Jonas Liuksemburgietis Jonas Liuksemburgas ček Jan Lucemburský vok Johann von Luxemburg 1296 m rugpjūčio 10 d Liuksembur
Jonas Liuksemburgietis

Jonas Liuksemburgietis (Jonas Liuksemburgas, ček. Jan Lucemburský, vok. Johann von Luxemburg, 1296 m. rugpjūčio 10 d. Liuksemburgas – 1346 m. rugpjūčio 26 d. Kresjen-Pontjo, Šiaurės vakarų Prancūzija) – Vokiečių ordino karinis veikėjas, Čekijos karalius.
Jonas Liuksemburgietis | |
---|---|
Liuksemburgų dinastija | |
Gimė | 1296 m. rugpjūčio 10 d. Liuksemburgas |
Mirė | 1346 m. rugpjūčio 26 d. (50 metų) Kresjen-Pontjo, Prancūzija |
Palaidotas (-a) | |
Tėvas | Henrikas VII |
Motina | Margarita iš Brabanto |
Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta iš Pšemyslų Beatričė Burbonė |
Vaikai | Margarita Bona Karolis IV Liuksemburgietis Otokaras Jonas Henrikas Ona ir Elžbieta |
Čekijos karalius | |
Valdė | 1310 m. - 1346 m. (~36 metai) |
Pirmtakas | |
Įpėdinis | Karolis IV Liuksemburgietis |
Valdė | 1313 m. - 1346 m. (~33 metai) |
Pirmtakas | Imperatorius Henrikas VI |
Įpėdinis | Karolis IV Liuksemburgietis |
Vikiteka | Jonas Liuksemburgietis |
Biografija
Kilęs iš Liuksemburgų dinastijos. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko VII ir Margaritos iš Brabanto sūnus. Liuksemburgo grafas, 1310-1346 m. Čekijos (Bohemijos) karalius. Kai tėvas 1313 m. mirė, buvo per jaunas, kad taptų Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, todėl parėmė kandidatūrą. Vėliau sudaręs sąjungą su popiežiumi Klemensu VII pasiekė, kad 1346 m. imperatoriumi butų išrinktas jo sūnus Karolis IV Liuksemburgietis.
Santuokos ir vaikai
Buvo vedęs Lenkijos karaliaus dukterį ir kaip Pršemislų įpėdinis iki 1335 m. pretendavo į Lenkijos sostą.
Su pirmąja žmona Elžbieta gimė vaikai:
- Margarita (1313-1341 m.), jos vyras Bavarijos kunigaikštis
- Bona (1315-1349 m.), jos vyras Prancūzijos karalius Jonas II Gerasis
- Karolis IV Liuksemburgietis (1316-1378 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius
- Otokaras (1318-1320 m.)
- (1322-1375 m.), Moravijos grafas
- Ona (1323-1338 m.), jos vyras Austrijos kunigaikštis Otonas Austras
- Elžbieta (1323-1324 m.), Onos dvynė
Antroji žmona Beatričė Burbonė. Su ja gimė:
- (1337-1383 m.), Brabanto ir Liuksemburgo kunigaikštis
- Bona
Valdymas
1320-1329 m. prijungė prie Čekijos dalį Lužicos ir 1327-1330 m. dalį Silezijos. Dalyvavo daugelyje to meto ginkluotų konfliktų Vengrijoje, Austrijoje, Anglijoje ir kitur. Popiežiaus Jono XXII paskirtas vadovauti kryžiaus žygiui į Palestiną, bet vietoj jo 1329 m. gavo leidimą surengti kryžiaus žygį į Žemaitiją.
Pasak Vygando Marburgiečio, jo kariuomenė buvo tokia didelė, vien riterių apie 300, kad tai buvo netikėta ir pačiam Vokiečių ordinui. Jono Liuksemburgo reikalavimu tarp tuomet kariaujančių Vokiečių ordino ir Lenkijos buvo sudarytos paliaubos ir jungtinės Vokiečių ordino bei Jono Liuksemburgo pajėgos įsiveržė į Žemaičius.
Atremti tokios gausios ir stiprios kariuomenės žemaičiai nepajėgė. Buvo užimtos Aukaimio, Gedimino, , Medvėgalio ir pilys, kurios sudarė Žemaičių gynybinių pilių sistemos pagrindą. Vien Medvėgalyje, užimtame po atkaklios kovos, apšaudžius pilį padegamosiomis strėlėmis, į nelaisvę pateko apie 3000 Medvėgalio gynėjų, o iš viso bent dvigubai daugiau. Didysis Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas ketino juos išžudyti, bet Jonas Liuksemburgas užtarė ir įsakė paleisti visus, kurie krikštysis. Pakrikštyti apie 6000 belaisvių pripažino Vokiečių ordino valdžią ir buvo paleisti. Tačiau po metų, Vokiečių ordinui negalint apsaugoti Žemaičių didžiūnų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, atsimetė nuo krikščionybės ir vėl tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdiniais.
Po to Jonas Liuksemburgas trumpai gyveno Čekijoje, garsėjo riteriškumu. Čekijoje savo kariniams žygiams rinko didelius mokesčius. Tai ir sosto reikalų nepaisymas susilpnino karaliaus ir sustiprino čekų didikų valdžią. Per Šimtametį karą Jonas Liuksemburgas kovojo Prancūzijos pusėje ir žuvo per . Palaidotas koplyčioje ant Saro upės kranto prie , Reino kraštas-Pfalcas.
Literatūra
- Marek Barański: König Johann von Böhmen und die schlesischen Herzöge. Editions Saint Paul, Luxemburg 1997.
- Jörg K. Hoensch: Die Luxemburger. Stuttgart 2000, S. 51ff. (Gutes Überblickswerk, in dem sich auch weitere Literaturangaben finden.)
- Michel Pauly (Hg.): Johann der Blinde. Graf von Luxemburg, König von Böhmen. 1296–1346. Tagungsband der 9es Journées lotharingiennes. 22.-26. Oktober 1996. Centre Universitaire de Luxembourg. Luxemburg 1997. (Wichtiger Sammelband mit Beiträgen zum Leben Johanns.)
- Jiří Spěváček: Jan Lucemburský a jeho doba. [Johann von Luxemburg und seine Zeit 1296–1346. Zum ersten Eintreten der böhmischen Länder in den Verbund mit Westeuropa]. Prag 1994, ISBN 80-205-0291-2.
Šaltiniai
- Vygandas Marburgietis. . Vilnius. Vaga, 1999 m.
- Jonas Liuksemburgietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 698 psl.
- Benešo Veitmiliškio kronika
- Albertas Vijūkas-Kojalavičius. Lietuvos istorija
Nuorodos
- Literatūra Vokietijos nacionalinėje bibliotekoje[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Liuksemburgietis, Kas yra Jonas Liuksemburgietis? Ką reiškia Jonas Liuksemburgietis?
Jonas Liuksemburgietis Jonas Liuksemburgas cek Jan Lucembursky vok Johann von Luxemburg 1296 m rugpjucio 10 d Liuksemburgas 1346 m rugpjucio 26 d Kresjen Pontjo Siaures vakaru Prancuzija Vokieciu ordino karinis veikejas Cekijos karalius Jonas LiuksemburgietisLiuksemburgu dinastijaGime 1296 m rugpjucio 10 d LiuksemburgasMire 1346 m rugpjucio 26 d 50 metu Kresjen Pontjo PrancuzijaPalaidotas a Tevas Henrikas VIIMotina Margarita is BrabantoSutuoktinis e Elzbieta is Psemyslu Beatrice BurboneVaikai Margarita Bona Karolis IV Liuksemburgietis Otokaras Jonas Henrikas Ona ir ElzbietaCekijos karaliusValde 1310 m 1346 m 36 metai PirmtakasĮpedinis Karolis IV LiuksemburgietisValde 1313 m 1346 m 33 metai Pirmtakas Imperatorius Henrikas VIĮpedinis Karolis IV LiuksemburgietisVikiteka Jonas LiuksemburgietisBiografijaJono Liuksemburgiecio ir Elzbietos vestuves Kiles is Liuksemburgu dinastijos Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko VII ir Margaritos is Brabanto sunus Liuksemburgo grafas 1310 1346 m Cekijos Bohemijos karalius Kai tevas 1313 m mire buvo per jaunas kad taptu Sventosios Romos imperijos imperatoriumi todel pareme kandidatura Veliau sudares sajunga su popieziumi Klemensu VII pasieke kad 1346 m imperatoriumi butu isrinktas jo sunus Karolis IV Liuksemburgietis Santuokos ir vaikaiBuvo vedes Lenkijos karaliaus dukterį ir kaip Prsemislu įpedinis iki 1335 m pretendavo į Lenkijos sosta Su pirmaja zmona Elzbieta gime vaikai Margarita 1313 1341 m jos vyras Bavarijos kunigaikstis Bona 1315 1349 m jos vyras Prancuzijos karalius Jonas II Gerasis Karolis IV Liuksemburgietis 1316 1378 m Sventosios Romos imperijos imperatorius Otokaras 1318 1320 m 1322 1375 m Moravijos grafas Ona 1323 1338 m jos vyras Austrijos kunigaikstis Otonas Austras Elzbieta 1323 1324 m Onos dvyne Antroji zmona Beatrice Burbone Su ja gime 1337 1383 m Brabanto ir Liuksemburgo kunigaikstis BonaValdymasXIII XIV a Jono Liuksemburgiecio valdoma valstybe ribojosi su Lietuvos Didziaja kunigaikstyste Saltinis Frantisek Kurfurst Valecne dejiny ceskoslovenske Solc a Simacek Praha 1937 1320 1329 m prijunge prie Cekijos dalį Luzicos ir 1327 1330 m dalį Silezijos Dalyvavo daugelyje to meto ginkluotu konfliktu Vengrijoje Austrijoje Anglijoje ir kitur Popieziaus Jono XXII paskirtas vadovauti kryziaus zygiui į Palestina bet vietoj jo 1329 m gavo leidima surengti kryziaus zygį į Zemaitija Pasak Vygando Marburgiecio jo kariuomene buvo tokia didele vien riteriu apie 300 kad tai buvo netiketa ir paciam Vokieciu ordinui Jono Liuksemburgo reikalavimu tarp tuomet kariaujanciu Vokieciu ordino ir Lenkijos buvo sudarytos paliaubos ir jungtines Vokieciu ordino bei Jono Liuksemburgo pajegos įsiverze į Zemaicius Atremti tokios gausios ir stiprios kariuomenes zemaiciai nepajege Buvo uzimtos Aukaimio Gedimino Medvegalio ir pilys kurios sudare Zemaiciu gynybiniu piliu sistemos pagrinda Vien Medvegalyje uzimtame po atkaklios kovos apsaudzius pilį padegamosiomis strelemis į nelaisve pateko apie 3000 Medvegalio gyneju o is viso bent dvigubai daugiau Didysis Vokieciu ordino magistras Verneris fon Orselnas ketino juos iszudyti bet Jonas Liuksemburgas uztare ir įsake paleisti visus kurie krikstysis Pakrikstyti apie 6000 belaisviu pripazino Vokieciu ordino valdzia ir buvo paleisti Taciau po metu Vokieciu ordinui negalint apsaugoti Zemaiciu didziunu nuo Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino atsimete nuo krikscionybes ir vel tapo Lietuvos didziosios kunigaikstystes valdiniais Jono Liuksemburgo kapas ant Saro upes kranto prie Kastel Stadto Po to Jonas Liuksemburgas trumpai gyveno Cekijoje garsejo riteriskumu Cekijoje savo kariniams zygiams rinko didelius mokescius Tai ir sosto reikalu nepaisymas susilpnino karaliaus ir sustiprino ceku didiku valdzia Per Simtametį kara Jonas Liuksemburgas kovojo Prancuzijos puseje ir zuvo per Palaidotas koplycioje ant Saro upes kranto prie Reino krastas Pfalcas LiteraturaMarek Baranski Konig Johann von Bohmen und die schlesischen Herzoge Editions Saint Paul Luxemburg 1997 Jorg K Hoensch Die Luxemburger Stuttgart 2000 S 51ff Gutes Uberblickswerk in dem sich auch weitere Literaturangaben finden Michel Pauly Hg Johann der Blinde Graf von Luxemburg Konig von Bohmen 1296 1346 Tagungsband der 9es Journees lotharingiennes 22 26 Oktober 1996 Centre Universitaire de Luxembourg Luxemburg 1997 Wichtiger Sammelband mit Beitragen zum Leben Johanns Jiri Spevacek Jan Lucembursky a jeho doba Johann von Luxemburg und seine Zeit 1296 1346 Zum ersten Eintreten der bohmischen Lander in den Verbund mit Westeuropa Prag 1994 ISBN 80 205 0291 2 SaltiniaiVygandas Marburgietis Vilnius Vaga 1999 m Jonas Liuksemburgietis Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 698 psl Beneso Veitmiliskio kronika Albertas Vijukas Kojalavicius Lietuvos istorijaNuorodosLiteratura Vokietijos nacionalineje bibliotekoje neveikianti nuoroda