Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Naujosios Zelandijos darbininkų leiboristų partija NZLP angl New Zeeland Labour party ilgiausiai veikianti Naujosios Zel
Naujosios Zelandijos darbininkų partija
Naujosios Zelandijos darbininkų (leiboristų) partija (NZLP, angl. New Zeeland Labour party) – ilgiausiai veikianti Naujosios Zelandijos politinė partija, įgyvendinanti demokratinio socializmo principus.
Istorija
Įkurta 1916 m., susijungus 1913 m. įkurtai Socialdemokratų partijai, Susivienijusių darbininkų federacijai (profsąjungai) ir nuo Liberalų partijos atskilusiems kairiesiems radikalams. Iš pradžių partijoje buvo tik kolektyvinė narystė.
1919 m. rinkimuose NZLP gavo ketvirtadalį visų rinkėjų balsų ir 8 vietas parlamente. 1930 m. Didžioji depresija parodė konservatyvios politikos krizę, rinkėjai ėmė linkti prie NZLP, vadovaujamos Michaelio Džozefo Savažo. 1935 m. gruodžio 6 d. – 1940 kovo 27, 1940 m. balandžio 1 d. – 1949 gruodžio 13 d. buvo sudaromos vienpartinės M. D. Savažo ir Piterio Frezerio leiboristų vyriausybės. Geriausias rinkimų rezultatas 1938 m. – 58 % balsų. Sėkmę lėmė socialdemokratinės programos įgyvendinimas: įvestas visuotinis socialinis draudimas, senatvės pensijos, išplėtota gyvenamoji statyba, nustatytos tvirtos svarbiausių maisto produktų kainos. Pradėta saugoti ir globoti maorių kultūros paveldą.
1940 m. Peterio Frezerio vadovaujama vyriausybė įsitraukė į II pasaulinį karą, 1945–1949 m. leiboristai dalyvavo steigiant Jungtines Tautas. Tačiau partijoje susiformavo atskiros ideologinės srovės, partija susilpnėjo ir pralaimėjo 1949 m. rinkimus.
Tik 1957 m. – 1960 ir 1972 m. – 1975 vėl buvo sudarytos leiboristų Normano Eriko Kirko ir Valaso Roulingo vyriausybės, kurios nutraukė Naujosios Zelandijos dalyvavimą Indokinijos kare, sumokėjo reparacijas Vietnamui, uždraudė karo laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į šalies vandenis.
1983 m. B. Roulingą partijos vadovo poste pakeitė Davidas Langas, kuris po 1984 m. rinkimų, kuriuose NZLP gavo 43,1 % balsų ir 56 vietas parlamente, 1984 m. liepos 26 d. vėl suformavo leiboristų vyriausybę. Šalis pasitraukė iš karinės bloko dalies, 1985 m. prisijungė prie Ramiojo vandenyno nebranduolinės zonos sutarties, priešinosi Prancūzijos branduoliniams bandymams Mururoa atole, protestavo prieš Greenpeace laivo nuskandinimą. Buvo įvykdyta pramonės restruktūrizacija, dalis jos privatizuota.
1987 m. rinkimuose NZLP gavo 47,6 % balsų ir 58 vietas parlamente. Tačiau daliai įmonių bankrutavus ir išaugus nedarbui 1989 m. rugpjūčio 8 d. D. Longio vyriausybė atsistatydino. Partijos lyderiu ir premjeru tapo Džefris Palmeris, kurio vyriausybė 1989–1990 m. priėmė daug svarbių sprendimų modernizuojant šalies ekonomiką. Buvo įkurtas Vaitangio tribunolas, panaikinęs paskutines skriaudas maoriams. 1990 m. rugpjūčio 4 d. – lapkričio 2 d. veikusi Michaelio Muro vyriausybė tęsė pradėtus darbus, tačiau vėliau valdžią teko užleisti liberalams.
Naujas partijos atgimimas prasidėjo 1993 m., jai ėmus vadovauti Helenai Klark. Nuo 1999 m. gruodžio 5 d., kai pavyko sudaryti koaliciją su Aljanso partija, Helena Klark yra Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė. 2002 m. koalicijai subyrėjus, NZLP sudarė koaliciją su Naujosios Zelandijos progresyvia partija ir vėl suformavo vyriausybę. Po 2005 m. rinkimų, kai leiboristai 120 vietų parlamente gavo 50 vietų, buvo suformuota trečioji H. Klark vyriausybė. Jai pavyko pasiekti, kad iki minimumo sumažėtų nedarbas šalyje, o Naujoji Zelandija taptų išvystytos pramonės šalimi. 2003 m. H. Klark paskelbė, kad Naujoji Zelandija privalo tapti respublika ir atsikratyti bet kokių sąsajų su Didžiąja Britanija.
Struktūra
Turi apie 200 000 individualių ir kolektyvinių profsąjungų narių. Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su Darbo federacija. Aukščiausias organas – kasmetinė Nacionalinė konferencija, renkanti Nacionalinį vykdomąjį komitetą.
Socialistų Internacionalo narė nuo 1952 m.
Pirmininkai
- 1919–1933 m. – Haris Holandas,
- 1933–1940 m. – Michaelis Džozefas Savažas (Ministras pirmininkas 1935–1940),
- 1940–1950 m. – Piteris Frezeris (Ministras pirmininkas 1940–1949 m.),
- 1951–1963 m. – Valter Našas (Ministras pirmininkas 1957–1960 m.),
- 1963–1965 m. – Arnoldas Nordmejeris,
- 1965–1974 m. – Normanas Kirkas (Ministras pirmininkas 1972–1974 m.),
- 1974–1983 m. – Bilas Roulingas (Ministras pirmininkas 1974–1975 m.),
- 1983–1989 m – Davidas Langas (Ministras pirmininkas 1984–1989 m.),
- 1989–1990 m. – Džefris Palmeris (Ministras pirmininkas 1989–1990 m.),
- 1990–1993 m – Michaelis Muras (Ministras pirmininkas 1990 m.),
- nuo 1993 m. – Helena Klark (Ministrė pirmininkė nuo 1999 m.)
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naujosios Zelandijos darbininkų partija, Kas yra Naujosios Zelandijos darbininkų partija? Ką reiškia Naujosios Zelandijos darbininkų partija?
Naujosios Zelandijos darbininku leiboristu partija NZLP angl New Zeeland Labour party ilgiausiai veikianti Naujosios Zelandijos politine partija įgyvendinanti demokratinio socializmo principus IstorijaĮkurta 1916 m susijungus 1913 m įkurtai Socialdemokratu partijai Susivienijusiu darbininku federacijai profsajungai ir nuo Liberalu partijos atskilusiems kairiesiems radikalams Is pradziu partijoje buvo tik kolektyvine naryste 1919 m rinkimuose NZLP gavo ketvirtadalį visu rinkeju balsu ir 8 vietas parlamente 1930 m Didzioji depresija parode konservatyvios politikos krize rinkejai eme linkti prie NZLP vadovaujamos Michaelio Dzozefo Savazo 1935 m gruodzio 6 d 1940 kovo 27 1940 m balandzio 1 d 1949 gruodzio 13 d buvo sudaromos vienpartines M D Savazo ir Piterio Frezerio leiboristu vyriausybes Geriausias rinkimu rezultatas 1938 m 58 balsu Sekme leme socialdemokratines programos įgyvendinimas įvestas visuotinis socialinis draudimas senatves pensijos ispletota gyvenamoji statyba nustatytos tvirtos svarbiausiu maisto produktu kainos Pradeta saugoti ir globoti maoriu kulturos pavelda 1940 m Peterio Frezerio vadovaujama vyriausybe įsitrauke į II pasaulinį kara 1945 1949 m leiboristai dalyvavo steigiant Jungtines Tautas Taciau partijoje susiformavo atskiros ideologines sroves partija susilpnejo ir pralaimejo 1949 m rinkimus Tik 1957 m 1960 ir 1972 m 1975 vel buvo sudarytos leiboristu Normano Eriko Kirko ir Valaso Roulingo vyriausybes kurios nutrauke Naujosios Zelandijos dalyvavima Indokinijos kare sumokejo reparacijas Vietnamui uzdraude karo laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į salies vandenis 1983 m B Roulinga partijos vadovo poste pakeite Davidas Langas kuris po 1984 m rinkimu kuriuose NZLP gavo 43 1 balsu ir 56 vietas parlamente 1984 m liepos 26 d vel suformavo leiboristu vyriausybe Salis pasitrauke is karines bloko dalies 1985 m prisijunge prie Ramiojo vandenyno nebranduolines zonos sutarties priesinosi Prancuzijos branduoliniams bandymams Mururoa atole protestavo pries Greenpeace laivo nuskandinima Buvo įvykdyta pramones restrukturizacija dalis jos privatizuota 1987 m rinkimuose NZLP gavo 47 6 balsu ir 58 vietas parlamente Taciau daliai įmoniu bankrutavus ir isaugus nedarbui 1989 m rugpjucio 8 d D Longio vyriausybe atsistatydino Partijos lyderiu ir premjeru tapo Dzefris Palmeris kurio vyriausybe 1989 1990 m prieme daug svarbiu sprendimu modernizuojant salies ekonomika Buvo įkurtas Vaitangio tribunolas panaikines paskutines skriaudas maoriams 1990 m rugpjucio 4 d lapkricio 2 d veikusi Michaelio Muro vyriausybe tese pradetus darbus taciau veliau valdzia teko uzleisti liberalams Naujas partijos atgimimas prasidejo 1993 m jai emus vadovauti Helenai Klark Nuo 1999 m gruodzio 5 d kai pavyko sudaryti koalicija su Aljanso partija Helena Klark yra Naujosios Zelandijos ministre pirmininke 2002 m koalicijai subyrejus NZLP sudare koalicija su Naujosios Zelandijos progresyvia partija ir vel suformavo vyriausybe Po 2005 m rinkimu kai leiboristai 120 vietu parlamente gavo 50 vietu buvo suformuota trecioji H Klark vyriausybe Jai pavyko pasiekti kad iki minimumo sumazetu nedarbas salyje o Naujoji Zelandija taptu isvystytos pramones salimi 2003 m H Klark paskelbe kad Naujoji Zelandija privalo tapti respublika ir atsikratyti bet kokiu sasaju su Didziaja Britanija StrukturaTuri apie 200 000 individualiu ir kolektyviniu profsajungu nariu Be to glaudziai bendradarbiaujama su Darbo federacija Auksciausias organas kasmetine Nacionaline konferencija renkanti Nacionalinį vykdomajį komiteta Socialistu Internacionalo nare nuo 1952 m Pirmininkai1919 1933 m Haris Holandas 1933 1940 m Michaelis Dzozefas Savazas Ministras pirmininkas 1935 1940 1940 1950 m Piteris Frezeris Ministras pirmininkas 1940 1949 m 1951 1963 m Valter Nasas Ministras pirmininkas 1957 1960 m 1963 1965 m Arnoldas Nordmejeris 1965 1974 m Normanas Kirkas Ministras pirmininkas 1972 1974 m 1974 1983 m Bilas Roulingas Ministras pirmininkas 1974 1975 m 1983 1989 m Davidas Langas Ministras pirmininkas 1984 1989 m 1989 1990 m Dzefris Palmeris Ministras pirmininkas 1989 1990 m 1990 1993 m Michaelis Muras Ministras pirmininkas 1990 m nuo 1993 m Helena Klark Ministre pirmininke nuo 1999 m NuorodosOficiali svetaine