Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
TimūrasTimūridų imperijos emyrasTimūridų dinastijaGimė 1336 m balandžio 9 d Šahrisabzas dab UzbekistaneMirė 1405 m vasar
Tamerlanas
| Timūras | |
|---|---|
| Timūridų imperijos emyras | |
| Timūridų dinastija | |
| Gimė | 1336 m. balandžio 9 d. Šahrisabzas, dab. Uzbekistane |
| Mirė | 1405 m. vasario 18 d. (68 metai) , Syrdarja |
| Tėvas | Muhammad Taraghay |
| Motina | Tekina Mohbegim |
| Timūridų imperijos emyras | |
| Valdė | 1370–1405 m. |
| Pirmtakas | Amir Husayn |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Timūras |
Timūras (perso-arabų k.یمور Tīmūr, 1336–1405), dar žinomas kaip Timūras Šlubasis (Tīmūr-e Lang) ar Tamerlanas (Tamerlane) – tiurkų-mongolų Timūridų imperijos įkūrėjas, Timūridų bei mogolų dinastijos pradininkas.
Vardas
Vardas yra kilęs iš tiurkų žodžio Temür, reiškiančio geležį. Savo laiku suaugęs Timūras buvo žinomas kaip Timūr Gurkānī (تيمور گوركانى), kur Gurkān yra supersintas mongoliškas žodis, reiškiantis žentą. Buvo turima omenyje, kad Timūras vedęs chano Čagatajaus dukterį, taigi, norima pabrėžti Timūro giminystę su Čingischano dinastija.
Taip pat jis buvo žinomas ir kaip Timūras Šlubasis (pers. Tīmūr-e Lang, تیمور لنگ). Jis tapo šlubas po sužeidimo mūšyje. Egzistuoja ir kita, labiau legendinė versija, pasak kurios Timūras buvo sužeistas į koją dar vaikystėje, kai bandė pavogti avį.
Vakaruose Timūras buvo labiau žinomas vardu Tamerlane, kuris yra sulotyninta persiško Tīmūr-e Lang forma.
Kilimas į valdžią
Timūras gimė Kešo mieste, dabar žinomame kaip Šahrisabzas, šių laikų Uzbekistane. Jo tėvas Taraghay priklausė tiurkų-mongolų genčiai.
Maždaug 1360 m. Timūras jau tapo vietinės reikšmės karvedžiu. Jis dalyvavo chano Čagatajaus karinėse kampanijose, vadovaudamas dažniausiai iš savo regiono surinktiems tiurkų-mongolų būriams. Pamažu Timūras įgijo gero karvedžio vardą ir realią politinę galią. Tikrieji Čagatajaus palikuonys tapo tik oficialiais valdovais, Timūro marionetėmis.
Nuo 1366 m. Timūras jau buvo oficialiai pripažintas suvereniu valdovu. Tačiau jis niekada nepasiskelbė chanu ir stengėsi palaikyti iliuziją, esą valdo savo teritorijas Čagatajų vardu.
Timūridų imperija
Timūras siekė atkurti Mongolų imperiją, ir save propagandos tikslais kildino iš Čingischano, o vėliau net vedė Čingischano palikuonę. Tačiau jis niekuomet nesivadindavo chanu, nenorėdamas konfliktuoti su tikraisiais Čingischano palikuonimis. Maždaug 35 metus Timūras nuolat kariavo, ir jo sukurta imperija savo teritorija beveik prilygo visai Čingischano laikų Mongolų imperijai.
Savo sostinę emyras įkūrė Samarkande ir rūpinosi, kad miestas klestėtų. Į jį iš užkariautų šalių buvo gabenami meno dirbiniai, taip pat ir menininkai, amatininkai, mokslininkai. Jie turėdavo Timūro paramą ir didelę laisvę kūrybai. Tačiau užkariautas valstybes, jei šios nepasiduodavo, Timūras suniokodavo kaip įprasta mongolams. Būdavo išžudomos ištisos populiacijos, miestai sugriaunami iki pamatų.
Skirtingai nuo daugumos ankstesnių mongolų valdovų, Timūras buvo musulmonas ir stengdavosi savo karus pristatyti kaip karus už islamą. Pavyzdžiui, užkariavęs šiaurės Iraką jis išžudė visus krikščionis ir sugriovė visas bažnyčias, taip visiems laikams išnaikindamas ten paplitusią krikščionybę. 1398 m. Timūras užpuolė Indiją valdžiusį musulmonišką Delio sultonatą, o pretekstas karui buvo per didelė sultonato tolerancija hinduistams. Sultono armija buvo sutriuškinta, Delis užimtas, visoje Indijoje sekė sisteminės hinduistų žudynės. Delis, Miratas ir kiti miestai buvo sugrauti.
Tačiau kova už islamą greičiausiai tebūdavo pretekstas, nes tai netrukdė jam kariauti ir prieš kitus musulmonus, pavyzdžiui, 1401 m. jis užėmė Bagdadą ir išžudė visus jo gyventojus, o sekančiais metais užpuolė ir sutriuškino Osmanų imperiją.
Karas prieš Persiją
1383 m. Timūras pradėjo karinę kampaniją prieš Persiją. Iki 1385 m. jis užkariavo Heratą, Chorasaną ir visą rytinę šalies dalį. 1388 metais jo valdžioje jau buvo beveik visa Persija. Kaip ir ankstesni Čingischano karai Persijoje, Timūro veiksmai išsiskyrė ypatingu žiaurumu. Pavyzdžiui, pasidavusio Isfahano miesto iš pradžių buvo kaip įprastai pasigailėta. Tačiau vėliau miestas sukilo prieš Timūro mokesčių rinkėjus ir nužudė kelis pareigūnus bei karius. Timūras įsakė išžudyti visus gyventojus, kurių tuo metu galėjo būti apie 70 tūkstančių. Liudininkų pasakojimu, mieste iš nukirstų galvų buvo pastatyti daugiau, nei dvidešimt aštuoni bokšteliai, kiekvienas iš maždaug pusantro tūkstančio galvų.
Timūro – Tochtamyšo karas
Vienas iš svarbiausių Timūro karų buvo prieš tuo metu Tochtamyšo valdomą Aukso ordą. Karą pradėjęs Tochtamyšas iš pradžių patyrė pralaimėjimą Kondurčos upės mūšyje, ir buvo galutinai sutriuškintas Tereko upės mūšyje. Aukso orda tapo Timūridų imperijos vasalu, valdomu Timūro marionečių. Tochtamyšas pabėgo į Ukrainą ir paprašė pagalbos Lietuvos kunigaikščio Vytauto. 1399 m. rugpjūčio 12 d. prie Dniepro intako Vorsklos Vorsklos upės mūšis tarp jungtinių Vytauto ir Tochtamyšo pajėgų bei Timūro karvedžių ir buvo paskutinis šiame kare. Mūšį laimėjusi Timūro armija toliau persekiojo Tochtamyšą, sugriaudama jam ištikimus miestus (Chadži-Tarchaną, Azaką, Madžarą ir kitus). 1405 m. Tochtamyšas buvo pagautas ir nužudytas.
Kiti karai
1400 m. Timūras užpuolė krikščioniškąsias Armėniją ir Gruziją.
1401 m. buvo nukariautas ir išžudytas Bagdadas (apie 20 tūkstančių civilių). Pasakojama, kad Timūras įsakė savo kariams po mūšio kiekvienam parodyti bent dvi nukirstas galvas. Dalis karių, nebūdami tikri ar pavyks mūšio metu jas surinkti, dėl visa ko iš anksto užmušė anksčiau paimtus belaisvius ir nusikirto jų galvas.
1402 m. ilgai tvyrojusi abipusė neapykanta tarp Timūro ir Osmanų imperijos sultono Bajezido peraugo į karą. Ankaros mūšyje Bajezidas buvo nugalėtas ir paimtas į nelaisvę. Timūridai nusiaubė visą vakarinę Mažąją Aziją. Musulmonų istorikai juos apibūdino, kaip labiau barbarų ordą nei civilizuotus užkariautojus. Tarp kitų, Timūras ten užgrobė ir , Maltos ordino tvirtovę.
Mirtis ir palikimas
Paskutinis Timūro žygis buvo prieš atsigaunančią Kiniją, tačiau karvedys mirė jos nepasiekęs.
Timūras buvo palaidotas specialiai tam pastatytame mauzoliejuje Samarkande – . Restauruotas mauzoliejus stovi iki dabar. Ant Timūro antkapio yra arabų kalba iškaltas užrašas „Kai aš pakilsiu, pasaulis drebės“.
Timūro nukariautą Indiją valdė Mogolų dinastija, tiesioginiai jo palikuonys, kuri išliko iki 1858 m.
Paskaičiuota, kad per Timūro karus iš viso žuvo apie 17 milijonų žmonių.
1941 m. jo kūną ekshumavo Tarybų sąjungos antropologas Michailas Gerasimovas. Rasti griaučiai patvirtino Timūro šlubumą, o pagal kaukolę buvo rekonstruota galima jo galvos išvaizda. 1942 m. Timūro kūnas buvo vėl palaidotas mauzoliejuje su visomis deramomis islamiškomis apeigomis.
Vakaruose Timūras nuo seno buvo susidomėjimo objektu. Apie jį yra sukurtas ne vienas kūrinys:
- Dviejų dalių drama Tamburlaine (1587 ar 1588 m.), parašyta
- Opera Tamerlano (1724 m.)
- Vivaldžio opera Bajazet (1725 m.) apie sultono Bajezido patekimą į Timūro nelaisvę.
- Opera Il gran Tamerlano (1775 m.)
- Edgaro Alano Po poema Tamerlane (1827 m.)
Ir kiti. Europoje Timūras buvo gana mėgstamas dėl jo karo prieš Osmanų imperiją.
Knyga Tuzk-e-Taimuri („Timūro memuarai“) buvo laikoma jo autobiografija, tačiau šiuo metu manoma, kad tai klastotė, nors ir gana tiksliai atpasakojanti visus įvykius.
Šiuo metu Uzbekistane Timūras laikomas nacionaliniu herojumi, jam pastatyta statula.
Išnašos
- http://www.ucalgary.ca/applied_history/tutor/islam/mongols/timurid.html Archyvuota kopija 2009-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- Fisher, W.B.; Jackson, P.; Lockhart, L.; Boyle, J.A. The Cambridge History of Iran
- http://www.cpamedia.com/history/architecture_of_samarkand/ Archyvuota kopija 2011-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- http://users.erols.com/mwhite28/warstat0.htm#Timur
- http://www.oxuscom.com/phoenix.htm Archyvuota kopija 2011-06-07 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Encyclopaedia Britannica straipsnis apie Timūrą
- oxuscom.com Timur’s life Archyvuota kopija 2010-09-15 iš Wayback Machine projekto.
- Timūridų dinastija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tamerlanas, Kas yra Tamerlanas? Ką reiškia Tamerlanas?
TimurasTimuridu imperijos emyrasTimuridu dinastijaGime 1336 m balandzio 9 d Sahrisabzas dab UzbekistaneMire 1405 m vasario 18 d 68 metai SyrdarjaTevas Muhammad TaraghayMotina Tekina MohbegimTimuridu imperijos emyrasValde 1370 1405 m Pirmtakas Amir HusaynĮpedinisVikiteka Timuras Timuras perso arabu k یمور Timur 1336 1405 dar zinomas kaip Timuras Slubasis Timur e Lang ar Tamerlanas Tamerlane tiurku mongolu Timuridu imperijos įkurejas Timuridu bei mogolu dinastijos pradininkas VardasVardas yra kiles is tiurku zodzio Temur reiskiancio gelezį Savo laiku suauges Timuras buvo zinomas kaip Timur Gurkani تيمور گوركانى kur Gurkan yra supersintas mongoliskas zodis reiskiantis zenta Buvo turima omenyje kad Timuras vedes chano Cagatajaus dukterį taigi norima pabrezti Timuro giminyste su Cingischano dinastija Taip pat jis buvo zinomas ir kaip Timuras Slubasis pers Timur e Lang تیمور لنگ Jis tapo slubas po suzeidimo musyje Egzistuoja ir kita labiau legendine versija pasak kurios Timuras buvo suzeistas į koja dar vaikysteje kai bande pavogti avį Vakaruose Timuras buvo labiau zinomas vardu Tamerlane kuris yra sulotyninta persisko Timur e Lang forma Kilimas į valdziaTimuras gime Keso mieste dabar zinomame kaip Sahrisabzas siu laiku Uzbekistane Jo tevas Taraghay priklause tiurku mongolu genciai Mazdaug 1360 m Timuras jau tapo vietines reiksmes karvedziu Jis dalyvavo chano Cagatajaus karinese kampanijose vadovaudamas dazniausiai is savo regiono surinktiems tiurku mongolu buriams Pamazu Timuras įgijo gero karvedzio varda ir realia politine galia Tikrieji Cagatajaus palikuonys tapo tik oficialiais valdovais Timuro marionetemis Nuo 1366 m Timuras jau buvo oficialiai pripazintas suvereniu valdovu Taciau jis niekada nepasiskelbe chanu ir stengesi palaikyti iliuzija esa valdo savo teritorijas Cagataju vardu Timuridu imperijaTimuras sieke atkurti Mongolu imperija ir save propagandos tikslais kildino is Cingischano o veliau net vede Cingischano palikuone Taciau jis niekuomet nesivadindavo chanu nenoredamas konfliktuoti su tikraisiais Cingischano palikuonimis Mazdaug 35 metus Timuras nuolat kariavo ir jo sukurta imperija savo teritorija beveik prilygo visai Cingischano laiku Mongolu imperijai Timuridu imperija pazymeta pilkai Savo sostine emyras įkure Samarkande ir rupinosi kad miestas klestetu Į jį is uzkariautu saliu buvo gabenami meno dirbiniai taip pat ir menininkai amatininkai mokslininkai Jie turedavo Timuro parama ir didele laisve kurybai Taciau uzkariautas valstybes jei sios nepasiduodavo Timuras suniokodavo kaip įprasta mongolams Budavo iszudomos istisos populiacijos miestai sugriaunami iki pamatu Skirtingai nuo daugumos ankstesniu mongolu valdovu Timuras buvo musulmonas ir stengdavosi savo karus pristatyti kaip karus uz islama Pavyzdziui uzkariaves siaures Iraka jis iszude visus krikscionis ir sugriove visas baznycias taip visiems laikams isnaikindamas ten paplitusia krikscionybe 1398 m Timuras uzpuole Indija valdziusį musulmoniska Delio sultonata o pretekstas karui buvo per didele sultonato tolerancija hinduistams Sultono armija buvo sutriuskinta Delis uzimtas visoje Indijoje seke sistemines hinduistu zudynes Delis Miratas ir kiti miestai buvo sugrauti Taciau kova uz islama greiciausiai tebudavo pretekstas nes tai netrukde jam kariauti ir pries kitus musulmonus pavyzdziui 1401 m jis uzeme Bagdada ir iszude visus jo gyventojus o sekanciais metais uzpuole ir sutriuskino Osmanu imperija Karas pries Persija 1383 m Timuras pradejo karine kampanija pries Persija Iki 1385 m jis uzkariavo Herata Chorasana ir visa rytine salies dalį 1388 metais jo valdzioje jau buvo beveik visa Persija Kaip ir ankstesni Cingischano karai Persijoje Timuro veiksmai issiskyre ypatingu ziaurumu Pavyzdziui pasidavusio Isfahano miesto is pradziu buvo kaip įprastai pasigaileta Taciau veliau miestas sukilo pries Timuro mokesciu rinkejus ir nuzude kelis pareigunus bei karius Timuras įsake iszudyti visus gyventojus kuriu tuo metu galejo buti apie 70 tukstanciu Liudininku pasakojimu mieste is nukirstu galvu buvo pastatyti daugiau nei dvidesimt astuoni boksteliai kiekvienas is mazdaug pusantro tukstancio galvu Timuro Tochtamyso karas Vienas is svarbiausiu Timuro karu buvo pries tuo metu Tochtamyso valdoma Aukso orda Kara pradejes Tochtamysas is pradziu patyre pralaimejima Kondurcos upes musyje ir buvo galutinai sutriuskintas Tereko upes musyje Aukso orda tapo Timuridu imperijos vasalu valdomu Timuro marioneciu Tochtamysas pabego į Ukraina ir paprase pagalbos Lietuvos kunigaikscio Vytauto 1399 m rugpjucio 12 d prie Dniepro intako Vorsklos Vorsklos upes musis tarp jungtiniu Vytauto ir Tochtamyso pajegu bei Timuro karvedziu ir buvo paskutinis siame kare Musį laimejusi Timuro armija toliau persekiojo Tochtamysa sugriaudama jam istikimus miestus Chadzi Tarchana Azaka Madzara ir kitus 1405 m Tochtamysas buvo pagautas ir nuzudytas Kiti karai 1400 m Timuras uzpuole krikscioniskasias Armenija ir Gruzija 1401 m buvo nukariautas ir iszudytas Bagdadas apie 20 tukstanciu civiliu Pasakojama kad Timuras įsake savo kariams po musio kiekvienam parodyti bent dvi nukirstas galvas Dalis kariu nebudami tikri ar pavyks musio metu jas surinkti del visa ko is anksto uzmuse anksciau paimtus belaisvius ir nusikirto ju galvas 1402 m ilgai tvyrojusi abipuse neapykanta tarp Timuro ir Osmanu imperijos sultono Bajezido peraugo į kara Ankaros musyje Bajezidas buvo nugaletas ir paimtas į nelaisve Timuridai nusiaube visa vakarine Mazaja Azija Musulmonu istorikai juos apibudino kaip labiau barbaru orda nei civilizuotus uzkariautojus Tarp kitu Timuras ten uzgrobe ir Maltos ordino tvirtove Mirtis ir palikimasTimuro mauzoliejus Gur e AmirTimuro mauzoliejus Gur e Amir Paskutinis Timuro zygis buvo pries atsigaunancia Kinija taciau karvedys mire jos nepasiekes Timuras buvo palaidotas specialiai tam pastatytame mauzoliejuje Samarkande Restauruotas mauzoliejus stovi iki dabar Ant Timuro antkapio yra arabu kalba iskaltas uzrasas Kai as pakilsiu pasaulis drebes Timuro nukariauta Indija valde Mogolu dinastija tiesioginiai jo palikuonys kuri isliko iki 1858 m Paskaiciuota kad per Timuro karus is viso zuvo apie 17 milijonu zmoniu 1941 m jo kuna ekshumavo Tarybu sajungos antropologas Michailas Gerasimovas Rasti griauciai patvirtino Timuro slubuma o pagal kaukole buvo rekonstruota galima jo galvos isvaizda 1942 m Timuro kunas buvo vel palaidotas mauzoliejuje su visomis deramomis islamiskomis apeigomis Vakaruose Timuras nuo seno buvo susidomejimo objektu Apie jį yra sukurtas ne vienas kurinys Dvieju daliu drama Tamburlaine 1587 ar 1588 m parasyta Opera Tamerlano 1724 m Vivaldzio opera Bajazet 1725 m apie sultono Bajezido patekima į Timuro nelaisve Opera Il gran Tamerlano 1775 m Edgaro Alano Po poema Tamerlane 1827 m Ir kiti Europoje Timuras buvo gana megstamas del jo karo pries Osmanu imperija Knyga Tuzk e Taimuri Timuro memuarai buvo laikoma jo autobiografija taciau siuo metu manoma kad tai klastote nors ir gana tiksliai atpasakojanti visus įvykius Siuo metu Uzbekistane Timuras laikomas nacionaliniu herojumi jam pastatyta statula Isnasos http www ucalgary ca applied history tutor islam mongols timurid html Archyvuota kopija 2009 08 16 is Wayback Machine projekto Fisher W B Jackson P Lockhart L Boyle J A The Cambridge History of Iran http www cpamedia com history architecture of samarkand Archyvuota kopija 2011 08 07 is Wayback Machine projekto http users erols com mwhite28 warstat0 htm Timur http www oxuscom com phoenix htm Archyvuota kopija 2011 06 07 is Wayback Machine projekto NuorodosEncyclopaedia Britannica straipsnis apie Timura oxuscom com Timur s life Archyvuota kopija 2010 09 15 is Wayback Machine projekto Timuridu dinastija