Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Australijos darbininkų leiboristų partija ALP Australian Labor party Australijos kairioji politinė partija IstorijaĮkurt
Australijos darbininkų partija
Australijos darbininkų (leiboristų) partija, (ALP, Australian Labor party) – Australijos kairioji politinė partija.
Istorija
Įkurta 1890 m. Jau 1899 m. ALP sudarė vyriausybes Naujajame Pietų Velse ir Kvinslende. 1901 m. sudarius Australijos sąjungą, 16 valstijų atstovų leiboristų tapo šalies parlamento nariais. 1901 m. gegužės 8 d. jų iniciatyva buvo sudaryta Federalinė darbo partija. Jos pirmininku buvo išrinktas buvęs Naujojo Pietų Velso parlamento narys Chrisas Vatsonas.
1901 m. buvo priimta programa, kurioje siekta visuotinių rinkimų, senatvės pensijų, savanoriškos kariuomenės. Tačiau joje taip pat buvo ir eilė rasistinių nuostatų, nukreiptų prieš azijiečių imigraciją. 1904 m. gegužės mėn. buvo sudaryta pirmoji leiboristų Vatsono mažumos vyriausybė, gyvavusi tris mėnesius. 1907 m. spalio mėn. nauju partijos lyderiu tapo šachtininkas iš Kvinslendo Endriu Fišeris. 1908 m. partija pavadinta Australijos darbo partija. 1908 m. spalio – 1909 balandžio mėn. E. Fišeris sudarė mažumos vyriausybę, kuri didelių darbų neatliko, bet partija įgijo didelę patirtį.
1910 m. balandžio mėn. leiboristams laimėjus rinkimus, buvo vėl sudaryta Fišerio vyriausybė, įsteigusi Bendrijos banką, įvedusi motinystės pašalpas, įkūrusi laivyną, įvedusi asmeninius (per capita) valstybės mokesčius ir Australijos pinigus. 1913 m. gegužės mėn. ši vyriausybė griuvo, bet po du kartus anuliuotų rinkimų 1914 m. rugpjūčio buvo suformuota nauja Fišerio vyriausybė, valdžiusi šalį iki 1917 m. 1915 m. spalio mėn. Fišerį nušalino Aukščiausias Australijos komisaras, jį premjero poste pakeitė V. M. Hjudžas.
1920 m. dalis leiboristų perėjo į kompartiją, todėl partija susilpnėjo. Tik 1929 m., vėl laimėję rinkimus, leiboristai buvo sudarę Dž. Skalino vyriausybę, tačiau ji panaudojo kariuomenę prieš streikavusius darbininkus, todėl 1931 m. partija pralaimėjo rinkimus. Iš ALP išėjo Tasmanijos ministro pirmininko D. Laisono vadovaujami dešinieji, kurie įkūrė Vieningosios Australijos partiją, 1931–1941 m. kartu su Agrarų partija buvusią valdžioje.
1941 m. spalio mėn. vėl buvo sudaryta Dž. Kertino, o jam 1945 m. liepą mirus – Dž. Čiflio leiboristų vyriausybės. 1945 m. buvo nacionalizuota dalis geležinkelių ir civilinės aviacijos, aliuminio pramonė, energetika, irigacijos sistemos, bet bankų nacionalizavimą uždraudė Aukščiausiasis Teismas. Buvo įvesta 40 val. darbo savaitė, nedarbo pašalpos, įvykdyta aukštojo mokslo reforma.
1951 m. birželio mirus Čifliui, partijos lyderiu tapo dr. H. V. Evatas. 1949–1972 m. ALP buvo opozicijoje. Tuo metu partijoje susidarė slapta organizacija „Judėjimas“, kuri buvo pašalinta iš partijos ir 1955 m. įkūrė Demokratinę leiboristų partiją. Kai kuriose valstijose kilo pasipriešinimas profsąjungų diktatui. Todėl leiboristai neteko valdžios valstijose.
1957 m. 22 – oji federalinė konferencija priėmė naują programą, kurioje siekiama demokratinės pramonės, gamybos, paskirstymo ir mainų socializacijos, eksploatacijos panaikinimo bei eilės reformų. 1960 m., pralaimėjęs trejus rinkimus, Evatas atsistatydino, nauju lyderiu tapo Arturas Kalvelas. 1961 m. rinkimuose leiboristai nugalėjo, tačiau vyriausybės nesudarė.
1969 m. rinkimai buvo pralaimėti, bet 1972 m. leiboristai sulaukė triuškinančios pergalės. 1972–1974 m. ir 1974–1975 m. vėl buvo sudarytas Gugo Vitlemo leiboristų kabinetas, kuris nutraukė Australijos dalyvavimą Indokinijos kare, suteikė socialines ir kultūrines teises aborigenams, demokratizavo švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas. 1972 m. devalvavus dolerį ir 1973 m. ketvirčiu sumažinus muitus, prasidėjo ekonomikos pagyvėjimas. Tačiau priimti darbuotojų teises ginantys įstatymai sulaukė monopolinio kapitalo pasipriešinimo, todėl 1975 m. pabaigoje Australijos generalgubernatorius paleido G. Vitlemo vyriausybę.
1975 m. ir 1977 m. rinkimai buvo pralaimėti. 1979 m. 33 – oje ALP konferencijoje buvo priimta nauja programa, kurioje akcentuojamas valstybinis ekonomikos reguliavimas ir planavimas. 1981 m. partija pasiskelbė demokratine socialistine, į partijos vadovybę įtraukiami moterų, jaunimo ir profsąjungų lyderiai. V. Heideną partijos pirmininko poste pakeitė Australijos profsąjungų tarybos vadovas R. Houkas. 1983 m. ALP gavo 49,5 % balsų, 75 vietas atstovų rūmuose bei 30 vietų senate ir 1983 m. gegužės 5 d. sudarė vienpartinį R. Houko kabinetą.
1987 m. rinkimuose partijos pozicijas rinkėjai vėl palaikė: 55 % balsų, 86 vietos atstovų rūmuose ir 32 senate. Nugalėta ir 1990 m. rinkimuose. R. Houko vyriausybė pasiekė rekordą. Ji dirbo iki 1991, kol partijos lyderiu buvo išrinktas Paulis Kitingas.
1990–1993 m. Vakarų Australijos premjere buvo Karmena Paurens, pirmoji moteris, valstijos vadovė. 1993 m. kovo 13 d. buvo sudaryta nauja Kitingo vyriausybė, dirbusi iki 1996 m. kovo 2 d. ir atlikusi keletą svarbių ekonominių ir socialinių reformų.
Nuo 1996 m. ALP vėl opozicijoje. 2004 m. gavo 16 vietų iš 61 Senate ir 60 iš 237 Atstovų rūmuose.
Struktūra
Partija organizuota pagal federalinę sistemą. Aukščiausias organas – kas dvejus metus šaukiama nacionalinė konferencija, į kurią kiekviena iš 6 valstijų siunčia po 7 delegatus. Konferencijos nutarimai privalomi vyriausybei. Joje sudaromas 17 narių Federalinis vykdomasis komitetas, kuriame atstovaujamos profsąjungos, moterų ir jaunimo organizacijos. Kiekvienoje valstijoje leidžiami savi partiniai laikraščiai, svarbiausias jų Labor Herald. Socialistų Internacionalo narė nuo 1951 m., turi 45 000 individualių narių.
Partijos pirmininkai
- 1901 m. Krisas Vatsonas (1904 m. ministras pirmininkas),
- 1908 m. Endriu Fišeris (1908–1909 m., 1910–1913 m. ir 1914–1915 m. ministras pirmininkas),
- 1915 m. Bilis Hjudžas (1915–1923 m. ministras pirmininkas),
- 1916 m. Frankas Eudoras,
- 1922 m. Metju Čarlstonas,
- 1928 m. Džeimsas Skalinas (1928–1932 m. ministras pirmininkas),
- 1935 m. Džonas Kertinas (1941–1945 m. ministras pirmininkas),
- 1945 m. Benas Čiflis (1945–1949 m. ministras pirmininkas),
- 1951 m. dr. Herbertas Evatas,
- 1960 m. Arturas Kalvelas,
- 1967 m. Goudžas Vilemas (1972–1975 m. ministras pirmininkas),
- 1977 m. Bilis Leidenas,
- 1983 m. Robertas Houkas (1972–1975 m. ministras pirmininkas),
- 1991 m. Polas Kitingas (1991–1996 m. ministras pirmininkas),
- 1996 m. Kimas Bizlis,
- 2001 m. Simonas Krinas,
- 2003 m. Markas Lathamas,
- 2005 m. Kimas Bizlis.
- 2006 m. Kevinas Ruddas
- 2010 m.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Australijos darbininkų partija, Kas yra Australijos darbininkų partija? Ką reiškia Australijos darbininkų partija?
Australijos darbininku leiboristu partija ALP Australian Labor party Australijos kairioji politine partija IstorijaĮkurta 1890 m Jau 1899 m ALP sudare vyriausybes Naujajame Pietu Velse ir Kvinslende 1901 m sudarius Australijos sajunga 16 valstiju atstovu leiboristu tapo salies parlamento nariais 1901 m geguzes 8 d ju iniciatyva buvo sudaryta Federaline darbo partija Jos pirmininku buvo isrinktas buves Naujojo Pietu Velso parlamento narys Chrisas Vatsonas 1901 m buvo priimta programa kurioje siekta visuotiniu rinkimu senatves pensiju savanoriskos kariuomenes Taciau joje taip pat buvo ir eile rasistiniu nuostatu nukreiptu pries azijieciu imigracija 1904 m geguzes men buvo sudaryta pirmoji leiboristu Vatsono mazumos vyriausybe gyvavusi tris menesius 1907 m spalio men nauju partijos lyderiu tapo sachtininkas is Kvinslendo Endriu Fiseris 1908 m partija pavadinta Australijos darbo partija 1908 m spalio 1909 balandzio men E Fiseris sudare mazumos vyriausybe kuri dideliu darbu neatliko bet partija įgijo didele patirtį 1910 m balandzio men leiboristams laimejus rinkimus buvo vel sudaryta Fiserio vyriausybe įsteigusi Bendrijos banka įvedusi motinystes pasalpas įkurusi laivyna įvedusi asmeninius per capita valstybes mokescius ir Australijos pinigus 1913 m geguzes men si vyriausybe griuvo bet po du kartus anuliuotu rinkimu 1914 m rugpjucio buvo suformuota nauja Fiserio vyriausybe valdziusi salį iki 1917 m 1915 m spalio men Fiserį nusalino Auksciausias Australijos komisaras jį premjero poste pakeite V M Hjudzas 1920 m dalis leiboristu perejo į kompartija todel partija susilpnejo Tik 1929 m vel laimeje rinkimus leiboristai buvo sudare Dz Skalino vyriausybe taciau ji panaudojo kariuomene pries streikavusius darbininkus todel 1931 m partija pralaimejo rinkimus Is ALP isejo Tasmanijos ministro pirmininko D Laisono vadovaujami desinieji kurie įkure Vieningosios Australijos partija 1931 1941 m kartu su Agraru partija buvusia valdzioje 1941 m spalio men vel buvo sudaryta Dz Kertino o jam 1945 m liepa mirus Dz Ciflio leiboristu vyriausybes 1945 m buvo nacionalizuota dalis gelezinkeliu ir civilines aviacijos aliuminio pramone energetika irigacijos sistemos bet banku nacionalizavima uzdraude Auksciausiasis Teismas Buvo įvesta 40 val darbo savaite nedarbo pasalpos įvykdyta aukstojo mokslo reforma 1951 m birzelio mirus Cifliui partijos lyderiu tapo dr H V Evatas 1949 1972 m ALP buvo opozicijoje Tuo metu partijoje susidare slapta organizacija Judejimas kuri buvo pasalinta is partijos ir 1955 m įkure Demokratine leiboristu partija Kai kuriose valstijose kilo pasipriesinimas profsajungu diktatui Todel leiboristai neteko valdzios valstijose 1957 m 22 oji federaline konferencija prieme nauja programa kurioje siekiama demokratines pramones gamybos paskirstymo ir mainu socializacijos eksploatacijos panaikinimo bei eiles reformu 1960 m pralaimejes trejus rinkimus Evatas atsistatydino nauju lyderiu tapo Arturas Kalvelas 1961 m rinkimuose leiboristai nugalejo taciau vyriausybes nesudare 1969 m rinkimai buvo pralaimeti bet 1972 m leiboristai sulauke triuskinancios pergales 1972 1974 m ir 1974 1975 m vel buvo sudarytas Gugo Vitlemo leiboristu kabinetas kuris nutrauke Australijos dalyvavima Indokinijos kare suteike socialines ir kulturines teises aborigenams demokratizavo svietimo sveikatos ir socialines apsaugos sistemas 1972 m devalvavus dolerį ir 1973 m ketvirciu sumazinus muitus prasidejo ekonomikos pagyvejimas Taciau priimti darbuotoju teises ginantys įstatymai sulauke monopolinio kapitalo pasipriesinimo todel 1975 m pabaigoje Australijos generalgubernatorius paleido G Vitlemo vyriausybe 1975 m ir 1977 m rinkimai buvo pralaimeti 1979 m 33 oje ALP konferencijoje buvo priimta nauja programa kurioje akcentuojamas valstybinis ekonomikos reguliavimas ir planavimas 1981 m partija pasiskelbe demokratine socialistine į partijos vadovybe įtraukiami moteru jaunimo ir profsajungu lyderiai V Heidena partijos pirmininko poste pakeite Australijos profsajungu tarybos vadovas R Houkas 1983 m ALP gavo 49 5 balsu 75 vietas atstovu rumuose bei 30 vietu senate ir 1983 m geguzes 5 d sudare vienpartinį R Houko kabineta 1987 m rinkimuose partijos pozicijas rinkejai vel palaike 55 balsu 86 vietos atstovu rumuose ir 32 senate Nugaleta ir 1990 m rinkimuose R Houko vyriausybe pasieke rekorda Ji dirbo iki 1991 kol partijos lyderiu buvo isrinktas Paulis Kitingas 1990 1993 m Vakaru Australijos premjere buvo Karmena Paurens pirmoji moteris valstijos vadove 1993 m kovo 13 d buvo sudaryta nauja Kitingo vyriausybe dirbusi iki 1996 m kovo 2 d ir atlikusi keleta svarbiu ekonominiu ir socialiniu reformu Nuo 1996 m ALP vel opozicijoje 2004 m gavo 16 vietu is 61 Senate ir 60 is 237 Atstovu rumuose StrukturaPartija organizuota pagal federaline sistema Auksciausias organas kas dvejus metus saukiama nacionaline konferencija į kuria kiekviena is 6 valstiju siuncia po 7 delegatus Konferencijos nutarimai privalomi vyriausybei Joje sudaromas 17 nariu Federalinis vykdomasis komitetas kuriame atstovaujamos profsajungos moteru ir jaunimo organizacijos Kiekvienoje valstijoje leidziami savi partiniai laikrasciai svarbiausias ju Labor Herald Socialistu Internacionalo nare nuo 1951 m turi 45 000 individualiu nariu Partijos pirmininkaiKimas Bizlis Partijos pirmininkas 1996 2001 ir nuo 2005 1901 m Krisas Vatsonas 1904 m ministras pirmininkas 1908 m Endriu Fiseris 1908 1909 m 1910 1913 m ir 1914 1915 m ministras pirmininkas 1915 m Bilis Hjudzas 1915 1923 m ministras pirmininkas 1916 m Frankas Eudoras 1922 m Metju Carlstonas 1928 m Dzeimsas Skalinas 1928 1932 m ministras pirmininkas 1935 m Dzonas Kertinas 1941 1945 m ministras pirmininkas 1945 m Benas Ciflis 1945 1949 m ministras pirmininkas 1951 m dr Herbertas Evatas 1960 m Arturas Kalvelas 1967 m Goudzas Vilemas 1972 1975 m ministras pirmininkas 1977 m Bilis Leidenas 1983 m Robertas Houkas 1972 1975 m ministras pirmininkas 1991 m Polas Kitingas 1991 1996 m ministras pirmininkas 1996 m Kimas Bizlis 2001 m Simonas Krinas 2003 m Markas Lathamas 2005 m Kimas Bizlis 2006 m Kevinas Ruddas 2010 m NuorodosOficiali svetaine