Pirmasis tūkstantmetis prieš mūsų erą tūkstantmetis besitęsęs nuo 1000 ųjų m pr m e iki 1 ųjų m pr m e Pasaulio istorini

Pirmasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e.

Skaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln. iki ~200–250 mln. Manoma, kad tūkstantmečio pabaigoje ~90 % pasaulio gyventojų gyveno Senajame pasaulyje (Romos, Partų imperijose, graikų ir indų valstybėse bei Hanų Kinijoje). ~20 mln. gyventojų galėjo gyventi Amerikoje (daugiausia Mezoamerikoje), Užsachario Afrikoje – mažiau, nei 10 mln., o Okeanijoje – nė milijono.

Šiuo laikotarpiu civilizacijos gyveno geležies amžiaus epochoje. Artimųjų Rytų istoriografijoje I tūkstantmečio pr. m. e. laikotarpiu prasideda klasikinis periodas.

Artimuosiuose Rytuose tuo metu viešpatavo Naujoji Asirijos imperija, kol VI a. pr. m. e. ją pakeitė Achemenidų Persija. Egipto civilizacija išgyveno nuosmukį ir taip pat buvo nugalėta persų (525 m. pr. m. e.).

Plėtojosi graikų įtaka – užkariauta Didžioji Graikija, prasidėjo vadinamoji antika. Tūkstantmečio pabaigoje įvyko Aleksandro Makedoniečio užkariavimai, sunaikinę Achemenidų imperiją. Heleniškosios kultūros sferoje prasidėjo heleninis laikotarpis.

Vietoje Apeninų pusiasalyje viešpatavusių etruskų įsigalėjo lotynai, įkūrę Romos respubliką. Ji atlaikė kartaginiečių antpuolį, o tūkstantmečio pabaigoje peraugo į Romos imperiją. Vidurio ir Vakarų Europoje klestėjo keltai.

Rytų Afrikoje iškilo ir Aksumas. Centrinėje Amerikoje įsiviešpatavo majų civilizacija.

Pietų Azijoje pamažu baigėsi Vedų laikotarpis ir iškilo Maurijų imperija. Vidurinėje Azijoje viešpatavo skitai. Kinija didžiąją tūkstantmečio dalį buvo susiskaldžiusi (vadinamasis ). Artėjant tūkstantmečiui į pabaigą, iškilo Činų dinastija ir Hanų dinastija. Japonijos istoriografijoje Džiomon laikotarpį pakeitė Jajoi laikotarpis.

Pirmasis tūkstantmetis prieš mūsų erą patena į Karlo Jasperso „ašinį amžių“, kai iškilo visuotinės religijos – budizmas (VI a.), džainizmas (VI a.), konfucianizmas (V a.), zoroastrizmas, plėtojosi judaizmas, hinduizmas; taip pat plėtojosi graikų, kinų, indų filosofija. Taip pat šiuo laikotarpiu plėtota epinė mitopoetinė indoeuropiečių literatūra (Homero „Iliada“ ir „Odisėja“, Hesiodo „Teogonija“, indų „Mahabharata“, ir kt.).

Kiti laikotarpiai

Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis

Šimtmečiai: I amžius pr. m. e. – II amžius pr. m. e. – III amžius pr. m. e. – IV amžius pr. m. e. – V amžius pr. m. e. – VI amžius pr. m. e. – VII amžius pr. m. e. – VIII amžius pr. m. e. – IX amžius pr. m. e. – X amžius pr. m. e.

Šaltiniai

Jean-Noël Biraben, „Essai sur l'évolution du nombre des hommes“, Population, 34-1 (1979), p. 13-25.
Klein Goldewijk, K. , A. Beusen, M. de Vos and G. van Drecht (2011). „The HYDE 3.1 spatially explicit database of human induced land use change over the past 12,000 years“, Global Ecology and Biogeography, 20(1): 73-86.

[1] Jean-Noël Biraben, „Essai sur l'évolution du nombre des hommes“, Population, 34-1 (1979), p. 13-25.

[2] Klein Goldewijk, K. , A. Beusen, M. de Vos and G. van Drecht (2011). „The HYDE 3.1 spatially explicit database of human induced land use change over the past 12,000 years“, Global Ecology and Biogeography, 20(1): 73-86.