Julius Kanarskas (g. 1960 m. rugpjūčio 28 d. Šemetiškiuose, Jonavos r.) – Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas, Kretingos rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
| Julius Kanarskas | |
|---|---|
| Gimė | 1960 m. rugpjūčio 28 d. Šemetiškiai, Jonavos r. |
| Tėvas | Feliksas |
| Motina | Leokadija Vainilavičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Liuda Kairytė |
| Vaikai | Julius (1985–2007), Paulius, Loreta |
| Veikla | Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas, Kretingos rajono politinis ir visuomenės veikėjas |
| Organizacijos | Kretingos muziejus Salantų regioninio parko direkcija |
| Pareigos | Direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Istorikas |
| Išsilavinimas | aukštasis universitetinis |
| Alma mater | 1983 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 2006 m. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija | |
Biografija
Baigęs Panoterių vidurinę mokyklą, 1978–1983 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Apgynė diplominį darbą „Kėdainių rajono archeologijos paminklai“, įgijo muziejininko-archeologo specialybę, istoriko, istorijos ir visuomenės mokslo dėstytojo kvalifikaciją.
Nuo 1983 m. Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, nuo 1990 m. Kretingos muziejaus mokslinis bendradarbis, 1992 m. – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1993–1998 m. ir 1999–2013 m. – Istorijos skyriaus vedėjas, nuo 2013 m. – direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei. 1998 m. antroje pusėje dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. paminklotvarkininku. Nuo 1999 m. (išskyrus 2004–2005 m.) – Salantų regioninio parko direkcijos kultūrologas, nuo 2017 m. – istorikas.
Kretingos rajono savivaldybės komisijos suteikti pavadinimus gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams narys (nuo 2000 m.), Laisvės kovoms įamžinti komisijos narys (nuo 2015 m.), Atminimo ženklų įrengimo komisijos narys (nuo 2019 m.), Lietuvos archeologijos draugijos narys (nuo 2005 m.).1992–2006 m. Kretingos rajono kultūros paveldo tarybos narys, 2006–2007 m. Kretingos rajono etninės kultūros plėtros tarybos narys, 1993–2008 m. Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos rajono valdybos narys, 1995–1997 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2011 m. kandidatas į rajono savivaldybės tarybos narius nuo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionų demokratų sąrašo.
Žmona Liuda. Sūnūs Julius (žuvo 2007 m.) ir Paulius, dukra – Loreta.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų kryptys – Vakarų Lietuvos priešistorė ir kultūros paveldas, Kretingos istorinė raida XVI–XX a. ir jos įtaka pajūrio regiono socialiniam ekonominiam gyvenimui, Kretingos grafų Tiškevičių šeimos istorija. Nuo 2005 m. fiksuoja ir tyrinėja Kretingos ir Skuodo rajonų vietas, susijusias su Lietuvos gyventojų genocidu, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės veikla ir žuvusių partizanų įamžinimu, medžiagą teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
1988, 1990, 1991 ir 2005 m. tyrinėjo Ėgliškių (Andulių) kapinyną (su Donatu Butkumi),1988 m. – Kretingos-Padvarių kapinyną,1990 m. – Kretingos bažnyčios senkapį,1991 m. – Auksūdžio-Pelėkių senkapį ir Kašučių-Dubašių kapinyną,1991–1993, 1996–1997, 2000–2001, 2003, 2006 m. – Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyną (su Donatu Butkumi),1992 m. – Pryšmančių I senąsias kapines,1993 m. – Kačaičių piliakalnį,1994 m. – Kurmaičių piliakalnį,1994, 2004 ir 2006 m. – Kretingos dvarvietę,1995, 2012–2013 m. – Kartenos piliakalnį,1996–1997 m. – Sauserių piliakalnį,1998 m. – rezistentų užkasimo vietą Darbėnuose, 1999 m. – rezistento kapą Juzumų Linkių miške,2000 m. – Barstyčių alkakalnį, Žibininkų kapinyną ir senovės gyvenvietę,2001–2002 m. – Kašučių ir Dubašių senovės žemdirbystės vietas (su archeologais Valteriu Langu, Marge Konsa, Tartu universitetas, Algimantu Merkevičiumi, Rėda Nemickiene, Vilniaus universitetas),2002 m. – Paluobės (Ylakaičių) piliakalnį,2003 m. – Dargužių senovės gyvenvietę ir Negarbos piliakalnio papėdės gyvenvietę,2003, 2007, 2012 m. – Senosios Įpilties piliakalnio gyvenvietę,2003, 2007 ir 2012 m. – Imbarės piliakalnio gyvenvietę,2004 m. – Auksūdžio III senkapį,2004 ir 2011 m. – Kretingos senkapį (su Donatu Butkumi, Gintautu Zabiela, Žilvinu Čėsna),2004–2009 m. – Kalnuvėnų kapinyną,2007 m. – Gintarų piliakalnio-dvarvietės papėdės gyvenvietę,2013 m. – Dauginčių II piliakalnį ir Salantų miesto istorinę dalį. 2009 m. atliko projektuojamo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ trasos Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijoje žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus.
2002–2004 m. dalyvavo bendrame VU, Botanikos instituto ir Kretingos muziejaus mokslo tyrimo darbe „Senovės žemdirbystės laukų sistemos Vakarų Lietuvoje“ (projekto vadovas Algimantas Merkevičius; rėmėjas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas). Dirbo archeologu ir braižytoju Vilniaus universiteto archeologų Algimanto Merkevičiaus ir Rėdos Nemickienės vadovaujamuose Kluonalių (2004, 2005, 2008, 2010, 2012–2014 m.) ir Kašučių (2006, 2011–2013 m.) senovės žemdirbystės vietų, Benaičių senovės gyvenvietės (2004 m.), Meškučių (Marijampolės) piliakalnio senovės gyvenvietės (2007–2010 m.) ir Kurmaičių mikroregiono (2010 m.) archeologiniuose tyrinėjimuose.
Archeologijos, kultūros paveldo, lokalinės istorijos žinias populiarina regiono spaudoje („Švyturys“, „Pajūrio naujienos“, „Mažoji Lietuva“, „Klaipėda“, „Mūsų žodis“), žurnaluose „Liaudies kultūra“, „Žemaičių žemė“, „Eskizai“, leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, kituose informaciniuose ir moksliniuose leidiniuose. Bendradarbiauja lietuviškojoje Vikipedijoje. Vienas iš leidyklos „Versmė“ leidžiamos serijos „Lietuvos valsčiai“ 25-osios monografijos „Kartena“ (2003–2012 m.) sudarytojų ir autorių, mokslo publikacijų rinkinio „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs žmonės“ sudarytojas ir straipsnių autorius.
Apdovanojimai
2010 m. nominuotas Lietuvos 2009 metų muziejininku. Už kultūrinę-švietėjišką veiklą, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą 2006, 2010 ir 2019 m. apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija.
Bibliografija
Svarbesni leidiniai
- Salantų regioninio parko kultūros paveldas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 31 p. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 978-9955-37-081-9
- Kretingos dvaro savininkai[neveikianti nuoroda]. – Kretinga: Kretingos muziejus [i. e. Klaipėda: Druka], 2009. – 47, [1] p. – Tiražas 310 egz. – ISBN 978-609-404-056-6
- Kretinga: praeities skraistę praskleidus. – Kretinga [i. e Klaipėda]: Druka, 2009. – 303, [1] p. – Tiražas 500 egz. – ISBN 978-609-404-057-3 (įr.)
- Kretingos rajonas: 1950–2010[neveikianti nuoroda]. – Klaipėda: Druka, 2010. – 12 p. – Tiražas 500 egz.
- Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų[neveikianti nuoroda]. – Kretinga: Kretingos muziejus [i. e. Klaipėda: Druka], 2011. – 22 p. – Tiražas 200 egz.
- Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva. Karo atspindžiai Kretingos grafo A. Tiškevičiaus ikonografijos rinkinyje. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2014. – 30 p. – Tiražas 70 egz.
- Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglės leidykla, 2016. – 285, [3] p. – Tiražas 500 egz. – ISBN 978-609-432-100-9 (įr.)
- Kretingos krašto žydai: istorija, kultūros paveldas, atmintinos vietos. The Jews of the Kretinga area: history, cultural heritage, remembrance sites. Vertėjas Jeffrey Andrev Clarke. – Kaunas: V3 studija, 2016. – 88 p. – Tiražas 500 egz. – ISBN 978-609-8077-63-6
- Kretingos istorijos bruožai. – Kaunas : V3 studija, 2018. – 395, [1] p. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 978-609-8077-74-2 (įr.)
Svarbesni straipsniai
- Marijono Daujoto gyvenimas ir veikla Kretingoje. – Lietuvos pajūrio smėlynų sutvirtinimas ir apželdinimas: mokslinės-praktinės konferencijos, skirtos Marijono Daujoto 110-osioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. Sudarytojas Rimvydas Gabrilavičius. – Kaunas: Lututė. – ISBN 9955-452-45-5 (įr.). – 2001. – P. 15-22
- Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai: monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinys. – Vilnius: Versmės leidykla, 2002/05. – T. 1 (2). – ISSN 1822-4857. – P. 194–220
- Kretingos muziejaus mokslinės veiklos apžvalga. – Lietuvos muziejų rinkiniai: mokslinių straipsnių rinkinys. – Kėdainiai: Lietuvos muziejų asociacija, Kėdainių krašto muziejus. – Nr. 1. – ISSN 1822-0657. – 2002. – P. 10-11
- Iš prekybos ir verslo istorijos Kretingoje. Prekybos įtaka miesto istorinei raidai. – Prekybos verslo plėtra integruojantis į ES: respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys, 2005 m. gegužės 26-27 d. – Kretinga [i. e. Klaipėda]: Klaipėdos universiteto leidykla. – ISBN 9955-18-023-4. – 2005.– P. 4-9
- Šašaičiai: žvilgsnis į 440 metų praeitį. – Šašaičių kaimas : Šašaičiams 440 metų. Parengė Felicija Stramilaitė. – Jokūbavas [i. e. Vilnius], 2006. – P. 7-20
- Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatoriai grafai Tiškevičiai. – Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai. Sudarė Danutė Mukienė. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.– ISBN 978-9955-9730-5-8 (įr.). – 2007. – P. 115–127.
- Kretingos muziejaus ir Vilniaus universiteto Archeologijos katedros bendradarbiavimas. – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra, 1940–2010, Sudarė Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.– ISBN 978-9955-33-603-7. – 2010. – P. 65-77
- Visuomeninis Salantų parapijos gyvenimas 1905–1940 m. – Salantų bažnyčia. Istorija, meno vertybės ir žmonės: Žemaičių praeitis, t. 15. Sudarė Povilas Šverebas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. – ISBN 978-609-447-016-5. – 2011. – P. 265–295
- Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia. Istorija, meno vertybės ir žmonės: Žemaičių praeitis, t. 15. Sudarė Povilas Šverebas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. – ISBN 978-609-447-016-5. – 2011. – P. 329–377
- Kartenos valsčius XIX a. – XX a. pirmoje pusėje. – Kartena: Lietuvos valsčiai. – Vilnius : Versmė, 2012. – ISBN 978-9986-9236-9-5 (įr.). – 2012. – P. 152–191
- Juozas Žilvitis kraštotyros ir pedagogikos kelyje. – Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos. Sudarytojos Lionė Lapinskienė, Rimanta Pagirienė, Vilija Raubienė. – Panevėžys: Panevėžio kolegija. – ISBN 978-609-8175-02-8 (įr.). – 2016. – P. 181–191
- Kretinga – tarpukario Lietuvos pranciškonų dvasinis ir administracinis centras. – Pranciškonai Lietuvoje. Sudarė Lijana Birškytė-Klimienė. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. – ISBN 978-609-478-009-7. – 2017. – P. 18-47
- Iš Kretingos parapijos, bažnyčios ir vienuolyno istorijos. – Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys. Sudarytojas Julius Kanarskas. – Vilnius: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija. – ISBN 978-609-95189-8-5 (įr.). – 2017. – P. 15-54
- Kretingos štetlas. Gatvės ir namai, menantys žydų bendruome. – Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai. Sudarė Hektoras Vitkus, Jolanta Skurdauskienė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. – ISBN 978-609-481-053-4 – 2019. – P. 34-61
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Julius Kanarskas, Kas yra Julius Kanarskas? Ką reiškia Julius Kanarskas?