Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ispanijos socialistų darbininkų partija isp Partido Socialista Obrero EspañolTrumpinysPSOEGeneralinis sekretoriusGeneral
Ispanijos socialistinė darbo partija
Ispanijos socialistų darbininkų partija isp. Partido Socialista Obrero Español | |
| Trumpinys | PSOE |
|---|---|
| Generalinis sekretorius | |
| Generalinio sekretoriaus pavaduotojas | |
| Prezidentas | |
| Įkūrėjas | |
| Įkurta | 1879–05–02 |
| Būstinė | C/ Ferraz, 70 28008, Madridas |
| Laikraštis | El Socialista |
| Studentų organizacija | Campus Joven |
| Jaunimo organizacija | Ispanijos socialistinis jaunimas |
| Narių skaičius (2022) | 159 943 |
| Politinė ideologija | Socialdemokratija |
| Politinė pozicija | Centro kairė |
| Nacionalinė narystė | Respublikonų-socialistų junginys (1909–1919, 1931–1933) Kairiųjų aljansas (1918) Liaudies frontas (1936–1939) |
| Europos narystė | Europos socialistų partija |
| Europos Parlamento grupė | |
| Tarptautinė narystė | Socialistų Internacionalas |
| Spalvos | Raudona |
| Deputatų suvažiavimas | 120 / 350 |
88 / 266 | |
| Europos Parlamentas (Ispaniškos vietos) | 20 / 61 |
| Regioniniai parlamentai | 324 / 1 261 |
| Regioninės vyriausybės | 5 / 19 |
| Savivaldybės | 20 784 / 60 941 |
| Rinkimų simbolis | |
| Svetainė | |
| www | |
Ispanijos socialistinė darbo partija, PSOE, (isp. El Partido Socialista Obrero Español) – Ispanijos politinė socialinės demokratijos partija.
Įkurta 1879 m. gegužės 1 d. Madride darbininkų lyderio Pablo Iglesiaso iniciatyva.
Kovų frontuose
1888 m. I suvažiavime priimta „Principų programa“ skelbė klasių panaikinimą, nuosavybės nacionalizavimą, visuotinę rinkimų teisę, socialines teises. 1899–1902 partija aktyviai dalyvavo streikų kovose. 1910 m. jos lyderis P. Iglesias tapo pirmuoju socialistu Ispanijos (parlamente).
1921 m. dalis PSOE narių perėjo į 1920 m. įkurtą . 1923–1930 m. PSOE taikstėsi su M. Primo de Rivieros diktatūra, liko viena iš dviejų neuždraustų partijų, dalyvavo keliose vyriausybėse. 1931 m. PSOE prisidėjo prie monarchijos nuvertimo, 1936 m. prieš parlamento rinkimus įstojo į Liaudies frontą.
Per 1936–1938 m. pilietinį karą F. Largas Kabaljeras ir Ch. Negrinas vadovavo respublikonų vyriausybėms. Nugalėjus frankistams, 1939 m. PSOE buvo uždrausta, daugeliui partijos narių teko emigruoti, tačiau partija veikė pogrindyje ir užsienyje.
1964 m. nuo PSOE atskilo E. Tiero Galvano grupė, 1974 m. pasivadinusi Liaudies socialistine partija, bet 1978 m. vėl prisijungusi prie PSOE. 1967 m. Tulūzos suvažiavime PSOE atsiribojo nuo komunistų. Išryškėjo politiniai skirtumai tarp emigracinės ir Ispanijoje veikusios PSOE dalies, kurios lyderiu tapo Felipė Gonsalesas.
Atgimimas
1974 Siuresno (Prancūzija) suvažiavime partija buvo reorganizuota, partijos pirmininku išrinktas Felipė Gonsalesas.
1975 m. mirus diktatoriui Frankui PSOE išplėtė veiklą profsąjungose, 1976 m. surengė pirmą po 1939 m. suvažiavimą šalyje, O 1977 m. oficialiai išėjo iš pogrindžio.
1977 m. birželio rinkimuose į parlamentą gavo 28,7 % balsų ir tapo didžiausia opozicine partija, ginančia profsąjungų interesus.
1979 m. XXIX suvažiavime buvo priimtas idėjinio pliuralizmo principas. Tai leido PSOE 1982 m. neeiliniuose rinkimuose gauti 202 vietas 300 vietų parlamente ir suformuoti F. Gonsaleso vyriausybę.
1986 m. parlamento rinkimuose gauta 44 % balsų ir 184 vietos, 1989 m.-39,5 % ir 176 vietos, 1993 m. – 159 vietos parlamente. F. Gonsaleso vyriausybės programa nebuvo tokia radikali, kaip partijos nuostatos, tačiau pavyko stabilizuoti ūkinį mechanizmą, prasidėjo ekonomikos augimas, darbo savaitė sutrumpinta nuo 42 iki 40 val., atostogos prailgintos iki 30 dienų, iki 64 m. sumažintas pensinis amžius, padidintos pensijos ir pašalpos, minimalus atlyginimas.
1984 m. buvo sudaryta trišalė valstybės, profsąjungų ir darbdavių sutartis, numačiusi atlyginimų priklausomybę nuo infliacijos.
1986 m. Ispanijoje nugalėjo referendumas dėl stojimo į NATO, buvo pasirengta stojimui į ES. Tačiau nepavyko sumažinti nedarbo – jo lygis pasiekė 20 %, išlaikyti valstybės rankose daugelį įmonių – jos bankrutavo ir jas teko reprivatizuoti. Nebuvo reformuota ir archaiška mokesčių sistema. 1983 ir 1988 m. šalyje kilo streikų banga prieš PSOE darbo politiką. Baskų teroristai buvo nepatenkinti PSOE jėgos pozicija, sprendžiant krašto problemas. Tai lėmė partijos pralaimėjimą 1997 metų rinkimuose. Ėmė silpnėti ir PSOE pozicijos savivaldybėse. 1991 m. PSOE buvo gavusi 38,4 %, o 1995 m. tik 30,8 %, kai dešiniojo centro Liaudies partija sustiprino savo pozicijas nuo 25,2 iki 35,1 %.
Tačiau ispanų socialistai išlaikė tarptautines pozicijas. 1989–1992 Europos parlamento pirmininku buvo Enrikė Baronas Krespo, 1995–1999 NATO vadovu buvo Chavjeras Solana.
2000 m. Ispanijos socialistai turėjo 125 parlamento narius, 69 senatorius, 24 Europarlamento narius, 21 917 savivaldybių tarybų narius, 2490 alkaldų (merų). Tačiau tai jų netenkino, todėl 2001 m. partijos Generaliniu sekretoriumi išrinktas Chose Luisas Zapatero pirmiausiai pasistengė atjauninti partiją. Jau 2003 m. buvo laimėti savivaldybių rinkimai, o rudenį – ir regioniniai rinkimai Katalonijoje.
2004 m. kovo mėn. islamo teroristams, keršijusiems Ispanijai už aktyvų dalyvavimą Irako kare, Madride susprogdinus traukinius, PSOE netikėtai laimėjo parlamento rinkimus ir gavo 164 vietas iš 350. Ministru pirmininku išrinktas Chose Luisas Zapatero.
Laimėti ir 2004 m. Europos Parlamento rinkimai.
2005 m. Ispanija priėmė Europos Konstituciją.
Struktūra
Partijos struktūra teritorinė, be to veikia jaunimo, moterų, sporto organizacijos, Jaime Veros fondas. Partijoje 1974 m. buvo 4000, 1990 m.-250 000, 2004 m. – 460 000 narių, pusė – moterų. Aukščiausias organas – suvažiavimas, šaukiamas kas 4 metai, kuriame renkamas Generalinis sekretorius, Federalinis komitetas ir Vykdomoji komisija.
Nuo 1886 m. leidžiamas laikraštis El Socialista, turintis ir skaitmeninę laidą.
SI narė nuo 1951 m.
Partijos vadovai
- 1974 Felipė Gonsalesas.
- 1997 Joaquín Almunia
- 2000 Chose Luisas Zapatero.
- 2012
- 2014
Išnašos
- Beatriz García: Cuatro partidos reducen sus ingresos por afiliados
- Nordsieck, Wolfram (2023). „Parties and Elections in Europe“. www.parties-and-elections.eu. Suarchyvuota iš originalo 26 January 2016. Updated as required.
- „APPENDIX A3: POLITICAL PARTIES“. Documentation Report (PDF). Spain (Report) (3.0 leid.). European Social Survey. 2020. p. 121. ESS10. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 24 September 2015.
- Field, B.; Botti, A. (2013). Politics and Society in Contemporary Spain: From Zapatero to Rajoy. Palgrave Macmillan. p. 23. ISBN 978-1137306623. „Aznar's PP government, which arrived at the Moncloa executive palace for the first time since the country's return to democracy, inaugurating the alternation between the center-left PSOE and center-right PP“
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos socialistinė darbo partija, Kas yra Ispanijos socialistinė darbo partija? Ką reiškia Ispanijos socialistinė darbo partija?
Ispanijos socialistu darbininku partija isp Partido Socialista Obrero EspanolTrumpinysPSOEGeneralinis sekretoriusGeneralinio sekretoriaus pavaduotojasPrezidentasĮkurejasĮkurta1879 05 02 pries 146 metus 1879 05 02 BustineC Ferraz 70 28008 MadridasLaikrastisEl SocialistaStudentu organizacijaCampus JovenJaunimo organizacijaIspanijos socialistinis jaunimasNariu skaicius 2022 159 943Politine ideologijaSocialdemokratijaPolitine pozicijaCentro kaireNacionaline narysteRespublikonu socialistu junginys 1909 1919 1931 1933 Kairiuju aljansas 1918 Liaudies frontas 1936 1939 Europos narysteEuropos socialistu partijaEuropos Parlamento grupeTarptautine narysteSocialistu InternacionalasSpalvos RaudonaDeputatu suvaziavimas120 35088 266Europos Parlamentas Ispaniskos vietos 20 61Regioniniai parlamentai324 1 261Regionines vyriausybes5 19Savivaldybes20 784 60 941Rinkimu simbolisSvetainewww psoe es wbr wbr Ispanijos socialistine darbo partija PSOE isp El Partido Socialista Obrero Espanol Ispanijos politine socialines demokratijos partija Įkurta 1879 m geguzes 1 d Madride darbininku lyderio Pablo Iglesiaso iniciatyva Kovu frontuose1888 m I suvaziavime priimta Principu programa skelbe klasiu panaikinima nuosavybes nacionalizavima visuotine rinkimu teise socialines teises 1899 1902 partija aktyviai dalyvavo streiku kovose 1910 m jos lyderis P Iglesias tapo pirmuoju socialistu Ispanijos parlamente 1921 m dalis PSOE nariu perejo į 1920 m įkurta 1923 1930 m PSOE taikstesi su M Primo de Rivieros diktatura liko viena is dvieju neuzdraustu partiju dalyvavo keliose vyriausybese 1931 m PSOE prisidejo prie monarchijos nuvertimo 1936 m pries parlamento rinkimus įstojo į Liaudies fronta Per 1936 1938 m pilietinį kara F Largas Kabaljeras ir Ch Negrinas vadovavo respublikonu vyriausybems Nugalejus frankistams 1939 m PSOE buvo uzdrausta daugeliui partijos nariu teko emigruoti taciau partija veike pogrindyje ir uzsienyje 1964 m nuo PSOE atskilo E Tiero Galvano grupe 1974 m pasivadinusi Liaudies socialistine partija bet 1978 m vel prisijungusi prie PSOE 1967 m Tuluzos suvaziavime PSOE atsiribojo nuo komunistu Isryskejo politiniai skirtumai tarp emigracines ir Ispanijoje veikusios PSOE dalies kurios lyderiu tapo Felipe Gonsalesas Atgimimas1974 Siuresno Prancuzija suvaziavime partija buvo reorganizuota partijos pirmininku isrinktas Felipe Gonsalesas 1975 m mirus diktatoriui Frankui PSOE isplete veikla profsajungose 1976 m surenge pirma po 1939 m suvaziavima salyje O 1977 m oficialiai isejo is pogrindzio 1977 m birzelio rinkimuose į parlamenta gavo 28 7 balsu ir tapo didziausia opozicine partija ginancia profsajungu interesus 1979 m XXIX suvaziavime buvo priimtas idejinio pliuralizmo principas Tai leido PSOE 1982 m neeiliniuose rinkimuose gauti 202 vietas 300 vietu parlamente ir suformuoti F Gonsaleso vyriausybe 1986 m parlamento rinkimuose gauta 44 balsu ir 184 vietos 1989 m 39 5 ir 176 vietos 1993 m 159 vietos parlamente F Gonsaleso vyriausybes programa nebuvo tokia radikali kaip partijos nuostatos taciau pavyko stabilizuoti ukinį mechanizma prasidejo ekonomikos augimas darbo savaite sutrumpinta nuo 42 iki 40 val atostogos prailgintos iki 30 dienu iki 64 m sumazintas pensinis amzius padidintos pensijos ir pasalpos minimalus atlyginimas 1984 m buvo sudaryta trisale valstybes profsajungu ir darbdaviu sutartis numaciusi atlyginimu priklausomybe nuo infliacijos 1986 m Ispanijoje nugalejo referendumas del stojimo į NATO buvo pasirengta stojimui į ES Taciau nepavyko sumazinti nedarbo jo lygis pasieke 20 islaikyti valstybes rankose daugelį įmoniu jos bankrutavo ir jas teko reprivatizuoti Nebuvo reformuota ir archaiska mokesciu sistema 1983 ir 1988 m salyje kilo streiku banga pries PSOE darbo politika Basku teroristai buvo nepatenkinti PSOE jegos pozicija sprendziant krasto problemas Tai leme partijos pralaimejima 1997 metu rinkimuose Ėme silpneti ir PSOE pozicijos savivaldybese 1991 m PSOE buvo gavusi 38 4 o 1995 m tik 30 8 kai desiniojo centro Liaudies partija sustiprino savo pozicijas nuo 25 2 iki 35 1 Taciau ispanu socialistai islaike tarptautines pozicijas 1989 1992 Europos parlamento pirmininku buvo Enrike Baronas Krespo 1995 1999 NATO vadovu buvo Chavjeras Solana 2000 m Ispanijos socialistai turejo 125 parlamento narius 69 senatorius 24 Europarlamento narius 21 917 savivaldybiu tarybu narius 2490 alkaldu meru Taciau tai ju netenkino todel 2001 m partijos Generaliniu sekretoriumi isrinktas Chose Luisas Zapatero pirmiausiai pasistenge atjauninti partija Jau 2003 m buvo laimeti savivaldybiu rinkimai o rudenį ir regioniniai rinkimai Katalonijoje 2004 m kovo men islamo teroristams kersijusiems Ispanijai uz aktyvu dalyvavima Irako kare Madride susprogdinus traukinius PSOE netiketai laimejo parlamento rinkimus ir gavo 164 vietas is 350 Ministru pirmininku isrinktas Chose Luisas Zapatero Laimeti ir 2004 m Europos Parlamento rinkimai 2005 m Ispanija prieme Europos Konstitucija StrukturaPartijos struktura teritorine be to veikia jaunimo moteru sporto organizacijos Jaime Veros fondas Partijoje 1974 m buvo 4000 1990 m 250 000 2004 m 460 000 nariu puse moteru Auksciausias organas suvaziavimas saukiamas kas 4 metai kuriame renkamas Generalinis sekretorius Federalinis komitetas ir Vykdomoji komisija Nuo 1886 m leidziamas laikrastis El Socialista turintis ir skaitmenine laida SI nare nuo 1951 m Partijos vadovai1974 Felipe Gonsalesas 1997 Joaquin Almunia 2000 Chose Luisas Zapatero 2012 2014IsnasosBeatriz Garcia Cuatro partidos reducen sus ingresos por afiliados Nordsieck Wolfram 2023 Parties and Elections in Europe www parties and elections eu Suarchyvuota is originalo 26 January 2016 Updated as required APPENDIX A3 POLITICAL PARTIES Documentation Report PDF Spain Report 3 0 leid European Social Survey 2020 p 121 ESS10 Suarchyvuota PDF is originalo 24 September 2015 Field B Botti A 2013 Politics and Society in Contemporary Spain From Zapatero to Rajoy Palgrave Macmillan p 23 ISBN 978 1137306623 Aznar s PP government which arrived at the Moncloa executive palace for the first time since the country s return to democracy inaugurating the alternation between the center left PSOE and center right PP NuorodosOficiali svetaine