Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vietos savivalda suprantama kaip teisė ir veiki galimybė vietos valdžios organams savo atsakomybe ir vietos gyventojų in
Vietos savivalda
Vietos savivalda suprantama kaip teisė ir veiki galimybė vietos valdžios organams savo atsakomybe ir vietos gyventojų interesais tvarkyti ir valdyti žymią viešųjų reikalų dalį. Šią teisę įgyvendina tarybos arba susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu, lygiu, tiesioginiu ir visuotiniu balsavimu laisvai išrinkti nariai ir kurie gali turėti jiems pavaldžius vykdomuosius organus. Šios institucijos sukuriamos ne prieš piliečių susirinkimus, referendumus ar bet kokią kitą tiesioginę piliečių dalyvavimo formą, kur tai leidžiama įstatymu. (Europos vietos savivaldos chartija, 3 str.)
Dabartiniame Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad „vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas“.
Europos Vietos savivaldos chartija pažymi, kad vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai, įstatymų nustatytose ribose, turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Šią teisę turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų būdu laisvai išrinkti nariai, kurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus. Ši nuostata neturi daryti įtakos galimybei piliečiams rinktis į susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kurią kitą tiesioginę formą, kur tai leidžia statutas.
Istorija
Svarbią įtaką savivaldos evoliucijai padarė XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje per pasaulį nuūžę evoliuciniai ir revoliuciniai įvykiai. Galutinai įsiviešpatavus kapitalistiniams santykiams ekonomikoje, neišvengiamai turėjo pakisti ir visuomeniniai, socialiniai bei administraciniai santykiai. Plėtojantis demokratijai pradėjo formuotis ir naujo tipo demokratinė savivalda, kokia galima tik neprievartinėje visuomenėje. Jos pagrindas – bendruomeninės iniciatyvos skatinimas, valdymo decentralizavimas ir valstybės kišimosi apribojimas.
Prancūzija
Prancūzijos Didžioji revoliucija atvėrė kelius demokratijai pačia plačiausia prasme. Tačiau, kartu ji davė stimulą kurtis ir nacionalinėms centralizuotoms valstybėms. Buvo panaikinti luomai, feodalinė hierarchija ir priklausomybė, laisvais žmonėmis tapo ne tik laisvųjų miestų, privilegiją laisvei turėję piliečiai, bet ir valstiečiai, baudžiauninkai, vergai. Dauguma jų, ieškodami laimės, patraukė į miestus, ir tai labai paskatino miestų augimą. Bet kartu su kapitalistinės gamybos augimu miestai susidūrė ir su daugybe socialinių, komunalinių, higienos problemų. Privataus kapitalo šulams visiškai nerūpėjo jų darbo jėgos padėtis už fabriko vartų. Netrukus ir valstybių valdžia pajuto „malonumą“ rūpintis invalidais, benamiais, bedarbiais, jų lūšnomis, nuolat nuo išpilamų paplavų ir atmatų dvokiančių gatvių higiena. Todėl vis daugiau teisių ir pareigų valstybė patikėdavo vietiniams valdžios organams. Šalyse, pergyvenusiose ypač ryškų kapitalizmo vystymąsi, net ir tose, kur valdžia buvo labai centralizuota, prasidėjo negrįžtamas demokratizavimo „iš viršaus“ procesas.
Anglija
XIX a. konservatyviojoje Anglijoje dar buvo išlikusi kiek reformuota karaliaus teisė suteikti privilegijas (royal charter) atskiriems miestams. Jie galėjo rinkti savo administracijas, tvarkyti miesto nuosavybę, rinkti savus mokesčius, skirti taikos teisėjus ir t. t. Tačiau visas visų lygių valdžias prižiūrėjo, jų funkcijas bei pagrindinę lėšų dalį skirstė Parlamentas. Netgi angliškas terminas local government reiškia ne tiek savivaldą, kiek vietinį valdymą.
Tik 1835 m. Parlamentas suteikė „privilegiją“ remontuoti ir prižiūrėti kelius, 1848 m. – tvarkyti sveikatos apsaugą, 1870 m. jiems buvo pavestos pradinio švietimo funkcijos. 1835 m. priimtas municipalinių korporacijų aktas 178 miestų rinkėjams suteikė teisę kontroliuoti municipalitetų veiklą ir rinkti municipalinius tarėjus, o šių tarybos turėjo posėdžiauti viešai.
1888 m. rugpjūčio 13 d. Vietinio valdymo įstatymu buvo įteisintos renkamos grafysčių tarybos, kurioms pavesta rūpintis benamiais, našlaičiais, viešaja tvarka. Grafystės miesto statusą gavo miestai, kuriuose gyveno daugiau, kaip 50 000 žmonių. Šių miestų tarybos tapo nepriklausomomis nuo miestų – municipalitetų. 1899 m. į 28 metropolijas buvo suskirstytas be galo išsiplėtęs Londonas. Kiekviena galėjo rinkti savo tarybą ir sudaryti vykdomosios valdžios organus. Be jų, tais metais Anglijoje dar veikė 58 grafysčių, 82 grafysčių miestų municipalinės tarybos, (grafysčių miestams buvo pavaldžios 535 miestų ir 472 kaimų tarybos) bei 270 grafystėms nepriklausančių administracinių vienetų tarybos. Kaimų apygardose dar veikė ir parapijų tarybos, turėję labai siauras vietinių problemų sprendimo teises. Netrukus municipalitetams buvo patikėtas žemės sklypų skyrimas ir jų naudojimo kontrolė, vandens, elektros ir dujų tiekimas, keleivinis transportas. 1905 m. jiems pavesta steigti darbo biržas. Daugelis komunalinių paslaugų buvo , atimtos iš privataus sektoriaus. Buvo siekiama sumažinti tiesioginį paslaugų tarifą vartotojui, todėl dalį sąnaudų pradėta dotuoti iš savivaldybės biudžeto.
JAV
Demokratizacijos „iš apačios“ pavyzdžiu galėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos. 1787 m. Konstitucija jose ne tik įteisino visų miestų, miestelių ir gyvenviečių savarankiškumą, bet ir nustatė demokratinės hierarchijos principus. Šiai valstybei, susikūrusiai kaip 13 valstijų konfederacija, nuo pat pradžių buvo deleguotos tik gynybos nuo išorės užpuolimo, (o valstijos prašymu – ir nuo vidaus priešų) funkcijos, bei bendrosios gerovės garantijos: vieningi pinigai, vienodi mokesčiai, vienodos ekonominės sąlygos, kitaip tariant, vienodos galimybės. Kaip jomis pasinaudojama – tai jau kiekvieno žmogaus, kiekvienos šeimos, kiekvieno kaimo ar miesto reikalas. Tačiau kartu buvo įvestas ir apsidraudimas nuo bandymų pažeisti vienodas galimybes. Gyventojų renkamo valstijos gubernatoriaus viena iš svarbiausių funkcijų yra valstijos įstatymų, pažeidžiančių savivaldybių interesus, veto teisė.
Vokietija
Vokietijoje pagrindą moderniajai savivaldai padėjo 1808 m. barono fon Šteino įvykdyta reforma, įkūnyta Prūsijos miestų valdymo organizacijoje. Piliečių, turėjusių savarankišką verslą, žemę ar namus klasės galėjo rinkti miesto valdžią ir savarankiškai spręsti bendruomenės klausimus. Šiek tiek savivaldą suvaržė 1871 m. Otto fon Bismarko „geležimi ir krauju“ sukurta centralizuota imperija, tačiau jau Pirmojo pasaulinio karo metais municipalitetai buvo perėmę daugelį byrančios valstybės funkcijų, netgi leido laikinuosius vietinius pinigus, stabdydami infliaciją. Vėliau, sukūrus Reicho valdybą, valdymas vėl buvo centralizuojamas, vėl buvo sumažintos atstovaujamosios valdžios galios. Bet būtent labai išaugusios bendrosios valdymo išlaidos ir nulėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
Savivaldybės praktiškai vieninteliu veiksmingu valdžios organu tapo ir žlugus nacionalsocializmui, kai Vokietijos, kaip valstybės ateičiai iš viso buvo iškilęs pavojus. Pergyvenusi superunitarizmo, totalitarizmo ir nacionalinio išskirtinumo masines psichozes, Vokietija galų gale pasirinko vieną iš demokratiškiausių valdymo struktūrų, tuo „aukščiau visko“ iškeldama ne nacijos vienybės ir galybės, o kiekvieno piliečio, kiekvieno kaimo, kiekvieno miestelio ar miesto, kiekvienos tarminės teritorijos ar tradicinės žemės laisvės ir savarankiškumo idėją.
Šveicarija
Šveicarijos seniūnijai (Gemeinde), kaip pradiniam politinės bendrijos elementui, palikti visi klausimai, kuriuos bendruomenė gali išspręsti pati, be aukštesniųjų valdžios institucijų pagalbos. Seniūnijos stato ir remontuoja mokyklas, samdo mokytojus, tvirtina mokyklų tvarkaraščius. Bet mokymo planų tvirtinimas atiduotas kantonui, o bendrą švietimo politiką nustato federalinė valdžia. Šveicarijos seniūnija savo lėšomis rūpinasi socialiai remtinais žmonėmis, moterų konsultacijomis, nepilnamečių globa, viešaja tvarka, visuomeninio transporto organizavimu, laisvalaikio zonų įrengimu ir, iš dalies, laisvalaikio organizavimu. Jai priklauso vandentiekis, kanalizacija, gaisrinė tarnyba, šiukšlių išvežimas ir kitos kasdieninės problemos.
Lėšas savo funkcijų vykdymui seniūnija gauna iš mokesčių, kuriuos nustato federalinis parlamentas. Tačiau seniūnija, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, pati gali reguliuoti jų dydį. Apie lėšų panaudojimą seniūnija periodiškai atsiskaito gyventojams. Nors daugelyje seniūnijų yra renkamas vietinis parlamentas, o nuolat dirba seniūnijos valdyba, nemažai klausimų pagal seną tradiciją yra sprendžiami gyventojų susirinkimuose ir referendumuose.
Savivaldžios teritorijos
Europos Tarybos Direktyva 94/80/EB yra nustatyti tokie savivaldybių, t. y. teritorijų, galinčių turėti savivaldą, pavadinimai:
- Airija: country, county borough, borough, urban district, town;
- Austrija: Gemeinden, Bezirke (Vienoje);
- Danija: amtskommune, kommune (Kopenhagoje ir Frederiksberge), primærkommune;
- Belgija: commune, gemeente, Gemeinde;
- Graikija: χοινότης; δήμος;
- Ispanija: municipio;
- Italija: comune, circoscrizione;
- Jungtinė Karalystė: counties Anglijoje; counties, county boroughs ir communities Velse; regions ir Islands Škotijoje; districts Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje; boroughs Londone; parishes Anglijoje;
- Liuksemburgas: commune;
- Nyderlandai: gemeente, deelgemeente;
- Norvegija: fylke, kommune, bydel;
- Portugalija: município, freguesia;
- Prancūzija: commune, arrondissement, section de commune;
- Vokietija: Kreisfreie, Stadtkreis; Kreis, Gemeinde, Bezirk (Hamburge ir Berlyne), Stadtgemeinde (Bremene), Stadt, Ortsbezirke;
- Suomija: kunta, kommun;
- Švedija: Kommuner, landsting.
Savivaldos principai
Vienas iš svarbiausių demokratinės savivaldos funkcinių – finansinių principų yra daugiametis programinis planavimas. Pagal šį principą savivaldybės biudžetas sudaromas remiantis iš anksto patvirtintomis programomis kiekvienam viešojo administravimo sektoriui, o valstybės dotacijos ir Europos struktūrinių fondų lėšos skiriamos ne konkretiems individualiems projektams, o kaip kasmetinė didelės programos dalis pagal sutartį tarp valstybės ir savivaldybės ar tarp valstybės ir Europos Sąjungos Komisijos. Programavimas gali būti trumpalaikis (veiklos) – 1-3 metai, vidutinis (strateginis) – 5-10 metų ir ilgalaikis (bendrasis) – 15 metų ir daugiau.
Subsidiarumo principas reiškia, kad tik tos funkcijos, kurių negalima išspręsti vietiniame lygmenyje yra perduodamos aukštesniajai valdžios grandžiai, o sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie veiksmingiausi. Parama pirmiausia skiriama kuo žemesniam lygmeniui – regionui arba savivaldybėms.
Lygių galimybių principas reiškia, kad visoms dabarties ir ateities kartoms, visiems visų regionų ir kitų teritorinių padalinių gyventojams turi būti užtikrintos vienodos galimybės naudotis ekonominio ir socialinio vystymosi rezultatais.
Susietumo (integralumo) principas: darnaus vystymosi aplinkosauginiai, ekonominiai ir socialiniai tikslai ir uždaviniai kiekvieno ūkinio sektoriaus ar regiono plėtros strategijose, programose, planuose turi būti pateikiami kaip visuma.
Partnerystės principas nustato, kad visi programinio planavimo lygiai turi būti derinami tarp Komisijos ir valstybės nustatytos nacionalinio, regioninio ir savivaldybės lygmens valdžios institucijos.
Pridėtinumo principas verčia valstybę, savivaldybę ar bet kurią kitą instituciją, ar ūkinį subjektą įsipareigoti įdėti ir savų lėšų į visų programų, subsidijuojamų valstybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis, finansavimą. Tai apdraudžia nuo lėšų švaistymo nereikšmingoms programoms.
Kofinansavimo principas leidžia patiems programų vykdytojams panaudoti tik nuo ketvirtadalio iki pusės programų įgyvendinimui reikalingų savų lėšų. Neapibrėžiama net šių lėšų kilmė. Tai gali būti ir biudžeto, ir skolintos, ir kooperuotos lėšos. Principas skatina savivaldybes aktyviau dalyvauti nacionalinėse ir paneuropinėse programose.
Kompensavimo principas nustato, kad pirmiausia turi būti investuojama, ir tik atlikus, priėmus bei įvertinus darbus, kompensuojama visa ar dalis jų vertės. Taip siekiama išvengti korupcijos bei paramos lėšų iššvaistymo, išvogimo ar netikslingo panaudojimo.
Panašus modelis rekomenduojamas ir nacionalinėms bei regioninėms struktūrinio išlyginimo programoms, taip pat ir savivaldybių lygmenyje, siekiant patempti labiausiai atsilikusių teritorijų socialinį – ekonominį lygį.
Vietos savivaldos subjektų veikla
- Savivaldybės valdžios vykdymu (tai daro tiesiogiai savivaldybės bendruomenė, taip pat savivaldybės politinės valdžios institucijos arba tik jos);
- Savivaldybės valdžios priimtų sprendimų vykdymu (tai daro savivaldybės vykdomosios institucijos ir savivaldybės administracija);
- Dalyvavimu tvarkant vietos reikalus įvairiomis tiesioginės demokratijos raiškos formomis (tai daro savivaldybės bendruomenės nariai ir jų grupės);
- Viešųjų paslaugų teikimu (tai daro savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės).
Nuorodos
- Burmistras
- Meras
- Viešasis administravimas
- Lietuvos savivaldybės pagal apskritis
Šaltiniai
- Europos vietos savivaldos chartija. 1999. Valstybės žinios, 1999-10-01, Nr. 82-2418
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vietos savivalda, Kas yra Vietos savivalda? Ką reiškia Vietos savivalda?
Vietos savivalda suprantama kaip teise ir veiki galimybe vietos valdzios organams savo atsakomybe ir vietos gyventoju interesais tvarkyti ir valdyti zymia viesuju reikalu dalį Sia teise įgyvendina tarybos arba susirinkimai kuriuos sudaro slaptu lygiu tiesioginiu ir visuotiniu balsavimu laisvai isrinkti nariai ir kurie gali tureti jiems pavaldzius vykdomuosius organus Sios institucijos sukuriamos ne pries pilieciu susirinkimus referendumus ar bet kokia kita tiesiogine pilieciu dalyvavimo forma kur tai leidziama įstatymu Europos vietos savivaldos chartija 3 str Dabartiniame Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme nurodoma kad vietos savivalda tai valstybes teritorijos administracinio vieneto savivaldybes teise laisvai ir savarankiskai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatiniu gyventoju tiesiogiai isrinktu atstovu savivaldybes taryba bei jos sudarytas vykdomasias institucijas Europos Vietos savivaldos chartija pazymi kad vietos savivalda reiskia kad vietines valdzios organai įstatymu nustatytose ribose turi teise ir gebejima tvarkyti ir valdyti pagrindine viesuju reikalu dalį uz tai prisiimdamos pilna atsakomybe ir vadovaudamosi vietos gyventoju interesais Sia teise turi tarybos ar susirinkimai sudaryti tiesioginiu lygiu ir visuotiniu rinkimu budu laisvai isrinkti nariai kurie gali tureti joms pavaldzius vykdomuosius organus Si nuostata neturi daryti įtakos galimybei pilieciams rinktis į susirinkimus rengti referendumus ar naudoti bet kuria kita tiesiogine forma kur tai leidzia statutas IstorijaSvarbia įtaka savivaldos evoliucijai padare XVIII a pabaigoje XIX a pradzioje per pasaulį nuuze evoliuciniai ir revoliuciniai įvykiai Galutinai įsiviespatavus kapitalistiniams santykiams ekonomikoje neisvengiamai turejo pakisti ir visuomeniniai socialiniai bei administraciniai santykiai Pletojantis demokratijai pradejo formuotis ir naujo tipo demokratine savivalda kokia galima tik neprievartineje visuomeneje Jos pagrindas bendruomenines iniciatyvos skatinimas valdymo decentralizavimas ir valstybes kisimosi apribojimas Prancuzija Prancuzijos Didzioji revoliucija atvere kelius demokratijai pacia placiausia prasme Taciau kartu ji dave stimula kurtis ir nacionalinems centralizuotoms valstybems Buvo panaikinti luomai feodaline hierarchija ir priklausomybe laisvais zmonemis tapo ne tik laisvuju miestu privilegija laisvei tureje pilieciai bet ir valstieciai baudziauninkai vergai Dauguma ju ieskodami laimes patrauke į miestus ir tai labai paskatino miestu augima Bet kartu su kapitalistines gamybos augimu miestai susidure ir su daugybe socialiniu komunaliniu higienos problemu Privataus kapitalo sulams visiskai nerupejo ju darbo jegos padetis uz fabriko vartu Netrukus ir valstybiu valdzia pajuto malonuma rupintis invalidais benamiais bedarbiais ju lusnomis nuolat nuo ispilamu paplavu ir atmatu dvokianciu gatviu higiena Todel vis daugiau teisiu ir pareigu valstybe patikedavo vietiniams valdzios organams Salyse pergyvenusiose ypac rysku kapitalizmo vystymasi net ir tose kur valdzia buvo labai centralizuota prasidejo negrįztamas demokratizavimo is virsaus procesas Anglija XIX a konservatyviojoje Anglijoje dar buvo islikusi kiek reformuota karaliaus teise suteikti privilegijas royal charter atskiriems miestams Jie galejo rinkti savo administracijas tvarkyti miesto nuosavybe rinkti savus mokescius skirti taikos teisejus ir t t Taciau visas visu lygiu valdzias priziurejo ju funkcijas bei pagrindine lesu dalį skirste Parlamentas Netgi angliskas terminas local government reiskia ne tiek savivalda kiek vietinį valdyma Tik 1835 m Parlamentas suteike privilegija remontuoti ir priziureti kelius 1848 m tvarkyti sveikatos apsauga 1870 m jiems buvo pavestos pradinio svietimo funkcijos 1835 m priimtas municipaliniu korporaciju aktas 178 miestu rinkejams suteike teise kontroliuoti municipalitetu veikla ir rinkti municipalinius tarejus o siu tarybos turejo posedziauti viesai 1888 m rugpjucio 13 d Vietinio valdymo įstatymu buvo įteisintos renkamos grafysciu tarybos kurioms pavesta rupintis benamiais naslaiciais viesaja tvarka Grafystes miesto statusa gavo miestai kuriuose gyveno daugiau kaip 50 000 zmoniu Siu miestu tarybos tapo nepriklausomomis nuo miestu municipalitetu 1899 m į 28 metropolijas buvo suskirstytas be galo issipletes Londonas Kiekviena galejo rinkti savo taryba ir sudaryti vykdomosios valdzios organus Be ju tais metais Anglijoje dar veike 58 grafysciu 82 grafysciu miestu municipalines tarybos grafysciu miestams buvo pavaldzios 535 miestu ir 472 kaimu tarybos bei 270 grafystems nepriklausanciu administraciniu vienetu tarybos Kaimu apygardose dar veike ir parapiju tarybos tureje labai siauras vietiniu problemu sprendimo teises Netrukus municipalitetams buvo patiketas zemes sklypu skyrimas ir ju naudojimo kontrole vandens elektros ir duju tiekimas keleivinis transportas 1905 m jiems pavesta steigti darbo birzas Daugelis komunaliniu paslaugu buvo atimtos is privataus sektoriaus Buvo siekiama sumazinti tiesioginį paslaugu tarifa vartotojui todel dalį sanaudu pradeta dotuoti is savivaldybes biudzeto JAV Demokratizacijos is apacios pavyzdziu galetu buti Jungtines Amerikos Valstijos 1787 m Konstitucija jose ne tik įteisino visu miestu miesteliu ir gyvenvieciu savarankiskuma bet ir nustate demokratines hierarchijos principus Siai valstybei susikurusiai kaip 13 valstiju konfederacija nuo pat pradziu buvo deleguotos tik gynybos nuo isores uzpuolimo o valstijos prasymu ir nuo vidaus priesu funkcijos bei bendrosios geroves garantijos vieningi pinigai vienodi mokesciai vienodos ekonomines salygos kitaip tariant vienodos galimybes Kaip jomis pasinaudojama tai jau kiekvieno zmogaus kiekvienos seimos kiekvieno kaimo ar miesto reikalas Taciau kartu buvo įvestas ir apsidraudimas nuo bandymu pazeisti vienodas galimybes Gyventoju renkamo valstijos gubernatoriaus viena is svarbiausiu funkciju yra valstijos įstatymu pazeidzianciu savivaldybiu interesus veto teise Vokietija Vokietijoje pagrinda moderniajai savivaldai padejo 1808 m barono fon Steino įvykdyta reforma įkunyta Prusijos miestu valdymo organizacijoje Pilieciu turejusiu savarankiska versla zeme ar namus klases galejo rinkti miesto valdzia ir savarankiskai spresti bendruomenes klausimus Siek tiek savivalda suvarze 1871 m Otto fon Bismarko gelezimi ir krauju sukurta centralizuota imperija taciau jau Pirmojo pasaulinio karo metais municipalitetai buvo pereme daugelį byrancios valstybes funkciju netgi leido laikinuosius vietinius pinigus stabdydami infliacija Veliau sukurus Reicho valdyba valdymas vel buvo centralizuojamas vel buvo sumazintos atstovaujamosios valdzios galios Bet butent labai isaugusios bendrosios valdymo islaidos ir nuleme Veimaro Respublikos zlugima Savivaldybes praktiskai vieninteliu veiksmingu valdzios organu tapo ir zlugus nacionalsocializmui kai Vokietijos kaip valstybes ateiciai is viso buvo iskiles pavojus Pergyvenusi superunitarizmo totalitarizmo ir nacionalinio isskirtinumo masines psichozes Vokietija galu gale pasirinko viena is demokratiskiausiu valdymo strukturu tuo auksciau visko iskeldama ne nacijos vienybes ir galybes o kiekvieno piliecio kiekvieno kaimo kiekvieno miestelio ar miesto kiekvienos tarmines teritorijos ar tradicines zemes laisves ir savarankiskumo ideja Sveicarija Sveicarijos seniunijai Gemeinde kaip pradiniam politines bendrijos elementui palikti visi klausimai kuriuos bendruomene gali isspresti pati be aukstesniuju valdzios instituciju pagalbos Seniunijos stato ir remontuoja mokyklas samdo mokytojus tvirtina mokyklu tvarkarascius Bet mokymo planu tvirtinimas atiduotas kantonui o bendra svietimo politika nustato federaline valdzia Sveicarijos seniunija savo lesomis rupinasi socialiai remtinais zmonemis moteru konsultacijomis nepilnameciu globa viesaja tvarka visuomeninio transporto organizavimu laisvalaikio zonu įrengimu ir is dalies laisvalaikio organizavimu Jai priklauso vandentiekis kanalizacija gaisrine tarnyba siuksliu isvezimas ir kitos kasdienines problemos Lesas savo funkciju vykdymui seniunija gauna is mokesciu kuriuos nustato federalinis parlamentas Taciau seniunija atsizvelgdama į bendruomenes poreikius pati gali reguliuoti ju dydį Apie lesu panaudojima seniunija periodiskai atsiskaito gyventojams Nors daugelyje seniuniju yra renkamas vietinis parlamentas o nuolat dirba seniunijos valdyba nemazai klausimu pagal sena tradicija yra sprendziami gyventoju susirinkimuose ir referendumuose Savivaldzios teritorijosEuropos Tarybos Direktyva 94 80 EB yra nustatyti tokie savivaldybiu t y teritoriju galinciu tureti savivalda pavadinimai Airija country county borough borough urban district town Austrija Gemeinden Bezirke Vienoje Danija amtskommune kommune Kopenhagoje ir Frederiksberge primaerkommune Belgija commune gemeente Gemeinde Graikija xoinoths dhmos Ispanija municipio Italija comune circoscrizione Jungtine Karalyste counties Anglijoje counties county boroughs ir communities Velse regions ir Islands Skotijoje districts Anglijoje Skotijoje ir Siaures Airijoje boroughs Londone parishes Anglijoje Liuksemburgas commune Nyderlandai gemeente deelgemeente Norvegija fylke kommune bydel Portugalija municipio freguesia Prancuzija commune arrondissement section de commune Vokietija Kreisfreie Stadtkreis Kreis Gemeinde Bezirk Hamburge ir Berlyne Stadtgemeinde Bremene Stadt Ortsbezirke Suomija kunta kommun Svedija Kommuner landsting Savivaldos principaiVienas is svarbiausiu demokratines savivaldos funkciniu finansiniu principu yra daugiametis programinis planavimas Pagal sį principa savivaldybes biudzetas sudaromas remiantis is anksto patvirtintomis programomis kiekvienam viesojo administravimo sektoriui o valstybes dotacijos ir Europos strukturiniu fondu lesos skiriamos ne konkretiems individualiems projektams o kaip kasmetine dideles programos dalis pagal sutartį tarp valstybes ir savivaldybes ar tarp valstybes ir Europos Sajungos Komisijos Programavimas gali buti trumpalaikis veiklos 1 3 metai vidutinis strateginis 5 10 metu ir ilgalaikis bendrasis 15 metu ir daugiau Subsidiarumo principas reiskia kad tik tos funkcijos kuriu negalima isspresti vietiniame lygmenyje yra perduodamos aukstesniajai valdzios grandziai o sprendimai turi buti priimami tuo lygmeniu kuriame jie veiksmingiausi Parama pirmiausia skiriama kuo zemesniam lygmeniui regionui arba savivaldybems Lygiu galimybiu principas reiskia kad visoms dabarties ir ateities kartoms visiems visu regionu ir kitu teritoriniu padaliniu gyventojams turi buti uztikrintos vienodos galimybes naudotis ekonominio ir socialinio vystymosi rezultatais Susietumo integralumo principas darnaus vystymosi aplinkosauginiai ekonominiai ir socialiniai tikslai ir uzdaviniai kiekvieno ukinio sektoriaus ar regiono pletros strategijose programose planuose turi buti pateikiami kaip visuma Partnerystes principas nustato kad visi programinio planavimo lygiai turi buti derinami tarp Komisijos ir valstybes nustatytos nacionalinio regioninio ir savivaldybes lygmens valdzios institucijos Pridetinumo principas vercia valstybe savivaldybe ar bet kuria kita institucija ar ukinį subjekta įsipareigoti įdeti ir savu lesu į visu programu subsidijuojamu valstybes ir Europos Sajungos fondu lesomis finansavima Tai apdraudzia nuo lesu svaistymo nereiksmingoms programoms Kofinansavimo principas leidzia patiems programu vykdytojams panaudoti tik nuo ketvirtadalio iki puses programu įgyvendinimui reikalingu savu lesu Neapibreziama net siu lesu kilme Tai gali buti ir biudzeto ir skolintos ir kooperuotos lesos Principas skatina savivaldybes aktyviau dalyvauti nacionalinese ir paneuropinese programose Kompensavimo principas nustato kad pirmiausia turi buti investuojama ir tik atlikus priemus bei įvertinus darbus kompensuojama visa ar dalis ju vertes Taip siekiama isvengti korupcijos bei paramos lesu issvaistymo isvogimo ar netikslingo panaudojimo Panasus modelis rekomenduojamas ir nacionalinems bei regioninems strukturinio islyginimo programoms taip pat ir savivaldybiu lygmenyje siekiant patempti labiausiai atsilikusiu teritoriju socialinį ekonominį lygį Vietos savivaldos subjektu veiklaSavivaldybes valdzios vykdymu tai daro tiesiogiai savivaldybes bendruomene taip pat savivaldybes politines valdzios institucijos arba tik jos Savivaldybes valdzios priimtu sprendimu vykdymu tai daro savivaldybes vykdomosios institucijos ir savivaldybes administracija Dalyvavimu tvarkant vietos reikalus įvairiomis tiesiogines demokratijos raiskos formomis tai daro savivaldybes bendruomenes nariai ir ju grupes Viesuju paslaugu teikimu tai daro savivaldybes biudzetines ir viesosios įstaigos bei savivaldybes kontroliuojamos įmones NuorodosBurmistras Meras Viesasis administravimas Lietuvos savivaldybes pagal apskritisSaltiniaiEuropos vietos savivaldos chartija 1999 Valstybes zinios 1999 10 01 Nr 82 2418