Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Socialdemokratų partija 社会民主党Pavadinimas JaponiškasShakai Minshu tōPrezidentasĮkurta1996 01 19 prieš 29 metus 1996 01 19

Japonijos socialdemokratų partija

  • Pagrindinis puslapis
  • Japonijos socialdemokratų partija
Japonijos socialdemokratų partija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Socialdemokratų partija
社会民主党
Pavadinimas JaponiškasShakai Minshu-tō
Prezidentas
Įkurta1996–01–19; prieš 29 metus (1996-01-19)
Pirmtakė
Susijungė su (dauguma)
Būstinė2-4-3-7F Nagatačijas, Čijoda, Tokijas 100-0014
Politinė ideologijaSocialdemokratija
Demokratinis socializmas

Pacifizmas
Politinė pozicijaCentro kairė į kairė
Tarptautinė narystėSocialistų Internacionalas
Spalvos  Žydra
Šūkisjap. がんこに平和くらしが一番。
(Gan ko ni heiwa kurashi ga ichiban.)
2 / 248
Atstovų rūmai
1 / 465
Prefektūrų asamblėjos nariai
8 / 2 644
Savivaldybės asamblėjos nariai
86 / 29 135
Svetainė
sdp.or.jp

Japonijos socialdemokratų partija (SDP, jap. 社会民主党 = Shakai Minshu-tō) – Japonijos kairioji politinė partija.

Istorija

Japonijos socialdemokratų partija įkurta 1901 m. gegužės 1 d., nuo 1906 m. vasario mėn. ji vadinosi Japonijos socialistų partija (jap. 日本社会党 = Nihon Shakai-tō), nuo 1926 m. kovo Darbininkų ir valstiečių partija.

Nuo 1925 m. Japonijos socialistai dalyvauja parlamento rinkimuose. Tačiau po pirmų nesėkmių1926 m. gruodžio mėn. partija skilo į Socialistinę liaudies partiją (Šakai Minšiutio) ir Japonijos darbininkų ir valstiečių partiją (Nihon Rioniotio), kuri 1928 m. gruodžio mėn. pasivadino Japonijos masių partija (Nihon Taišiutio), o 1930 m. liepos mėn. – Nacionaline masių partija (Zenkoku Taišiutio). 1929 m. lapkričio mėn. įsikūrė dar viena Darbininkų ir valstiečių partija (Rioniotio). 1932 m. liepos mėn. visos trys partijos susijungė į Socialistinę masių partiją (Šakai Taišiutio), bet 1937 m. kovo mėn. nuo jos atskilo Japonijos proletarų partija (Nihon Niomintio). 1940 m. Japonijai įstojus į II pasaulinį karą, visų partijų veikla buvo uždrausta.

Naujai Japonijos socialistų partija (日本社会党) įkurta 1945 m. lapkričio 2 d. Tokijyje iš 1940 m. valdžios paleistų socialdemokratinių partijų likučių. 1947 m. socialistai laimėjo rinkimus į Atstovų rūmus ir 1947–1948 m. dalyvavo koalicinėje vyriausybėje. Nesutarus dėl vyriausybės politikos, iš koalicijos išėjo, tačiau diskutuojant dėl San Francisko Taikos sutarties atsirado nesutarimai ir partijos viduje.

1948 m. gruodžio mėn. atskilo Darbininkų ir valstiečių partija. Likusi partija 1950 m. spalio mėn. skilo į Kairiąją ir Dešiniąją. 1955 m. spalio mėn. priėmus įstatus ir programą, abi dalys vėl susijungė. Programoje buvo numatytas „parlamentinės socialistinės revoliucijos“ kelias.

Glaudžiai bendradarbiavo su stambiausiu profsąjungų susivienijimu , nuo 1964 – su trims profsąjungų susivienijimams susiliejus sudaryta Japonijos Darbo Konfederacija, jungiančia 26 šakines profsąjungas.

1960 m. sausio mėn. nesutarus dėl japonų – amerikiečių „saugumo sutarties“, kurios nutraukimo siekė kairiosios jėgos, iš partijos vėl išėjo dešinieji, įkūrę Demokratinio socializmo partiją (Minšiu Šakaitio) (DSP).

1966 m. priimtoje programoje „Kelias į socializmą“ Japonijoje siekiama taikaus socializmo kūrimo ir plačios kairiųjų jėgų koalicijos. 1965–1970 m. socialistai išplėtė savo įtaką savivaldybėse. Tačiau 1978 m. kovo mėn. po 40 – ojo suvažiavimo iš partijos išėjo S. Edo grupė, nesutikusi su daugumos siekiu bendradarbiauti su komunistais ir įkūrusi Vieningąją socialdemokratų partiją (Šakai Minšiu Rengio).

1977 m. SDP parlamente turėjo 174 vietas iš 763. 1983 m. rinkimuose gavo 19,5 % balsų ir 112 vietų žemutiniuose rūmuose. 1986 m. SDP pirmininke tapo Takako Doi, pirmoji Japonijos istorijoje moteris – partijos lyderė. SDP pasuko reformistiniu keliu, tačiau neatsisakė plačios kairiųjų koalicijos.

1986 m. rinkimuose partija gavo 17,2 % balsų ir 86 vietas parlamente. 1989 m. liepos mėn. rinkimuose į aukštesniuosius rūmus partija laimėjo daugumą vietų. 1990 m. žemesniųjų rūmų rinkimuose SDP vėl buvo antra partija – liberalai demokratai gavo 275, SDP – 136, – 45, komunistai – 16, DSP – 14, kitos partijos – 5, nepriklausomieji – 21 vietą. 1991 m. partijai vėl susijungus buvo sugrąžintas ir senasis pavadinimas – Japonijos socialdemokratų partija ().

1993 m. liepos mėn. rinkimuose gavo tik 76 vietas 511 narių parlamento žemuosiuose rūmuose, bet kartu su kitomis 6 partijomis dalyvavo koalicinėje M. Hosokavos vyriausybėje. Tačiau jau 1998 m. socialdemokratai gavo 18 vietų, 2001 m. – 19, o 2003 m. tik 6 vietas 480 vietų parlamente.

1993 m. rugsėjo 20 d. partijos pirmininku išrinktas Tomiičis Murajama, bet 1996 m. baigusi parlamento pirmininkės karjerą, ja vėl tapo Takako Doi, 2003 m. lapkričio 15 d. pirmininku išrinktas Fukušima Mizuro.

Struktūra

Turi apie 80 000 narių. Organizuota teritoriniu principu. 1988 m. įvesta dviguba narystė – DSP nariais gali būti ir tik mokantys nario mokestį, ir dirbantys partijoje bei jos formuojamose institucijose.

Suvažiavimai vyksta kasmet, juose atstovaujama parlamentinė frakcija, vietinės ir centrinės organizacijos. Suvažiavimas renka CK, O šis Centrinį vykdomąjį komitetą.

Leidžia laikraštį „Šakai Šimpo“ (Socialistinės žinios, eina nuo 1959 m.) ir teorinį žurnalą „Gekkan Šakaitio“ (Socialistų partijos mėnraštis, nuo 1957 m.) bei anglų kalba Japan socialist review (Japonijos socialistų apžvalga). SI narė nuo 1952.

Šaltiniai

  1. „Shakai Minshu-tō towa“ 社会民主党[日本](しゃかいみんしゅとう[にほん])とは. kotobank.jp (japonų). Nuoroda tikrinta 29 May 2020. (from )
  2. Donald F. Busky, red. (2010). Democratic Socialism: A Global Survey. Greenwood Publishing Group. p. 201.
  3. „일본 좌파 정당, "아, 옛날이여"“ (korėjiečių). 시사IN. 24 April 2008. Nuoroda tikrinta 26 January 2020.
  4. "社会民主党宣言". Pranešimas spaudai. 2006-02-11. Archived from the original on 2016-10-14. . Prieigos data 2024-11-02. 
  5. New Left Review. Ohio State University. 2010. p. 8. „In alliance with the centre-left Social Democratic Party, the Hatoyama government had the majority necessary to push its radical programme through, over - riding any LDP opposition in the Upper House.“
  6. W. Tow; R. Kersten, red. (2010). Bilateral Perspectives on Regional Security: Australia, Japan and the Asia-Pacific Region. Springer. p. 55.
  7. Janet Hunter, Cornelia Storz, red. (2006). Institutional and Technological Change in Japan's Economy: Past and Present. Routledge.
  8. „Members“. socialistinternational.org. Socialist International. 29 May 2020.
  9. 日本に定着するか、政党のカラー [Will the colors of political parties settle in Japan?] (japonų). 21 October 2017. Nuoroda tikrinta 29 May 2020.
  10. 社民党OfficialWeb┃議員. Social Democratic Party. Suarchyvuota iš originalo 21 July 2015. Nuoroda tikrinta 12 July 2015.
  11. Ministry of Internal Affairs and Communications (30 March 2018). "Prefectural and municipal assembly members and chief executives by political party as of 31 December, 2017".

Nuorodos

  • Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-01-20 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 29 Lie, 2025 / 04:38

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos socialdemokratų partija, Kas yra Japonijos socialdemokratų partija? Ką reiškia Japonijos socialdemokratų partija?

Socialdemokratu partija 社会民主党Pavadinimas JaponiskasShakai Minshu tōPrezidentasĮkurta1996 01 19 pries 29 metus 1996 01 19 PirmtakeSusijunge su dauguma Bustine2 4 3 7F Nagatacijas Cijoda Tokijas 100 0014Politine ideologijaSocialdemokratija Demokratinis socializmas PacifizmasPolitine pozicijaCentro kaire į kaireTarptautine narysteSocialistu InternacionalasSpalvos ZydraSukisjap がんこに平和くらしが一番 Gan ko ni heiwa kurashi ga ichiban 2 248Atstovu rumai1 465Prefekturu asamblejos nariai8 2 644Savivaldybes asamblejos nariai86 29 135Svetainesdp or jp wbr wbr Japonijos socialdemokratu partija SDP jap 社会民主党 Shakai Minshu tō Japonijos kairioji politine partija Partijos bustine Cijodoje Tokijuje IstorijaJaponijos socialdemokratu partija įkurta 1901 m geguzes 1 d nuo 1906 m vasario men ji vadinosi Japonijos socialistu partija jap 日本社会党 Nihon Shakai tō nuo 1926 m kovo Darbininku ir valstieciu partija Nuo 1925 m Japonijos socialistai dalyvauja parlamento rinkimuose Taciau po pirmu nesekmiu1926 m gruodzio men partija skilo į Socialistine liaudies partija Sakai Minsiutio ir Japonijos darbininku ir valstieciu partija Nihon Rioniotio kuri 1928 m gruodzio men pasivadino Japonijos masiu partija Nihon Taisiutio o 1930 m liepos men Nacionaline masiu partija Zenkoku Taisiutio 1929 m lapkricio men įsikure dar viena Darbininku ir valstieciu partija Rioniotio 1932 m liepos men visos trys partijos susijunge į Socialistine masiu partija Sakai Taisiutio bet 1937 m kovo men nuo jos atskilo Japonijos proletaru partija Nihon Niomintio 1940 m Japonijai įstojus į II pasaulinį kara visu partiju veikla buvo uzdrausta Naujai Japonijos socialistu partija 日本社会党 įkurta 1945 m lapkricio 2 d Tokijyje is 1940 m valdzios paleistu socialdemokratiniu partiju likuciu 1947 m socialistai laimejo rinkimus į Atstovu rumus ir 1947 1948 m dalyvavo koalicineje vyriausybeje Nesutarus del vyriausybes politikos is koalicijos isejo taciau diskutuojant del San Francisko Taikos sutarties atsirado nesutarimai ir partijos viduje 1948 m gruodzio men atskilo Darbininku ir valstieciu partija Likusi partija 1950 m spalio men skilo į Kairiaja ir Desiniaja 1955 m spalio men priemus įstatus ir programa abi dalys vel susijunge Programoje buvo numatytas parlamentines socialistines revoliucijos kelias Glaudziai bendradarbiavo su stambiausiu profsajungu susivienijimu nuo 1964 su trims profsajungu susivienijimams susiliejus sudaryta Japonijos Darbo Konfederacija jungiancia 26 sakines profsajungas 1960 m sausio men nesutarus del japonu amerikieciu saugumo sutarties kurios nutraukimo sieke kairiosios jegos is partijos vel isejo desinieji įkure Demokratinio socializmo partija Minsiu Sakaitio DSP 1966 m priimtoje programoje Kelias į socializma Japonijoje siekiama taikaus socializmo kurimo ir placios kairiuju jegu koalicijos 1965 1970 m socialistai isplete savo įtaka savivaldybese Taciau 1978 m kovo men po 40 ojo suvaziavimo is partijos isejo S Edo grupe nesutikusi su daugumos siekiu bendradarbiauti su komunistais ir įkurusi Vieningaja socialdemokratu partija Sakai Minsiu Rengio 1977 m SDP parlamente turejo 174 vietas is 763 1983 m rinkimuose gavo 19 5 balsu ir 112 vietu zemutiniuose rumuose 1986 m SDP pirmininke tapo Takako Doi pirmoji Japonijos istorijoje moteris partijos lydere SDP pasuko reformistiniu keliu taciau neatsisake placios kairiuju koalicijos 1986 m rinkimuose partija gavo 17 2 balsu ir 86 vietas parlamente 1989 m liepos men rinkimuose į aukstesniuosius rumus partija laimejo dauguma vietu 1990 m zemesniuju rumu rinkimuose SDP vel buvo antra partija liberalai demokratai gavo 275 SDP 136 45 komunistai 16 DSP 14 kitos partijos 5 nepriklausomieji 21 vieta 1991 m partijai vel susijungus buvo sugrazintas ir senasis pavadinimas Japonijos socialdemokratu partija 1993 m liepos men rinkimuose gavo tik 76 vietas 511 nariu parlamento zemuosiuose rumuose bet kartu su kitomis 6 partijomis dalyvavo koalicineje M Hosokavos vyriausybeje Taciau jau 1998 m socialdemokratai gavo 18 vietu 2001 m 19 o 2003 m tik 6 vietas 480 vietu parlamente 1993 m rugsejo 20 d partijos pirmininku isrinktas Tomiicis Murajama bet 1996 m baigusi parlamento pirmininkes karjera ja vel tapo Takako Doi 2003 m lapkricio 15 d pirmininku isrinktas Fukusima Mizuro StrukturaTuri apie 80 000 nariu Organizuota teritoriniu principu 1988 m įvesta dviguba naryste DSP nariais gali buti ir tik mokantys nario mokestį ir dirbantys partijoje bei jos formuojamose institucijose Suvaziavimai vyksta kasmet juose atstovaujama parlamentine frakcija vietines ir centrines organizacijos Suvaziavimas renka CK O sis Centrinį vykdomajį komiteta Leidzia laikrastį Sakai Simpo Socialistines zinios eina nuo 1959 m ir teorinį zurnala Gekkan Sakaitio Socialistu partijos menrastis nuo 1957 m bei anglu kalba Japan socialist review Japonijos socialistu apzvalga SI nare nuo 1952 Saltiniai Shakai Minshu tō towa 社会民主党 日本 しゃかいみんしゅとう にほん とは kotobank jp japonu Nuoroda tikrinta 29 May 2020 from Donald F Busky red 2010 Democratic Socialism A Global Survey Greenwood Publishing Group p 201 일본 좌파 정당 아 옛날이여 korejieciu 시사IN 24 April 2008 Nuoroda tikrinta 26 January 2020 社会民主党宣言 Pranesimas spaudai 2006 02 11 Archived from the original on 2016 10 14 Prieigos data 2024 11 02 New Left Review Ohio State University 2010 p 8 In alliance with the centre left Social Democratic Party the Hatoyama government had the majority necessary to push its radical programme through over riding any LDP opposition in the Upper House W Tow R Kersten red 2010 Bilateral Perspectives on Regional Security Australia Japan and the Asia Pacific Region Springer p 55 Janet Hunter Cornelia Storz red 2006 Institutional and Technological Change in Japan s Economy Past and Present Routledge Members socialistinternational org Socialist International 29 May 2020 日本に定着するか 政党のカラー Will the colors of political parties settle in Japan japonu 21 October 2017 Nuoroda tikrinta 29 May 2020 社民党OfficialWeb 議員 Social Democratic Party Suarchyvuota is originalo 21 July 2015 Nuoroda tikrinta 12 July 2015 Ministry of Internal Affairs and Communications 30 March 2018 Prefectural and municipal assembly members and chief executives by political party as of 31 December 2017 NuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2007 01 20 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 29, 2025

    Širvintų rajono savivaldybės taryba 2000–2003 m.

  • Liepa 29, 2025

    Širvintų rajono savivaldybės taryba 1997–2000 m.

  • Liepa 29, 2025

    Širvintų kraštas

  • Liepa 28, 2025

    Širetoko pusiasalis

  • Liepa 27, 2025

    Širetoko nacionalinis parkas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje