Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Čekijos Respublika ček Česká republikaVėliava HerbasHimnas Kur mano namai Čekija žemėlapyjeValstybinė kalba čekųSostinė
Čekijos Respublika
| Čekijos Respublika ček. Česká republika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Kur mano namai“ | |||||
Čekija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | čekų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Praha | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Pirmininkas | |||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 78 871 km2 (115) 2,12 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 10 701 777 (86) 136 žm./km2 (62) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2022 302,061 mlrd. $ (36) 28 077$ (34) | ||||
| Valiuta | Čekijos krona (CZK) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė | Atkurta 1918 m. spalio 28 d. kaip Čekoslovakija padalinta 1993 m. sausio 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .cz | ||||
| Telefono kodas | +420 | ||||
| Kirčiavimas | Čèkija | ||||
Čekija (ček. Česko), oficialiai Čekijos Respublika (ček. Česká republika) – valstybė Vidurio Europoje. Pietuose ribojasi su Austrija, vakaruose – su Vokietija, šiaurės rytuose – su Lenkija, pietryčiuose – su Slovakija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Praha. Kiti didieji miestai: Brno, Ostrava, Pilzenas ir Liberecas.
Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).
Čekija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.
Istorija
Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 2 600 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys, IV a. pr. m. e. atsikėlė keltų gentys, vėliau germanai (markomanai). V–VI a. Moravijoje apsigyveno avarai, o Bohemijoje slaviškos čekų gentys. 623–659 m. teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei.
Čekų žemės apjungtos IX a. gale. Vėliau gyvavo Bohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį. Neilgą laiką formaliai Čekijos karaliumi buvo Vytautas Didysis.
Po Pirmojo pasaulinio karo čekai kartu su slovakais susijungė ir 1918 m. sukūrė bendrą nepriklausomą Čekoslovakijos valstybę, kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimų. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko į Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtaką. Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 m. sausio 1 d. draugiškai padalinta į Čekijos ir Slovakijos respublikas.
Čekija įstojo į NATO 1999 m., į Europos Sąjungą – 2004 m.
Politinė sistema
Valstybė pagal 1992 m. konstituciją – respublika, valstybės vadovas – prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų – Senato ir žemųjų – Deputatų rūmų (ček. Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose – 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių – 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams.
Savivalda – municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema.
Svarbiausios politinės partijos:
- Čekijos socialdemokratų partija
- Čekijos ir Moravijos komunistų partija
- Demokratinė piliečių partija
- Krikščionių demokratų sąjunga-Čekoslovakijos liaudies partija
- Laisvės sąjunga-Demokratinė sąjunga
Čekija ir Lietuva
Čekai nuo XIII a. pradžios dalyvavo kryžiaus žygiuose į Prūsijos ir Lietuvos žemes. 1329 m. kryžiaus žygio į Žemaitiją metu pagrindinė kariuomenė, vadovauta Jono Liuksemburgo, sudaryta iš čekų.
Apie 1380 m. Čekijoje (Prahos universitete) studijavo pirmieji lietuviai. 1397 m. karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją. Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai. 1471–1526 m. Čekiją valdė Jogailaičiai.
XIX a. čekų tautinis judėjimas darė įtaką lietuvių tautiniam judėjimui, o raidės ž, č, š įsitvirtino lietuviškoje abėcėlėje. 1883 m. J. Basanavičius, besitobulindamas Prahoje, parengė pirmąjį Aušros numerį.
Po Čekoslovakijos padalijimo (1993 m. sausio 1 d.), Lietuva pripažino Čekiją 1993 m. sausio 5 d., kitą dieną užmegzti diplomatiniai santykiai.
Administracinis suskirstymas
Čekija suskirstyta į 13 kraštų (kraj; skliausteliuose nurodyti centrai) ir vieną sostinės teritoriją* (hlavní město):
- Hradec Kralovės kraštas (Královéhradecký kraj; Hradec Kralovė)
- Karlovi Varų kraštas (Karlovarský kraj; Karlovi Varai)
- Libereco kraštas (Liberecký kraj; Liberecas)
- Moravija-Silezija (Moravskoslezský kraj; Ostrava)
- Olomouco kraštas (Olomoucký kraj; Olomoucas)
- Pardubicių kraštas (Pardubický kraj; Pardubicės)
- Pietų Čekija (Jihočeský kraj; Česke Budejovicai)
- Pietų Moravija (Jihomoravský kraj; Brno)
- Pilzeno kraštas (Plzeňský kraj; Pilzenas)
- Prahos miestas* (Hlavní město Praha; Praha)
- Ūsčio kraštas (Ústecký kraj; Ūstis prie Labės)
- Vidurio Čekija (Středočeský kraj; Praha)
- Vysočina (Kraj Vysočina; Jihlava)
- Zlyno kraštas (Zlínský kraj; Zlynas)
Geografija
Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.
Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą. Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):
- Elbė (370 km),
- Vltava (433 km),
- Morava (246 km),
- Oderis (136 km).
Aukščiausias taškas – Snežka (1602 m).
Ekonomika
Čekija – pramoninė agrarinė valstybė. Svarbiausi naudingi ištekliai – bitumingos ir rusvosios anglys, lignitas. Vienos-Moravijos rajone išgaunama nafta. Taip pat kasamas kaolinas, urano rūda, grafitas, kvarcinis smėlis. 54 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Mašinų gamyba ir metalurgija – gaminama 70 % visų žinomų mašinų ir metalo gaminių.
Čekija yra garsi pasaulyje Bohemijos krištolu, porcelianu ir stiklu, pastarasis gaminamas Vakarų Čekijoje iš smulkučio smėlio. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiais vitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.
Demografija
Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 %. 2003 m. apskaičiavimais. Čekijoje turi vieną iš mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių.
Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų – čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4 %), romų (0,1 %), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5 %) mažumos. 3,6 % gyventojų laiko save moravais, 0,1 % – sileziečiais.
Tankiausiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).
Miestuose gyvena apie 74 % visų gyventojų. Didžiausi miestai:
| Miestas | Gyventojų (2019) |
|---|---|
| Praha | 1 308 632 |
| Brno | 380 681 |
| Ostrava | 289 128 |
| Pilzenas (Plzeň) | 172 441 |
| Liberecas | 104 445 |
| Olomoucas | 100 523 |
| Ūstis prie Labės | 92 952 |
| Česke Budejovicai (České Budějovice) | 94 014 |
| Hradec Kralove (Hradec Králové) | 92 742 |
| Pardubicė | 90 688 |
Kalbos
Anot 2001 m. surašymo, 94,9 % gyventojų kalba čekiškai, 2 % – slovakiškai, 2,3 % – kitomis kalbomis, 0,8 % – nėra duomenų. Pasak 2005 m. apklausos, 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėti vokiškai, 24 % – angliškai ir 20 % – rusiškai.
Religija
Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 59 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 26,8 % – Romos katalikai, 2,5 % – protestantai. Pasak 2005 m. Eurobarometer apklausos, 19 % Čekijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ (antras žemiausias procentas tarp ES šalių po Estijos), 50 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 30 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.
Kultūra
Kita informacija
- Čekijos transportas
- Čekijos karinės pajėgos
Šaltiniai
- „Public database: Land use (as at 31 December)“. Czech Statistical Office. Nuoroda tikrinta 2021-06-02.
- „Population of Municipalities – 1 January 2021“. Czech Statistical Office. 2021-04-30.
- „World Economic Outlook Database, October 2019“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta 2019-11-02.
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Czech Republic: Regions and Major Cities. Population Statistics, Maps, Charts, Weather and Web Information
- (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
- „Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem“ (čekų). Czech Statistical Office. Suarchyvuotas originalas 2010-11-23. Nuoroda tikrinta 2006-12-19.
- „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).
Nuorodos
Žemėlapiai:
- Čekijos fizinis žemėlapis
- Čekijos administracinis žemėlapis
- Čekijos svarbesnių kelių žemėlapis
- Čekija googlemaps žemėlapyje
Laikas ir oras:
- Prahos laikas
- Čekijos oras Archyvuota kopija 2015-10-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čekijos Respublika, Kas yra Čekijos Respublika? Ką reiškia Čekijos Respublika?
Cekijos Respublika cek Ceska republikaVeliava HerbasHimnas Kur mano namai Cekija zemelapyjeValstybine kalba cekuSostine ir didziausias miestas PrahaValstybes vadovai Prezidentas Ministras PirmininkasPlotas Is viso vandens 78 871 km2 115 2 12 Gyventoju 2021 Tankis 10 701 777 86 136 zm km2 62 BVP Is viso Vienam gyventojui 2022 302 061 mlrd 36 28 077 34 Valiuta Cekijos krona CZK Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Atkurta 1918 m spalio 28 d kaip Cekoslovakija padalinta 1993 m sausio 1 d Interneto kodas czTelefono kodas 420Kirciavimas Cekija Cekija cek Cesko oficialiai Cekijos Respublika cek Ceska republika valstybe Vidurio Europoje Pietuose ribojasi su Austrija vakaruose su Vokietija siaures rytuose su Lenkija pietryciuose su Slovakija Salies sostine ir didziausias miestas Praha Kiti didieji miestai Brno Ostrava Pilzenas ir Liberecas Cekija susideda is triju istoriniu zemiu Bohemijos Moravijos ir Ceku Silezijos anksciau taip pat vadintos Austrijos Silezija Cekija yra ES NATO JTO OECD nare IstorijaPagrindinis straipsnis Cekijos istorija Cekijos teritorija apgyvendinta pries 2 600 metu nuo 2 tukstantmecio pr m e cia atsikele luzitenu kulturos gentys IV a pr m e atsikele keltu gentys veliau germanai markomanai V VI a Moravijoje apsigyveno avarai o Bohemijoje slaviskos ceku gentys 623 659 m teritorija priklause Samo slaviskai valstybei Ceku zemes apjungtos IX a gale Veliau gyvavo Bohemijos karalyste bet palaipsniui prarado savo galia ir pateko į Austrijos Vengrijos imperijos sudetį Neilga laika formaliai Cekijos karaliumi buvo Vytautas Didysis Po Pirmojo pasaulinio karo cekai kartu su slovakais susijunge ir 1918 m sukure bendra nepriklausoma Cekoslovakijos valstybe kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimu Po Antrojo pasaulinio karo Cekoslovakija buvo atkurta ir pateko į Tarybu Sajungos ir jos įkurtos Varsuvos sutarties organizacijos įtaka Po komunistu valdymo Cekoslovakijoje zlugimo 1989 m ir po taikios Aksomines revoliucijos Cekoslovakija 1993 m sausio 1 d draugiskai padalinta į Cekijos ir Slovakijos respublikas Cekija įstojo į NATO 1999 m į Europos Sajunga 2004 m Politine sistemaPagrindinis straipsnis Valstybe pagal 1992 m konstitucija respublika valstybes vadovas prezidentas jis taip pat ir ginkluotuju pajegu vadas Prezidenta renka parlamentas penkeriu metu kadencijai Įstatymu leidziamoji valdzia Parlamentas sudarytas is aukstuju rumu Senato ir zemuju Deputatu rumu cek Poslanecka Snemovna Į abejus rumus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose 81 senatorius 6 metu kadencijai trecdalis sudeties atnaujinama kas dvejus metus 200 zemesniuju rumu nariu 4 metu kadencijai Vykdomoji valdzia Ministru Taryba atskaitinga Deputatu Rumams Savivalda municipalines tarybos renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema Svarbiausios politines partijos Cekijos socialdemokratu partija Cekijos ir Moravijos komunistu partija Demokratine pilieciu partija Krikscioniu demokratu sajunga Cekoslovakijos liaudies partija Laisves sajunga Demokratine sajungaCekija ir LietuvaCekai nuo XIII a pradzios dalyvavo kryziaus zygiuose į Prusijos ir Lietuvos zemes 1329 m kryziaus zygio į Zemaitija metu pagrindine kariuomene vadovauta Jono Liuksemburgo sudaryta is ceku Apie 1380 m Cekijoje Prahos universitete studijavo pirmieji lietuviai 1397 m karaliene Jadvyga Prahos universitete įkure Lietuviu kolegija Zalgirio musyje lietuviams padejo ceku algininku daliniai 1471 1526 m Cekija valde Jogailaiciai XIX a ceku tautinis judejimas dare įtaka lietuviu tautiniam judejimui o raides z c s įsitvirtino lietuviskoje abeceleje 1883 m J Basanavicius besitobulindamas Prahoje parenge pirmajį Ausros numerį Po Cekoslovakijos padalijimo 1993 m sausio 1 d Lietuva pripazino Cekija 1993 m sausio 5 d kita diena uzmegzti diplomatiniai santykiai Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Cekijos krastai Pagrindinis straipsnis Cekijos rajonai Cekijos administracinis zemelapis Cekija suskirstyta į 13 krastu kraj skliausteliuose nurodyti centrai ir viena sostines teritorija hlavni mesto Hradec Kraloves krastas Kralovehradecky kraj Hradec Kralove Karlovi Varu krastas Karlovarsky kraj Karlovi Varai Libereco krastas Liberecky kraj Liberecas Moravija Silezija Moravskoslezsky kraj Ostrava Olomouco krastas Olomoucky kraj Olomoucas Pardubiciu krastas Pardubicky kraj Pardubices Pietu Cekija Jihocesky kraj Ceske Budejovicai Pietu Moravija Jihomoravsky kraj Brno Pilzeno krastas Plzensky kraj Pilzenas Prahos miestas Hlavni mesto Praha Praha uscio krastas Ustecky kraj ustis prie Labes Vidurio Cekija Stredocesky kraj Praha Vysocina Kraj Vysocina Jihlava Zlyno krastas Zlinsky kraj Zlynas GeografijaPagrindinis straipsnis Cekijos geografija Krastovaizdis Cekijos siaureje Klimatas vidutinis su siltomis vasaromis ir saltomis ziemomis susiformaves zemyninio ir Atlanto jurinio klimato saveikoje Ezeru mazai Upes is Cekijos teka į tris skirtingas juras Siaures jura Baltijos jura ir Juodaja jura Pagrindines upes skliaustuose ilgis Cekijoje Elbe 370 km Vltava 433 km Morava 246 km Oderis 136 km Auksciausias taskas Snezka 1602 m EkonomikaPagrindinis straipsnis Skoda Auto yra didziausias masinu gamintojas centrineje Europoje Cekija pramonine agrarine valstybe Svarbiausi naudingi istekliai bitumingos ir rusvosios anglys lignitas Vienos Moravijos rajone isgaunama nafta Taip pat kasamas kaolinas urano ruda grafitas kvarcinis smelis 54 teritorijos uzima zemes ukio naudmenos Masinu gamyba ir metalurgija gaminama 70 visu zinomu masinu ir metalo gaminiu Cekija yra garsi pasaulyje Bohemijos kristolu porcelianu ir stiklu pastarasis gaminamas Vakaru Cekijoje is smulkucio smelio Viduramziu amatininkai garsejo įstabiais vitrazais Siandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami del kokybes ir dailumo DemografijaPrahos senamiescio panoramaPagrindinis straipsnis Cekijos demografija Cekijos gyventoju skaicius po truputį mazeja 0 08 2003 m apskaiciavimais Cekijoje turi viena is maziausiu pasaulyje gimstamumo rodikliu Po 1946 m kai is Cekijos buvo isvaryta gausi vokieciu mazuma pagal gyventoju tautybe Cekija yra gana homogeniska 2001 metu duomenimis 90 1 proc gyventoju cekai 1 8 proc slovakai yra vokieciu 0 4 romu 0 1 vengru ukrainieciu ir lenku 0 5 mazumos 3 6 gyventoju laiko save moravais 0 1 silezieciais Tankiausiai gyvenama siaures rytineje ir vakarineje dalyse daugiau 800 zm km reciausiai pietineje dalyje maziau 40 zm km Miestuose gyvena apie 74 visu gyventoju Didziausi miestai Miestas Gyventoju 2019 Praha 1 308 632Brno 380 681Ostrava 289 128Pilzenas Plzen 172 441Liberecas 104 445Olomoucas 100 523ustis prie Labes 92 952Ceske Budejovicai Ceske Budejovice 94 014Hradec Kralove Hradec Kralove 92 742Pardubice 90 688Kalbos Anot 2001 m surasymo 94 9 gyventoju kalba cekiskai 2 slovakiskai 2 3 kitomis kalbomis 0 8 nera duomenu Pasak 2005 m apklausos 28 Cekijos gyventoju gali susikalbeti vokiskai 24 angliskai ir 20 rusiskai Religija Cekija yra viena is maziausiai religingu saliu Europoje Pasak 2001 m gyventoju surasymo 59 gyventoju yra agnostikai ateistai netikintys arba neorganizuoti tikintys 26 8 Romos katalikai 2 5 protestantai Pasak 2005 m Eurobarometer apklausos 19 Cekijos gyventoju tiki kad egzistuoja Dievas antras zemiausias procentas tarp ES saliu po Estijos 50 tiki jog yra kokia nors dvasia arba dvasine energija ir 30 netiki jokiais dievais dvasiomis ar dvasinemis energijomis KulturaPagrindinis straipsnis Cekijos kultura Kita informacijaCekijos transportas Cekijos karines pajegosSaltiniai Public database Land use as at 31 December Czech Statistical Office Nuoroda tikrinta 2021 06 02 Population of Municipalities 1 January 2021 Czech Statistical Office 2021 04 30 World Economic Outlook Database October 2019 IMF org Tarptautinis Valiutos Fondas Nuoroda tikrinta 2019 11 02 Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Czech Republic Regions and Major Cities Population Statistics Maps Charts Weather and Web Information Angliskai Europeans and their Languages 14 psl Obyvatelstvo hlasici se k jednotlivym cirkvim a nabozenskym spolecnostem ceku Czech Statistical Office Suarchyvuotas originalas 2010 11 23 Nuoroda tikrinta 2006 12 19 Angliskai Eurobarometer on Social Values Science and technology 2005 9 puslapis PDF NuorodosVikiteka Cekija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Cekija Zemelapiai Cekijos fizinis zemelapis Cekijos administracinis zemelapis Cekijos svarbesniu keliu zemelapis Cekija googlemaps zemelapyje Laikas ir oras Prahos laikas Cekijos oras Archyvuota kopija 2015 10 29 is Wayback Machine projekto