Vengrijos socialdemokratų partija

Vengrijos socialdemokratų partija, (MSzDP, vengriškai: Magyar szocialdemokrata part) – seniausia Vengrijos politinė partija, šiuo metu nevaidinanti žymesnio vaidmens.

Įsteigta 1890 m. po Gegužės Pirmosios mitingų Europoje. Pradžioje vadinosi Socialdemokratų partija Vengrijoje ir veikė kaip II Internacionalo sekcija. Kraštas tuo metu priklausė Austrijos – Vengrijos imperijai.

Tarp demokratijos ir diktatūros

1903 m. priėmus Manifestą, pavadinta Socialdemokratų partija (SzDP). Manifeste buvo reikalaujama parlamentinio atstovavimo, laisvų ir slaptų rinkimų, visų piliečių, sulaukusių 20 metų rinkimų teisės bei kitų demokratinių pilietinių teisių. Vengrijos socialdemokratai priešinosi šalies įtraukimui į I pasaulinį karą.

1918 m. revoliuciniai įvykiai Vengrijoje keturiems mėnesiams į valdžią atvedė proletariato diktatūrą, kurią parėmė ir dalis socialdemokratų. Tačiau komunistai keliolika jų nerėmusių socialdemokratų vadovų nužudė. 1919 m. buvo sudaryta socialdemokratų vyriausybė, tačiau ji nepajėgė suvaldyti krašto, todėl 1921 m. savisaugos pajėgų ir policijos jėgomis buvo įvesta admirolo M. Horčio regentūra. 1919 m. tapo Berno internacionalo nare.

Karolio Peterio vadovaujami socialdemokratai palaikė Betleno vyriausybę. 1924 m. visuotiniuose rinkimuose parlamento nariais tapo 24 socialdemokratai, tarp jų ir pirmoji moteris Ana Ketly. Vietas parlamente SzDP turėjo iki II pasaulinio karo.

1930 m. buvo priimta nauja partijos programa ir atsisakyta bet kokio bendravimo su nelegalia komunistų partija. 1939 m. iš partijos pavadinimo buvo išbrauktas žodis Vengrijos. 1940 m. SzDP pasipriešino Vengrijos įstojimui į Berlyno – Romos – Tokijo ašį ir pronacistinei vyriausybės politikai. 1944 m. kovo 19 Vokietijai okupavus Vengriją buvo suimti ir daugelis SzDP vadovų, partija buvo uždrausta, uždarytas jos laikraštis Nepszava, uždaryti darbininkų klubai.

Trumpi laisvės gurkšniai

Pokario metais SzDP įėjo į Laikinąją vyriausybę, pirmuosiuose rinkimuose gavo 69 vietas parlamente (komunistai – 70) iš 264. Dar 1947 m. pradžioje buvo pradėtos represijos prieš kitas demokratines partijas, šalyje veikė KGB struktūros, todėl socialdemokratai nesugebėjo vieningai pasipriešinti šalies sovietizavimui. 1947 m. rinkimuose komunistai gavo 100, SzDP 62 vietas parlamente, kitos partijos 163, bet vyriausybę sudarė VKP ir SzDP mažuma.

Tačiau 1948 m. kovo 27 d. komunistų lyderis Matjašas Rakošis ultimatyviai pareikalavo, kad būtų nacionalizuota pramonė, o ūkis būtų pradėtas planuoti sovietiniais metodais. 1948 m. birželio 18 d. abi partijos buvo sujungtos į Vengrijos darbininkų partiją. 1954 m. buvo nuteista A. Ketly, 1955 m. represuoti Jozefas Kalmanas, Agostonas Valentinis, Djula Kelemenas.

1956 m. spalio 23 d. prasidėjus demokratizacijos procesui ir SzDP generaliniu sekretoriumi tapus Šandorui Bačkajui, partija atgimė, partiją palaikė ir Laisvųjų profsąjungų sąjunga. Užsienio reikalų ministre buvo paskirta A. Ketly, o pirmiausia ji apsilankė pas Austrijos socialdemokratų lyderį, savo kolegą Oskarą Helerį ir SI valdybos posėdyje, tuo metu vykusiame Vienoje, kuriame buvo palaikyta Vengrijos kova už demokratiją. Netgi buvo pasiūlyta Vengrijai tapti Europos ekonominės bendrijos nare.

Tačiau netrukus TSRS paskandino kraujyje vengrų revoliuciją. SzDP vadovai buvo suimti, įvesta Janošo Kadaro diktatūra.

Atgimimas

Socialdemokratų veikla Vengrijoje buvo atkurta 1989 m. lapkričio 21 d. Nauja partijos programa priimta 1996, pataisyta 2000 m. balandžio 15 d. vykusiame XXXVIII suvažiavime. Partija pavadinta MSzDP.

Nuo 1999 m. lapkričio rugpjūčio SI konsultacinė narė, 2003 m. spalio 27 d. tikroji narė.

Parlamento rinkimuose vietų negavo.

Pirmininkai

• 1999 m. Laslo Kapoljis,
• 2005 m. Tiboras Štankovanskis.
• Generalinis sekretorius 2003 m. Šandoras Bačkajis.

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2022-05-04 iš Wayback Machine projekto.