Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Maltos darbininkų leiboristų partija MLP maltietiškai Partit Labourista viena iš dviejų pagrindinių Maltos partijų Tiek
Maltos darbininkų partija
Maltos darbininkų (leiboristų) partija, (MLP, maltietiškai Partit Labourista) – viena iš dviejų pagrindinių Maltos partijų. Tiek Britanijos valdymo, tiek nepriklausomybės metais ne kartą sudarė vyriausybes.
Įkurta 1920 m. kaip Darbo partija ir buvo valdanti partija iki 1947 m. 1938–1939 įvykdė socialinio aprūpinimo ir švietimo reformas.
1949 m. po kelių , pasitraukus iš partijos jos lyderiui dr. Pauliui Bofai, kuris kelis kartus buvo premjeru varžydamasis su kitu lyderiu Domu Mintofu, reorganizuota ir pavadinta Maltos darbininkų partija.
7-ame dešimtmetyje apribojo bažnyčios dalyvavimo politikoje galias, dėl to buvo atskiriamas nuo bažnyčios kiekvienas maltietis, įstojęs į MLP ar balsavęs už ją.
1971–1987 vykdė ekonomikos ir socialines reformas, žymiai pagerinusias gyvenimo lygį. Buvo nacionalizuoti visi bankai, ryšių priemonės, sausi dokai perduoti dirbančiųjų kontrolėn, sutvarkyta , įvestas garantuotas minimalus darbo užmokestis, sulygintos vyrų ir moterų darbo sąlygos. 1974 m. Malta tapo respublika.
MLP uždraudė JAV laivams įplaukti į Maltos uostus, pasiekė, kad iš salos būtų iškeltas NATO štabas, 1979 m. likviduota ir Didžiosios Britanijos karinė bazė.
1981 rinkimuose buvo gavusi 49,1 balsų ir turėjo 35 vietas parlamente. 1982–1987 Maltos prezidente buvo išrinkta A. Barbara. Reformas kiek sustabdė 8 dešimtmečio pabaigos ekonomikos krizė, iki 15 % padidėjo nedarbas, todėl, nors 1987 m. rinkimuose ir gavo 48,9 balsų bei 34 vietas Atstovų rūmuose, o partijos lyderis Alfredas Santas tapo ministru pirmininku, valdžią 1998 m. teko užleisti . 2003 m. parlamente gavo 30 vietų iš 65 ir liko opozicijoje.
2004 m. laimėjo 3 iš 5 Maltai skirtų vietų Europarlamente. MLP tapo PES nare.
SI narė nuo 1955 m., turi 30 000 narių. Glaudžiai bendradarbiauja su Visuotine darbo sąjunga.
Partijos pirmininkai:
- 1949 m. – Domas Mintofas,
- 1984 m. – Karmelis Mintofas Boničis,
- nuo 1999 m. Alfredas Santas.
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2008-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- Partijos radijo Super 1 Radio ir TV svetainė Archyvuota kopija 2022-02-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maltos darbininkų partija, Kas yra Maltos darbininkų partija? Ką reiškia Maltos darbininkų partija?
Maltos darbininku leiboristu partija MLP maltietiskai Partit Labourista viena is dvieju pagrindiniu Maltos partiju Tiek Britanijos valdymo tiek nepriklausomybes metais ne karta sudare vyriausybes Įkurta 1920 m kaip Darbo partija ir buvo valdanti partija iki 1947 m 1938 1939 įvykde socialinio aprupinimo ir svietimo reformas 1949 m po keliu pasitraukus is partijos jos lyderiui dr Pauliui Bofai kuris kelis kartus buvo premjeru varzydamasis su kitu lyderiu Domu Mintofu reorganizuota ir pavadinta Maltos darbininku partija 7 ame desimtmetyje apribojo baznycios dalyvavimo politikoje galias del to buvo atskiriamas nuo baznycios kiekvienas maltietis įstojes į MLP ar balsaves uz ja 1971 1987 vykde ekonomikos ir socialines reformas zymiai pagerinusias gyvenimo lygį Buvo nacionalizuoti visi bankai rysiu priemones sausi dokai perduoti dirbanciuju kontrolen sutvarkyta įvestas garantuotas minimalus darbo uzmokestis sulygintos vyru ir moteru darbo salygos 1974 m Malta tapo respublika MLP uzdraude JAV laivams įplaukti į Maltos uostus pasieke kad is salos butu iskeltas NATO stabas 1979 m likviduota ir Didziosios Britanijos karine baze 1981 rinkimuose buvo gavusi 49 1 balsu ir turejo 35 vietas parlamente 1982 1987 Maltos prezidente buvo isrinkta A Barbara Reformas kiek sustabde 8 desimtmecio pabaigos ekonomikos krize iki 15 padidejo nedarbas todel nors 1987 m rinkimuose ir gavo 48 9 balsu bei 34 vietas Atstovu rumuose o partijos lyderis Alfredas Santas tapo ministru pirmininku valdzia 1998 m teko uzleisti 2003 m parlamente gavo 30 vietu is 65 ir liko opozicijoje 2004 m laimejo 3 is 5 Maltai skirtu vietu Europarlamente MLP tapo PES nare SI nare nuo 1955 m turi 30 000 nariu Glaudziai bendradarbiauja su Visuotine darbo sajunga Partijos pirmininkai 1949 m Domas Mintofas 1984 m Karmelis Mintofas Bonicis nuo 1999 m Alfredas Santas NuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2008 10 23 is Wayback Machine projekto Partijos radijo Super 1 Radio ir TV svetaine Archyvuota kopija 2022 02 09 is Wayback Machine projekto