Kalno GrikštaiMinijos slėnyje esančios vakarinės kaimo dalies vaizdas iš pietryčių pusės 1984 m Kalno Grikštai55 51 07 š
Kalno Grikštai

Kalno Grikštai | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kalno Grikštai | ||||||||
55°51′07″š. pl. 21°23′53″r. ilg. / 55.852°š. pl. 21.398°r. ilg. | ||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |||||||
Gyventojų | 4 | |||||||
|
Kalno Grikštai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, į pietryčius nuo Raguviškių ir į šiaurę nuo Baublių, Minijos kairiajame krante, abipus jos intako Kartenalės II upelio. Kaimui priklauso 228,93 ha plotas. Jame registruotos 3 vienkieminės sodybos, priešistorinė gyvenvietė, kapinynas, Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu ir Kačaičių piliakalnis.
Etimologija
Vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio asmenvardžio Grikštas daugiskaitos formos. Seniau kaimas vadintas Grikštais, o nuo XIX a. antrosios pusės – Kalno Grikštais, rečiau – Kalnų Grikštais. Šią vietovardžio formą nulėmė geografinė vietovės padėtis: žvelgiant nuo Minijos slėnio ar priešingo upės kranto kaimas atrodė tarsi stovįs ant kalno. Be to, tokiu būdu siekta atskirti šią vietovę nuo kitų, šalia Mikoliškių buvusių Grikštų, kuriuos imta vadinti Medės Grikštais.
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Grykszty, Gryszta, rus. Гришта, Калногрикшты, liet. Kalnogrikštai, Kalno Grikštai. Tarmiškai kaimas vadinamas žem. Kalna Grėkštā.
Geografija
Rytuose Kalno Grikštai ribojasi su Budriais, pietuose – su Baubliais, o vakaruose ir šiaurės vakaruose – su Raguviškiais. Šiaurėje nuo Nausodžio kaimą skiria valstybinis Mišučių miškas.
Vakariniu žemių pakraščiu vingiuoja Minija, į kurią įteka rytų – vakarų kryptimi centrine dalimi tekanti Kartenalė II, vietos gyventojų kitaip vadinama Didžiąja Kartenale arba Kartenale. Į ją kaimo viduryje įteka bevardis upelis, kurio didesnioji dalis paversta melioracijos kanalu.
Centrine dalimi šiaurės – pietų kryptimi eina kelias Raguviškiai–Baubliai–Žutautai , kuris šiaurėje įsilieja į kelią Kretinga–Raguviškiai–Budriai .
Istorija
Prie Minijos ir Kartenalės II santakos išlikusios senovės gyvenvietės, kapinynas ir piliakalniai liudija, kad žmonės čia gyveno jau priešistoriniais laikais: I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – XIII a.
Po karų su kryžiuočiais piliakalniai ir gyvenvietės buvo apleisti. Ištuštėjusi vietovė tapo Kartenos, nuo 1692 m. – Mišučių, dvaro valdų dalimi. Joje driekėssi dvaro miškai ir ganyklos, kuriomis taip pat naudojosi aplinkinių Baublių, Kačaičių ir Gudų (Gudgalio) kaimų valstiečiai. Augant žemdirbių skaičiui ir plečiantis ariamos žemės plotams, XVIII a. plėšininėje dvaro žemėje atsirado nausėdija, pavadinta Grikštais. Joje XIX a. pirmoje pusėje buvo 2 dūmai. Išsinuomotoje žemėje įsikūrę baudžiauninkai prievoles atlikinėjo Mišučių dvare, o jų šeimų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kartenos parapijos dvasininkai.
Kalno Grikštai buvo kupetinis kaimas. Jame 1866–1872 m. stovėjo 7 sodybos, pastatytos aukštumoje į rytus nuo senojo kelio Nausodis–Baubliai, abipus šiaurės – pietų kryptimi nutiestos, į Kartenalės II ir bevardžio upelio santakos slėnio šlaitą įsirėmusios gatvės. Kaime įsikūrus dar vienai naujakurių šeimai, 1913 m. jame buvo 8 kiemai.
Pietvakariniame žemių pakraštyje, Minijos slėnio terasoje veikė kapinės, kuriose laidotos vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos, savižudžiai, nekrikštai ir skenduoliai.
Kitas kaimo plėtros šuolis kilo po Pirmojo pasaulinio karo, kai daugėjant valstiečių šeimų ir smulkėjant žemės sklypams, ūkių skaičius 1923 m. išaugo iki 13 kiemų.. Kupetinis kaimas 1927 m. buvo išardytas ir išskirstytas į vienkieminius ūkius. Senojoje gyvenvietėje liko 4–5 sodybos, o naujakuriai kūrėsi po visą kaimą ir prie abiejų į Baublius vedusių kelių matininko suformuotuose žemės sklypuose.
1935 m. sudarytas Žemės vardynas liudija, kad kaimą gyventojai tarpukariu vadino Kalnų Grikštais (žem. Grìkštā kàlnu). Savo vardus turėjo ir atskiros kaimo vietovės. Minijos slėnyje esantis liūnas vadintas žem. Atvanu, dauba rytinėje kaimo dalyje – žem. Bliūdu, lanka ūkininkų Stankaus ir Luko sklype – Gudvingiu (žem. Godvingiu), dauba ūkininko Dimgailos sklype – Šermukšnio daubele (žem. Šermokšne daubale), o Cirtauto žemėje esanti kalva – Smilčių kalneliu (žem. Smėltės kalnaliu). Drėgnas ariamos kaimo žemės laukas, kuriame dažnai telkšojo ančių pamėgta bala, vadintas Pylių pelkėmis, o status ir aukštas Kartenalės II šlaitas, nuo kurio atsiverdavo upės slėnio ir priešingo kranto panorama, buvo vadinamas Stačiosiomis. Šiaurės rytinėje kaimo dalyje buvo Palaivės – apie 50 ha drėgnų dirvų, Pabraukliškė – krūmokšniais apaugusi žemė, Urbeliškiai (žem. Orbeliškē) – nedidelis miškelis, taip pat Margiais vadinamas miškas. Kaimo pietvakariniame pakraštyje plytėjo Kordono dauba (žem. Kardūna dauba) – gilus Minijos klonis, nuo kurio į pietus, jau Baublių kaimo teritorijoje stovėjo carinės Rusijos laikais pastatytas kordonas – sienos sargybos postas.
1940–1941 m. enkavedistai ir raudonarmiečiai šiaurinėje kaimo dalyje įrengė keletą betoninių dotų, priklausančių Molotovo linijai.
Sovietmečiu kilus partizaniniam pasipriešinimui prieš okupacinę valdžią, kovoje su stribais ir NKVD–MGB vidaus kariuomenės kariais 1948 m. žuvo Žemaitijos partizanas, Kardo rinktinės Kadugio-Buganto kuopos narys Vytautas Miltakis-Keleivis. Kitas partizanas Petras Lukas ir jo brolis, partizanų ryšininkas Ignas Lukas 1948 m. buvo suimti ir išvežti į lagerius. Ginkluotos kovos aukomis tapo Stasys Stonkus su motina Karolina, nušauti 1947 m.
Per sovietų valdžios organizuotas deportacijas Kalno Grikštai 1948–1951 m. neteko 15 žmonių: į Krasnojarsko kraštą ir Irkutsko sritį buvo ištremti broliai Povilas, Juozas ir Steponas Lukai, jų pamotė Julijona Lukienė, Petras Stonkus su žmona Brone, vaikais Petru, Antanu ir Agripina, Kristina Vaišvilienė, Bronislava Dimgailienė su vaikais Stasiu, Feliksu, Virginija ir Kaziu. Kazys Dimgaila tremtyje buvo nuteistas, išsiųstas į lagerį, kuriame 5 metus dirbo anglies kasyklose. Julijona ir Juozas Lukai, tėvas ir sūnus Stonkai bei Bronė Stonkienė mirė tremtyje. Kitiems tremtiniams 1956–1958 m. buvo leista grįžti į gimtinę.
Represijų išvengę gyventojai 1948 m. buvo priversti įstoti į kolūkį, pavadintą Jaunąja Gvardija. Įsibėgėjus kolūkio dirbamų laukų plėtrai, kolūkiečiai paliko melioratorių griaunamas savo gimtąsias sodybas ir kėlėsi į Baublius ar kitas gyvenvietes. Kaime beliko Kartenalės II pakrantėje prie kelio esanti vienintelė sodyba, netrukdžiusi kolūkinės žemėnaudos plėtrai.
Atgimimo laikotarpiu seniausioje kaimavietės dalyje įsikūrė pirmoji į kaimą sugrįžtančių naujakurių sodyba.
Tikslinant gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, 2016 m. prie Kalno Grikštų buvo prijungta dalis sovietmečiu išnykusių Notiškės ir Kačaičių kaimų žemių. Tačiau tuo pat metu kaimas prarado dalį pietinių savo žemių su senosiomis kapinėmis, kurios atiteko Baubliams.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1915 m. | Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
1919–1940 m. | Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
1940–1941 m. | Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
1941–1944 m. | Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis |
1944–1950 m. | Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
1950–1953 m. | Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
1953–1963 m. | Baublių apylinkė, Kretingos rajonas |
1963–1995 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas |
nuo 1995 m. | Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | |||||||||
1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
64 | 80 | 64 | 44 | 3 | 4 | 4 | 4 | ||
|
Kultūros paveldas
- Kačaičių piliakalnis (I tūkst. – XIII a.)
- Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu (I tūkst. – II tūkst. pradžia)
- Kalno Grikštų II piliakalnis (I tūkst. – II tūkst. pradžia)
- Kalno Grikštų senovės gyvenvietė (I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. I pusė)
- Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė (I tūkst. I pusė)
- Kalno Grikštų kapinynas (V–VI a.)
- Kalno Grikštų senosios kapinės (XVII–XIX a.)
Galerija
- Priešistorinė gyvenvietė ir kapinynas. 2019 m.
- Antrosios priešistorinės gyvenvietės liekanos 2021 m.
-
- Kalno Grikštų II piliakalnis. 2018 m.
- Kačaičių piliakalnis sutvirtinus rytinį šlaitą. 1993 m.
- Kačaičių piliakalnio priešpilio pylimas. 1993 m.
- Molotovo linijos dotas. 2018 m.
Šaltiniai
- Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. – Nr. T2-320. – L. 6
- Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – (Vilnius: Versmė, 2002–2005). – T. 1 (2). – P. 206–207
Julius Kanarskas. Kalno Grikštų priešistorės liudininkai. – Švyturys. – 2017 m. rugsėjo 23 d. – P. 5-6
Julius Kanarskas. Kačaičiai. Kaimas tarp dviejų Kartenalių. – Švyturys. – 2019 m. balandžio 27. – P. 5 - . Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152
- Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи. – Рядъ X, листъ 1. – 1872 г.
- Карта Ковенск. губ. и части Пруссіи. – VIII-10. – Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.
- Julius Kanarskas. Kalno Grikštų kaimo kapinės (Žalgirio apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 198
- Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113 (Kalnogrikštų k.)
- Kretingos apskrities žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. f. 16, b. 85. – L. 2
- Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. – Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 979-980
- Lietuvos gyventojų genocidas, 1948, – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. 3, d. 1 (A-M). – P. 806, 807, 932
- . Brangi tylos kaina. – Švyturys. – 1966 m. liepos 28 d. – P. 3
- 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 431, 444-445, 457, 462
- Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Parengė Danguolė Gedgaudienė, Julius Kanarskas, Veronika Simutienė. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 344
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos
- Kalno Grikštų priešistorės liudininkai. – Švyturys. – 2017 m. rugsėjo 23 d.
- Kalno Grikštai. Kaimas prie Minijos ir Kartenalės santakos. – Pajūrio naujienos. – 2021 m. spalio 22 d.
- Kačaičių piliakalnis – išnykusio kaimo priešistorės liudininkas. – Švyturys. – 2017 m. rugpjūčio 9 d.
- „Kalno Grikštų senovės gyvenvietė=2022-11-13“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Kalno Grikštų kapinynas=2022-11-13“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Kačaičių piliaklanis, vad. Pilale=2022-11-13“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu=2022-11-13“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Kalno Grikštų piliakalnis=2022-11-13“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Kalno Grikštų kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapinėmis=2022-11-13“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
KRETINGA -10 km Raguviškiai – 2 km | Rubuliai – 6 km Mišučiai – 3 km | KARTENA – 10 km Budriai – 5 km | |||||||||
Būdviečiai – 3 km Petrikaičiai – 6 km | | Žutautai – 5 km | |||||||||
Jokūbavas – 4 km | Baubliai – 2 km GARGŽDAI – 16 km | Mikoliškiai – 8 km |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalno Grikštai, Kas yra Kalno Grikštai? Ką reiškia Kalno Grikštai?
Kalno GrikstaiMinijos slenyje esancios vakarines kaimo dalies vaizdas is pietryciu puses 1984 m Kalno Grikstai55 51 07 s pl 21 23 53 r ilg 55 852 s pl 21 398 r ilg 55 852 21 398 Kalno Grikstai Apskritis Klaipedos apskritisSavivaldybe Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Zalgirio seniunijaGyventoju 2011 4Vietovardzio kirciavimas 4 kirciuote Vardininkas Kalno GrikstaĩKilmininkas Kalno Grikstu Kalno Grikstai kaimas Kretingos rajono savivaldybes pietineje dalyje į pietrycius nuo Raguviskiu ir į siaure nuo Baubliu Minijos kairiajame krante abipus jos intako Kartenales II upelio Kaimui priklauso 228 93 ha plotas Jame registruotos 3 vienkiemines sodybos priesistorine gyvenviete kapinynas Kalno Grikstu piliakalnis su priespiliu ir Kacaiciu piliakalnis EtimologijaVietovardis kilo is pirmojo naujakurio asmenvardzio Grikstas daugiskaitos formos Seniau kaimas vadintas Grikstais o nuo XIX a antrosios puses Kalno Grikstais reciau Kalnu Grikstais Sia vietovardzio forma nuleme geografine vietoves padetis zvelgiant nuo Minijos slenio ar priesingo upes kranto kaimas atrode tarsi stovįs ant kalno Be to tokiu budu siekta atskirti sia vietove nuo kitu salia Mikoliskiu buvusiu Grikstu kuriuos imta vadinti Medes Grikstais Rasytiniuose saltiniuose vietovardis rasomas lenk Grykszty Gryszta rus Grishta Kalnogrikshty liet Kalnogrikstai Kalno Grikstai Tarmiskai kaimas vadinamas zem Kalna Greksta GeografijaRytuose Kalno Grikstai ribojasi su Budriais pietuose su Baubliais o vakaruose ir siaures vakaruose su Raguviskiais Siaureje nuo Nausodzio kaima skiria valstybinis Misuciu miskas Vakariniu zemiu pakrasciu vingiuoja Minija į kuria įteka rytu vakaru kryptimi centrine dalimi tekanti Kartenale II vietos gyventoju kitaip vadinama Didziaja Kartenale arba Kartenale Į ja kaimo viduryje įteka bevardis upelis kurio didesnioji dalis paversta melioracijos kanalu Centrine dalimi siaures pietu kryptimi eina kelias Raguviskiai Baubliai Zutautai kuris siaureje įsilieja į kelia Kretinga Raguviskiai Budriai IstorijaPrie Minijos ir Kartenales II santakos islikusios senoves gyvenvietes kapinynas ir piliakalniai liudija kad zmones cia gyveno jau priesistoriniais laikais I tukstantmecio pr m e pabaigoje XIII a Kalno Grikstu Grishta kaimo 1868 m planas Istrauka is Rusijos generalinio stabo parengto Kretingos apylinkiu zemelapioKalno Grikstu Gryszta kaimo 1915 m planas Istrauka is Prusijos karalystes karo kartografu parengto Kartenos apylinkiu topografinio zemelapioKalno Grikstu kaimo planas po Lietuvos zemes reformos Istrauka is Lietuvos kariuomenes generalinio stabo apie 1939 m isleisto Palangos Kretingos apylinkiu topografinio zemelapio Po karu su kryziuociais piliakalniai ir gyvenvietes buvo apleisti Istustejusi vietove tapo Kartenos nuo 1692 m Misuciu dvaro valdu dalimi Joje driekessi dvaro miskai ir ganyklos kuriomis taip pat naudojosi aplinkiniu Baubliu Kacaiciu ir Gudu Gudgalio kaimu valstieciai Augant zemdirbiu skaiciui ir pleciantis ariamos zemes plotams XVIII a plesinineje dvaro zemeje atsirado nausedija pavadinta Grikstais Joje XIX a pirmoje puseje buvo 2 dumai Issinuomotoje zemeje įsikure baudziauninkai prievoles atlikinejo Misuciu dvare o ju seimu dvasiniu gyvenimu rupinosi Kartenos parapijos dvasininkai Kalno Grikstai buvo kupetinis kaimas Jame 1866 1872 m stovejo 7 sodybos pastatytos aukstumoje į rytus nuo senojo kelio Nausodis Baubliai abipus siaures pietu kryptimi nutiestos į Kartenales II ir bevardzio upelio santakos slenio slaita įsiremusios gatves Kaime įsikurus dar vienai naujakuriu seimai 1913 m jame buvo 8 kiemai Pietvakariniame zemiu pakrastyje Minijos slenio terasoje veike kapines kuriose laidotos viduriu siltines dizenterijos ir kitu uzkreciamuju ligu epidemiju aukos savizudziai nekrikstai ir skenduoliai Kitas kaimo pletros suolis kilo po Pirmojo pasaulinio karo kai daugejant valstieciu seimu ir smulkejant zemes sklypams ukiu skaicius 1923 m isaugo iki 13 kiemu Kupetinis kaimas 1927 m buvo isardytas ir isskirstytas į vienkieminius ukius Senojoje gyvenvieteje liko 4 5 sodybos o naujakuriai kuresi po visa kaima ir prie abieju į Baublius vedusiu keliu matininko suformuotuose zemes sklypuose 1935 m sudarytas Zemes vardynas liudija kad kaima gyventojai tarpukariu vadino Kalnu Grikstais zem Griksta kalnu Savo vardus turejo ir atskiros kaimo vietoves Minijos slenyje esantis liunas vadintas zem Atvanu dauba rytineje kaimo dalyje zem Bliudu lanka ukininku Stankaus ir Luko sklype Gudvingiu zem Godvingiu dauba ukininko Dimgailos sklype Sermuksnio daubele zem Sermoksne daubale o Cirtauto zemeje esanti kalva Smilciu kalneliu zem Smeltes kalnaliu Dregnas ariamos kaimo zemes laukas kuriame daznai telksojo anciu pamegta bala vadintas Pyliu pelkemis o status ir aukstas Kartenales II slaitas nuo kurio atsiverdavo upes slenio ir priesingo kranto panorama buvo vadinamas Staciosiomis Siaures rytineje kaimo dalyje buvo Palaives apie 50 ha dregnu dirvu Pabraukliske krumoksniais apaugusi zeme Urbeliskiai zem Orbeliske nedidelis miskelis taip pat Margiais vadinamas miskas Kaimo pietvakariniame pakrastyje plytejo Kordono dauba zem Karduna dauba gilus Minijos klonis nuo kurio į pietus jau Baubliu kaimo teritorijoje stovejo carines Rusijos laikais pastatytas kordonas sienos sargybos postas 1940 1941 m enkavedistai ir raudonarmieciai siaurineje kaimo dalyje įrenge keleta betoniniu dotu priklausanciu Molotovo linijai 1940 1941 m pastatytos Molotovo linijos dotas desiniajame Kartenales II krante priesais Minijos slenį 2018 m Sovietmeciu kilus partizaniniam pasipriesinimui pries okupacine valdzia kovoje su stribais ir NKVD MGB vidaus kariuomenes kariais 1948 m zuvo Zemaitijos partizanas Kardo rinktines Kadugio Buganto kuopos narys Vytautas Miltakis Keleivis Kitas partizanas Petras Lukas ir jo brolis partizanu rysininkas Ignas Lukas 1948 m buvo suimti ir isvezti į lagerius Ginkluotos kovos aukomis tapo Stasys Stonkus su motina Karolina nusauti 1947 m Per sovietu valdzios organizuotas deportacijas Kalno Grikstai 1948 1951 m neteko 15 zmoniu į Krasnojarsko krasta ir Irkutsko sritį buvo istremti broliai Povilas Juozas ir Steponas Lukai ju pamote Julijona Lukiene Petras Stonkus su zmona Brone vaikais Petru Antanu ir Agripina Kristina Vaisviliene Bronislava Dimgailiene su vaikais Stasiu Feliksu Virginija ir Kaziu Kazys Dimgaila tremtyje buvo nuteistas issiustas į lagerį kuriame 5 metus dirbo anglies kasyklose Julijona ir Juozas Lukai tevas ir sunus Stonkai bei Brone Stonkiene mire tremtyje Kitiems tremtiniams 1956 1958 m buvo leista grįzti į gimtine Represiju isvenge gyventojai 1948 m buvo priversti įstoti į kolukį pavadinta Jaunaja Gvardija Įsibegejus kolukio dirbamu lauku pletrai kolukieciai paliko melioratoriu griaunamas savo gimtasias sodybas ir kelesi į Baublius ar kitas gyvenvietes Kaime beliko Kartenales II pakranteje prie kelio esanti vienintele sodyba netrukdziusi kolukines zemenaudos pletrai Atgimimo laikotarpiu seniausioje kaimavietes dalyje įsikure pirmoji į kaima sugrįztanciu naujakuriu sodyba Tikslinant gyvenamuju vietoviu teritoriju ribas 2016 m prie Kalno Grikstu buvo prijungta dalis sovietmeciu isnykusiu Notiskes ir Kacaiciu kaimu zemiu Taciau tuo pat metu kaimas prarado dalį pietiniu savo zemiu su senosiomis kapinemis kurios atiteko Baubliams Administracinis teritorinis pavaldumas1861 1915 m Misuciu seniunija Kartenos valscius Telsiu apskritis Kauno gubernija1919 1940 m Baubliu seniunija Kartenos valscius Kretingos apskritis1940 1941 m Baubliu apylinke Kartenos valscius Kretingos apskritis LTSR1941 1944 m Baubliu seniunija Kartenos valscius Kretingos apskritis Siauliu krasto apygarda Ostlando Lietuvos generaline sritis1944 1950 m Baubliu apylinke Kartenos valscius Kretingos apskritis1950 1953 m Baubliu apylinke Kretingos rajonas Klaipedos sritis1953 1963 m Baubliu apylinke Kretingos rajonas1963 1995 m Zalgirio apylinke Kretingos rajonasnuo 1995 m Zalgirio seniunija Kretingos rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1902 m ir 2011 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 64 80 64 44 3 4 4 4Demografines raidos histogramaKulturos paveldasKacaiciu piliakalnis I tukst XIII a Kalno Grikstu piliakalnis su priespiliu I tukst II tukst pradzia Kalno Grikstu II piliakalnis I tukst II tukst pradzia Kalno Grikstu senoves gyvenviete I tukst pr m e pabaiga I tukst I puse Kalno Grikstu II senoves gyvenviete I tukst I puse Kalno Grikstu kapinynas V VI a Kalno Grikstu senosios kapines XVII XIX a GalerijaPriesistorine gyvenviete ir kapinynas 2019 m Antrosios priesistorines gyvenvietes liekanos 2021 m Kalno Grikstu piliakalnis su priespiliu 2018 m Kalno Grikstu II piliakalnis 2018 m Kacaiciu piliakalnis sutvirtinus rytinį slaita 1993 m Kacaiciu piliakalnio priespilio pylimas 1993 m Molotovo linijos dotas 2018 m SaltiniaiRegistru centras tikrinta 2016 08 13 Kretingos rajono savivaldybes tarybos sprendimas Del Kretingos rajono Vydmantu seniunijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybes seniuniju aptarnaujamu teritoriju ribu nustatymo Kretinga 2016 m gruodzio 22 d Nr T2 320 L 6 Julius Kanarskas Kartenos apylinkiu proistore Lietuvos lokaliniai tyrimai Vilnius Versme 2002 2005 T 1 2 P 206 207 Julius Kanarskas Kalno Grikstu priesistores liudininkai Svyturys 2017 m rugsejo 23 d P 5 6 Julius Kanarskas Kacaiciai Kaimas tarp dvieju Kartenaliu Svyturys 2019 m balandzio 27 P 5 Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xiestwie Zmujdzkiem polozonego Wilno 1846 S 152 Karta gubernij kovenskoj kurlyandskoj i chasti Prussii Ryad X list 1 1872 g Karta Kovensk gub i chasti Prussii VIII 10 Telshevsk i Rossiensk uѣzd Syomka 1895 goda Pechatano v XI 1913 g Julius Kanarskas Kalno Grikstu kaimo kapines Zalgirio apyl Kretingos raj Kretinga 1993 Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 4 b 198 Lietuvos apgyvendintos vietos Kaunas 1925 P 113 Kalnogrikstu k Kretingos apskrities zemetvarkos planu sarasas Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F f 16 b 85 L 2 Kartenos valsciaus vietovardziai Lietuvos zemes vardyno anketose Parenge Povilas Kriksciunas Kartena 25 oji serijos Lietuvos valsciai monografija Vilnius Versme 2012 P 979 980 Lietuvos gyventoju genocidas 1948 Vilnius LGGRTC 2007 T 3 d 1 A M P 806 807 932 Brangi tylos kaina Svyturys 1966 m liepos 28 d P 3 1941 1952 metu Lietuvos tremtiniai Vilnius Vidaus reikalu ministerija 1993 Kn 1 P 431 444 445 457 462 Kartenos valsciaus gyventojai nukenteje nuo sovietu rezimo sarasas Parenge Danguole Gedgaudiene Julius Kanarskas Veronika Simutiene Kartena 25 oji serijos Lietuvos valsciai monografija Vilnius Versme 2012 P 344 Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Klaipedos apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 NuorodosKalno Grikstu priesistores liudininkai Svyturys 2017 m rugsejo 23 d Kalno Grikstai Kaimas prie Minijos ir Kartenales santakos Pajurio naujienos 2021 m spalio 22 d Kacaiciu piliakalnis isnykusio kaimo priesistores liudininkas Svyturys 2017 m rugpjucio 9 d Kalno Grikstu senoves gyvenviete 2022 11 13 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kalno Grikstu kapinynas 2022 11 13 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kacaiciu piliaklanis vad Pilale 2022 11 13 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kalno Grikstu piliakalnis su priespiliu 2022 11 13 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kalno Grikstu piliakalnis 2022 11 13 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kalno Grikstu kaimo senosios kapines vad Maro kapinemis 2022 11 13 Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Aplinkines gyvenvietesKRETINGA 10 km Raguviskiai 2 km Rubuliai 6 km Misuciai 3 km KARTENA 10 km Budriai 5 kmBudvieciai 3 km Petrikaiciai 6 km Zutautai 5 kmJokubavas 4 km Baubliai 2 km GARGZDAI 16 km Mikoliskiai 8 km