buvo zinomas kaip Armenija 521 m pr m e Achemenidu trikalbiame įrase teritorija babilonieciu kalba dar vadinama Urartu o persu kalba ji jau vadinama Armina Patys armenai regiona vadino Hayastan pagal mitinį protevį Pirmoji etniniu armenu dinastija regione buvo Orontidai kurie naujai konsolidavo valstybe apemusia didele dalį Urartu imperijos teritoriju Zinomas ju karalius Tigranas kurio valdos VI a pr m e buvo prijungtos prie Achemenidu imperijos Taip Armenija tapo satrapija su sostine Armavyre taciau satrapais tapdavo vietiniai Orontidu palikuonys IV a pr m e antrojoje puseje Achemenidu imperijai pralaimejus Aleksandrui Makedonieciui Armenija tapo jo imperijos dalimi o po 301 m pr m e pavaldi Seleukidu imperijai Apie 330 m pr m e vakarine dalis istorines Armenijos atskilo nes ten įsitvirtino Aleksandro karvedys Mithridatas Nuo tada sis regionas zinomas kaip Mazoji Armenija Armenijos karalyste Pagrindinis straipsnis Armenijos karalyste Seleukidu valdymas Armenijoje pasizymejo krasto helenizavimu ir didejancia autonomija Cia vis dar valde Orontidai 212 m pr m e Armenijos valda skilo į dvi teritorijas rytine Didziaja Armenija ir Sofena Antiochas III Didysis 222 187 siekdamas sumazinti vietos valdovu savivalda panaikino Orontidu dinastija ir pasodino cia savo vietininkus Artasesa Didziojoje Armenijoje ir Zariadra Sofenoje Labai greitai sie vietininkai atskilo nuo Seleukidu ir įkure nepriklausomas Armenijos ir Sofenos karalystes Armenija I a pr m e Ankstyviausiuoju Artasesidu valdymo metu Armenija dar labiau skilo atskilo nuo Sofenos atskilo ir pan Nepaisant to Artasesas konsolidavo didziaja dalį teritorijos ir sulaike salį nuo visisko subyrejimo Valdant Tigranui Didziajam 95 55 Artasesidai vykde ekspansionistinius uzkariavimus kuriu metu ne tik vel sujunge Armenijos regiona bet ir uzvalde teritorijas uz jo ribu Kilikija Sirija Iberija Atropatena Albanija Paitakaranas Utikas siaures Mesopotamija Adiabena Osroena Tuo metu Armenija plytejo nuo Vidurzemio iki Kaspijos juros Didziuma teritoriju buvo įgytos tuo metu nusilpusios Partu imperijos saskaita Kitu imperiju sudetyje Armenijos imperializmas buvo labai efemeriskas kadangi jau 66 m pr m e ja nugalejo Romos imperija kuri eme tvarkytis regione Pirmiausia ji atskyre naujai prijungtas teritorijas ir paverte jas savo provincijomis Tigranui paliktos valdyti tik teritorijos buve jo valdymo pradzioje t y tik Armenijos regionas Armenija pripazinta Romos vasale palikta valdyti Artasesidu dinastija Nuo I a Armenijai buvo lemta tapti pagrindine buferine valstybe tarp Romos ir Persijos imperijos Pirmaisiais musu eros metais pasibaigus Artasesidu dinastijai salyje tvyrojo suirute kol 54 m neįsitvirtino persu kilmes Arsakuni dinastija Arsakidu atsaka Apie 100 m į valstybe įsiverze Partu imperija o 113 m ja susigrazino Roma įkurusi trumpalaike Armenijos provincija 114 117 Po Trajano mirties provincija buvo panaikinta nes salyje vel įsigalejo Partai Taip regionas ejo is ranku į rankas iki pat 379 m kuomet regione galutinai įsitvirtino Sasanidai Jie pertvarke Armenijos regiona naujai atskeldami nuo Armenijos karalystes pasienio teritorijas ir jas padalindami aplinkinems salims Kaukazo Iberija gavo Gugarka Kaukazo Albanija Utika ir Artsacha pati Persija prisijunge Paitakarana Persarmenija Aghdznika Kordzajaka Rytu Romos imperijai atiduoti Copkas ir Aukstutine Armenija 428 m Armenijos likuciai galutinai prijungti prie Sasanidu imperijos ir paversti atskira provincija Siuo paskutiniuoju senoves Armenijos laikotarpiu regione stipriau veike Romos Bizantijos kultura Salyje buvo įvesta krikscionybe veike zymus kulturos atstovai kaip kad armenu rasto kurejas 639 m Armenija uzkariavo arabai ir prijunge ja prie savo Kalifato Didele dalis Senoves Armenijos regiono buvo islamizuota etninius armenus sparciai keite kurdai Nuo II tukst didzioji dalis senoves Armenijos yra zinoma kaip Kurdistanas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu