Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kurdistano patriotinė sąjunga الاتحاد الوطني کوردستان Yekêtiy Nîştimaniy KurdistanLyderisDžalalas TalabanisĮkurta1975 m
Irako Kurdistano patriotinė sąjunga
Kurdistano patriotinė sąjunga الاتحاد الوطني کوردستان Yekêtiy Nîştimaniy Kurdistan | |
| Lyderis | Džalalas Talabanis |
|---|---|
| Įkurta | 1975 m. birželio 1 d. |
| Būstinė | Suleimanija |
| Politinė ideologija | Socialdemokratija |
| Svetainė | |
| PUK | |
Irako Kurdistano patriotinė sąjunga (PUK/YNK, kurdiškai – Yekîtî Nîstimanî Kurdistan, arabiškai – Ittihad al – Watani al – Kurdistani) – Kurdistano demokratinio socializmo krypties partija, veikianti Irako Kurdistane.
Įsteigta 1975 m. birželio 1 d., Irakui numalšinus kurdų sukilimą. Pagrindinis tikslas tuo metu buvo skelbti pasauliui tiesą apie kurdų judėjimą siekiant nepriklausomos demokratinės valstybės. 1976 m. vėl pradėtos kurti ginkluotos pasipriešinimo grupės, kurios tęsė kovą iki 2003 m. JAV karo prieš Sadamo Huseino režimą. 1991 m. JAV karo prieš Iraką metu kartu su Irako Kurdistano demokratine partija (KDP) sudarė Kurdistano vyriausybę ir 1992 m. gegužės mėn. demokratiškai išrinko 105 narių Nacionalinę asamblėją, kurioje abi partijos gavo po 50 vietų, dar 5 buvo skirtos Asirijos bendruomenei.
1994 m. partijų santykiai atšalo ir abi sudarė atskiras vyriausybes savo kontroliuojamose zonose. PUK teritorija apėmė šiaurinę krašto dalį. JTO 986-oji rezoliucija sudarė sąlygas Kurdistane kurti mokyklas, darželius, ligonines, nors visą laiką vadinamojoje neskraidymo zonoje nesiliovė Irako provokacijos. Partijos koviniai daliniai turėjo apie 20 000 karių. 1998 m. Vašingtone buvo pasirašyta PUK ir KDP taikos sutartis, leidusi užsitikrinti Vakarų šalių politinę paramą Kurdistanui.
2003 m. nuvertus S. Huseino režimą PUK veikla legalizuota, partijos pirmininkas Džalalas Talabanis įėjo į Irako laikinąją vyriausybę, o 2005 m. balandžio 6 d. buvo išrinktas Irako prezidentu. PUK kartu su , , konservatoriais ir sudarė Kurdistano demokratinį patriotinį aljansą ir suformavo regioninę vyriausybę, kurios valdžia apėmė Suleimanijos, Kirkuko ir provincijas. Teritorijoje pradėjo eiti 30 laikraščių ir žurnalų, įsisteigė 8 televizijos stotys. Moterims buvo suteikta rinkimų teisė, įteisinta ištuoka, pradėtos kitos demokratinės reformos.
2004 m. sunitų šahidai susprogdino partijos būstinę Irbilyje. 2005 m. parlamento rinkimuose į aljansą įėjo ir KDP. Rinkimuose kurdai laimėjo 25,6 % balsų ir 53 vietas iš 275 parlamento vietų.
Socialistų Internacionalo (SI) narė stebėtoja nuo 2003 m. spalio 27 d.
Generalinis sekretorius nuo 1975 m. Džalalas Talabanis.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Irako Kurdistano patriotinė sąjunga, Kas yra Irako Kurdistano patriotinė sąjunga? Ką reiškia Irako Kurdistano patriotinė sąjunga?
Kurdistano patriotine sajunga الاتحاد الوطني کوردستان Yeketiy Nistimaniy KurdistanLyderisDzalalas TalabanisĮkurta1975 m birzelio 1 d BustineSuleimanijaPolitine ideologijaSocialdemokratijaSvetainePUK Irako Kurdistano patriotine sajunga PUK YNK kurdiskai Yekiti Nistimani Kurdistan arabiskai Ittihad al Watani al Kurdistani Kurdistano demokratinio socializmo krypties partija veikianti Irako Kurdistane Įsteigta 1975 m birzelio 1 d Irakui numalsinus kurdu sukilima Pagrindinis tikslas tuo metu buvo skelbti pasauliui tiesa apie kurdu judejima siekiant nepriklausomos demokratines valstybes 1976 m vel pradetos kurti ginkluotos pasipriesinimo grupes kurios tese kova iki 2003 m JAV karo pries Sadamo Huseino rezima 1991 m JAV karo pries Iraka metu kartu su Irako Kurdistano demokratine partija KDP sudare Kurdistano vyriausybe ir 1992 m geguzes men demokratiskai isrinko 105 nariu Nacionaline asambleja kurioje abi partijos gavo po 50 vietu dar 5 buvo skirtos Asirijos bendruomenei 1994 m partiju santykiai atsalo ir abi sudare atskiras vyriausybes savo kontroliuojamose zonose PUK teritorija apeme siaurine krasto dalį JTO 986 oji rezoliucija sudare salygas Kurdistane kurti mokyklas darzelius ligonines nors visa laika vadinamojoje neskraidymo zonoje nesiliove Irako provokacijos Partijos koviniai daliniai turejo apie 20 000 kariu 1998 m Vasingtone buvo pasirasyta PUK ir KDP taikos sutartis leidusi uzsitikrinti Vakaru saliu politine parama Kurdistanui 2003 m nuvertus S Huseino rezima PUK veikla legalizuota partijos pirmininkas Dzalalas Talabanis įejo į Irako laikinaja vyriausybe o 2005 m balandzio 6 d buvo isrinktas Irako prezidentu PUK kartu su konservatoriais ir sudare Kurdistano demokratinį patriotinį aljansa ir suformavo regionine vyriausybe kurios valdzia apeme Suleimanijos Kirkuko ir provincijas Teritorijoje pradejo eiti 30 laikrasciu ir zurnalu įsisteige 8 televizijos stotys Moterims buvo suteikta rinkimu teise įteisinta istuoka pradetos kitos demokratines reformos 2004 m sunitu sahidai susprogdino partijos bustine Irbilyje 2005 m parlamento rinkimuose į aljansa įejo ir KDP Rinkimuose kurdai laimejo 25 6 balsu ir 53 vietas is 275 parlamento vietu Socialistu Internacionalo SI nare stebetoja nuo 2003 m spalio 27 d Generalinis sekretorius nuo 1975 m Dzalalas Talabanis