Širvanšachai

Širvanšachai (Farsi: شروانشاهان, Azeri: Şirvanşah) – valdovų titulas ir dinastijų grupė, valdžiusi Širvano regioną 799–1538 m. Tai yra ilgiausiai Islamo pasaulyje išsilaikiusi valdovų linija.

شروانشاهان Širvanšachų valstybė
Seldžiukų vasalai (1060-1080) Mongolų imperijos vasalai (1222-1386)
← 799 – 1538 →
Sostinė	Šemacha (iki 1192) Baku (nuo 1192)
Valdymo forma	monarchija
Širvanšachai
799-1128	Mazjadidai
1128-1382	Kasranidai
1382-1538	Derbendidai
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrimas	799 m., 799
- Prisijungė Persija	1538 m.

Tai nėra vieninga dinastija. Ją sudarė kelios dinastijos, valdžiusios viena po kitos: Jazidai (Mazjadidai), Kasranidai, Derbendidai.

Raida

Dinastija kilo iš arabų kilmės Kaukazo valdytojų, kurie perėmė senovinį, dar Sasanidų laikais egzistavusį vietinių valdytojų Širvanšachų titulą ir ilgainiui tapo nepriklausomi. Jau IX–X a. jie labai sparčiai persizavosi, jų dinastija turėjo artimus vedybinius ryšius su gretimo Derbento emyrato Hašimidais.

XI a. II pusėje Širvanšachai tapo Seldžiukų sultonato vasalais, tačiau XII a. atkūrė valstybingumą ir pasiekė labai stipraus klestėjimo. Jis baigėsi XIII a. sulig Mongolų užkariavimu, iš kurio praktiškai nelikę jokios informacijos apie Širvanšachus.

Tikrasis Širvanšachų atsikūrimas siejamas su nauja Derbendidų dinastija, atėjusia į valdžią XVI a. pabaigoje. Jie perkėlė sostinę iš Šemachės į Baku ir pradėjo didžiulių architektūrinių kompleksų statybą.

Dinastiją ir Širvano valstybingumą pabaigė Safavidai, 1538 m. užkariavę valstybę ir prijungę ją prie savo imperijos.

Valdovų sąrašas

Jazidi šachai / Mazjadidai(861-1028)

• 799 A. D. – Yazid b. Mazyad al-Shaybani (Azerbaidžano, Armėnijos, Arano, Šarvano ir Bab al-Abwabo gubernatorius)
• 820 A. D. – Khalid b. Yazid
• 845 A. D. – Muhammed b. Khalid (Azerbaidžano, Armėnijos, Arano, Šarvano ir Bab al-Abwabo gubernatorius)
• Haytham b. Khalid
• Muhammad b. Haytham (Laizane)
• Haytham b. Muhammad (Laizane)
• Prieš 913 A. D. – Ali b. Haytham (Laizane)
• 916 A. D. – Yazid b. Muhammad b. Yazid
• 948 A. D. – Muhammad b. Yazid
• 956 A. D. – Ahmad b. Muhammad
• 981 A. D. – Muhammad b. Ahmad
• 991 A. D. – Yazid b. Ahmad

Kasranidai(1028-1382)

Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

• 1028 A. D. – Manuchihr b. Yazid
• 1034 A. D. – Ali b. Yazid, Abu Mansur
• 1043 A. D. – Qubadh b. Yazid
• 1049 A. D. – Bukhtnassar Ali b. Ahmad b. Yazid
• 1053 A. D. – Sallar b. Yazid
• 1063 A. D. – Fariburz b. Sallar b. Yazid
• 1094 A. D. – Fereydun b. Fariburz, d. 1120 A. D.
• 1094 A. D. – Manuchehr II b. Fariburz
• 1120 A. D. – Manuchehr III b. Fereydun
• 1160 A. D. – Akhsatan I ibn Manuchehr
• 1179 A. D. – Shahanshah b. Manuchehr
• 1187 A. D. – Fereydun II b. Manuchehr
• po 1187 A. D. – Fariburz II b. Fereydun
• po 1187 A. D. – Farrukhzad I b. Manuchehr
• po 1204 A. D. – Garrshasp I b. Farrukhzad
• 1255 A. D. – Akhsatan II b. Fariburz
• 1258 A. D. – Garshasp II / Gushnasp b. Akhsatan II
• 1265 A. D. – Farrukhzad II b. Akhsatan II
• suirutės periodas, iš kurio informacija neišlikusi
• 1345 A. D. – Kay Qubadh
• 1348 A. D. – Kay Kawus b. Kay Qubadh
• 1372 / 1378 / 1382 A. D. – Hushang b. Kay Kawus

Derbendidai (1382-1538)

• 1378 A. D. – Ibrahim I b. Muhammad b. Kay Qubadh
• 1418 A. D. – Khalil b. Ibrahim
• 1463 A. D. – Farrukhsiyar b. Khalil
• 1500 A. D. – Bayram b. Farrukhsiyar
• 1502 A. D. – Ghazi b. Farrukhsiyar
• 1503 A. D. – Mahmud b. Ghazi
• 1503 A. D. – Ibrahim II / Shaykh Shah
• 1524 A. D. – Khalil II b. Ibrahim
• 1535 A. D. – Shah Rukh b. Farrukh b. Ibrahim II, k. 1539