Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antrasis Internacionalas 1889 1914 m veikęs socialistų ir socialdemokratų partijų tarptautinis susivienijimas IstorijaĮk
Antrasis Internacionalas
Antrasis Internacionalas – 1889–1914 m. veikęs socialistų ir socialdemokratų partijų tarptautinis susivienijimas.
Istorija
Įkurtas 1889 m. liepos 14-21 d. Paryžiuje vykusiame kongrese Prancūzijos ir Vokietijos socialistinių partijų iniciatyva. Dalyvavo 393 delegatai, atstovavę beveik visoms Europos ir JAV darbininkų politinėms organizacijoms, nuo marksistų iki anarchistų.
Priimtuose nuostatuose pirmenybė buvo teikiama ekonominės ir politinės kovos derinimui, parlamentiniam kovos būdui, atmestas prievartinių perversmų ir teroro kelias.
Internacionalo II kongresas vyko 1891 m. rugpjūčio 16-22 d. Briuselyje. Dalyvavo 363 delegatai, priimta rezoliucija dėl karo, kaip neišvengiamo kapitalizmo paradinio.
III kongrese 1893 m. rugpjūčio 6-12 d. vykusiame Ciūriche dalyvavo 411 delegatų, pasmerkta anarchistinė kovos taktika, nutarta, kad II Internacionalui gali priklausyti tik partijos, pripažįstančios politinius kovos metodus. Socialistų partijų atstovai parlamentuose įpareigoti balsuoti prieš karo kreditus.
IV kongrese, 1896 m. liepos 27 – rugpjūčio 1 d. vykusiame Londone, dalyvavo 535 delegatai. Iš Internacionalo pašalinti anarchistai, pasmerkta kolonijinė politika, pareikalauta nacijų apsisprendimo teisės.
V kongrese 1900 m. rugsėjo 23-27 d. vykusiame Paryžiuje, dalyvavo 791 delegatas. Priimta K. Kautskio pasiūlyta rezoliucija dėl dalyvavimo vyriausybėse, įkurtas nuolatinis vykdomasis organas – Tarptautinis socialistų biuras.
VI kongrese 1904 m. rugpjūčio 14-20 d. vykusiame Amsterdame, dalyvavo 476 delegatai. Pasmerktas Rusijos – Japonijos karas, masiniai streikai pripažinti neparlamentine kovos priemone.
VII kongrese 1907 m. rugpjūčio 18-24 d. Štutgarte dalyvavo 886 delegatai, priimta rezoliucija dėl nuolatinės kariuomenės pakeitimo liaudies milicija, dėl militarizmo propagandos uždraudimo, profsąjungos pakviestos glaudžiau bendradarbiauti su socialistinėmis partijomis.
VIII kongresas, 1910 m. rugpjūčio 28-09 kovo vykęs Kopenhagoje, buvo skirtas kooperacijos plėtros problemoms. Jame dalyvavo 886 delegatai.
1912 m. lapkričio 24-25 d. Bazelyje TSB sušauktame IX kongrese svarbiausias klausimas buvo naujo karo Europoje grėsmė. Priimtas Bazelio manifestas kvietė darbininkus kovoti prieš karą. Tačiau I pasaulinio karo metais, išsiskyrus partijų nuomonėms dėl nacionalinių vyriausybių dalyvavimo kare, II Internacionalo veikla nutrūko.
Pasibaigus karui susikūrė Berno Internacionalas (1919) ir Komunistų Internacionalas (1918), 2 ½ Internacionalas (1921, Vienos Internacionalas), Socialistų darbininkų Internacionalas (1923).
Iš Lietuvoje veikusių socialistinių partijų II Internacionalo veikloje dalyvavo Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija, Lenkijos socialistų partija. Pastarosios lyderis Juzefas Pilsudskis sutrukdė LSDP bandymams 1896 m. ir 1904 m. deleguoti į Internacionalo kongresus J. Šliūpą.
Nuorodos
- Marksistinės organizacijos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antrasis Internacionalas, Kas yra Antrasis Internacionalas? Ką reiškia Antrasis Internacionalas?
Antrasis Internacionalas 1889 1914 m veikes socialistu ir socialdemokratu partiju tarptautinis susivienijimas IstorijaĮkurtas 1889 m liepos 14 21 d Paryziuje vykusiame kongrese Prancuzijos ir Vokietijos socialistiniu partiju iniciatyva Dalyvavo 393 delegatai atstovave beveik visoms Europos ir JAV darbininku politinems organizacijoms nuo marksistu iki anarchistu Priimtuose nuostatuose pirmenybe buvo teikiama ekonomines ir politines kovos derinimui parlamentiniam kovos budui atmestas prievartiniu perversmu ir teroro kelias Internacionalo II kongresas vyko 1891 m rugpjucio 16 22 d Briuselyje Dalyvavo 363 delegatai priimta rezoliucija del karo kaip neisvengiamo kapitalizmo paradinio III kongrese 1893 m rugpjucio 6 12 d vykusiame Ciuriche dalyvavo 411 delegatu pasmerkta anarchistine kovos taktika nutarta kad II Internacionalui gali priklausyti tik partijos pripazįstancios politinius kovos metodus Socialistu partiju atstovai parlamentuose įpareigoti balsuoti pries karo kreditus IV kongrese 1896 m liepos 27 rugpjucio 1 d vykusiame Londone dalyvavo 535 delegatai Is Internacionalo pasalinti anarchistai pasmerkta kolonijine politika pareikalauta naciju apsisprendimo teises V kongrese 1900 m rugsejo 23 27 d vykusiame Paryziuje dalyvavo 791 delegatas Priimta K Kautskio pasiulyta rezoliucija del dalyvavimo vyriausybese įkurtas nuolatinis vykdomasis organas Tarptautinis socialistu biuras VI kongrese 1904 m rugpjucio 14 20 d vykusiame Amsterdame dalyvavo 476 delegatai Pasmerktas Rusijos Japonijos karas masiniai streikai pripazinti neparlamentine kovos priemone VII kongrese 1907 m rugpjucio 18 24 d Stutgarte dalyvavo 886 delegatai priimta rezoliucija del nuolatines kariuomenes pakeitimo liaudies milicija del militarizmo propagandos uzdraudimo profsajungos pakviestos glaudziau bendradarbiauti su socialistinemis partijomis VIII kongresas 1910 m rugpjucio 28 09 kovo vykes Kopenhagoje buvo skirtas kooperacijos pletros problemoms Jame dalyvavo 886 delegatai 1912 m lapkricio 24 25 d Bazelyje TSB susauktame IX kongrese svarbiausias klausimas buvo naujo karo Europoje gresme Priimtas Bazelio manifestas kviete darbininkus kovoti pries kara Taciau I pasaulinio karo metais issiskyrus partiju nuomonems del nacionaliniu vyriausybiu dalyvavimo kare II Internacionalo veikla nutruko Pasibaigus karui susikure Berno Internacionalas 1919 ir Komunistu Internacionalas 1918 2 Internacionalas 1921 Vienos Internacionalas Socialistu darbininku Internacionalas 1923 Is Lietuvoje veikusiu socialistiniu partiju II Internacionalo veikloje dalyvavo Lenkijos karalystes ir Lietuvos socialdemokratija Lenkijos socialistu partija Pastarosios lyderis Juzefas Pilsudskis sutrukde LSDP bandymams 1896 m ir 1904 m deleguoti į Internacionalo kongresus J Sliupa NuorodosMarksistines organizacijos