Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Portugalijos socialistų partija PS Partido Socialista Portugalijos kairioji partija PS įkurta 1875 m kai darbininkų judė
Portugalijos socialistų partija
Portugalijos socialistų partija, PS (Partido Socialista) – Portugalijos kairioji partija.
PS įkurta 1875 m., kai darbininkų judėjime dar buvo gajus anarchizmas. PS dalyvavo 1910 m. spalio 3-osios sukilime, nuvertusiame karaliaus valdžią. Tačiau nei tuomet, nei po 1926 m. perversmo valdžią užėmusio diktatoriaus A. O. Karmonos, nei po 1932 m. perversmo įvestos A. Salazaro diktatūros laikais žymaus vaidmens nevaidino. 1933 m. partija buvo uždrausta ir paleista, veikė tik nedidelės grupės pogrindyje ir emigracijoje. 1964 m. šios grupės susijungė į Portugalijos socialistinį veikimą (ASP, Acção Socialista Portuguesa) ir paskelbė Principų deklaraciją, kurioje kviečiama susivienyti visų ideologinių atspalvių socialdemokratus.
Atgimimas
1970 m. mirus diktatoriui Šveicarijoje ASP paskelbė programą, siūlančią nuversti diktatūrą ir sukurti socialistinę visuomenę. 1972 m. liepą Vienoje XII SI kongrese ASP buvo priimta į Socinterną. 1973 m. balandžio 19 d. Bad Miunsteraifelyje Vokietijoje ASP ir kitos socialistinės grupės atkūrė PS ir paskelbė, kad demokratija šalyje gali būti atkurta tiek taikiu, tiek jėgos būdu. 1974 m. paskelbiama apie galimybę sukurti Portugalijoje neklasinę visuomenę, tačiau strategija nebuvo atskleista.
Pirmosios reformos
1974 m. balandžio kariuomenei nuvertus režimą, PS sudarė Marijaus Soarešo laikinąją vyriausybę, o 1974 m. gruodžio mėn. įvyko organizacinis PS suvažiavimas, kuriame buvo priimta radikali programa. 1975 m. balandžio rinkimuose PS gavo 38,5 % rinkėjų balsų, o 1975 m. gruodžio mėn. M. Soarešas vėl sudarė vyriausybę.
Padėti PS buvo sudarytas solidarumo su Portugalija komitetas, į kurį įėjo V. Brantas, H. Vilsonas, U. Palmė, F. Miteranas, B. Kraiskis ir kiti SI lyderiai.
Iki 1976 m. balandžio 25 d. rinkimų, kuriuose PSP gavo 34,97 % balsų ir 106 vietas 269 vietų parlamente, buvo priimta Portugalijos Konstitucija, kurioje įtvirtinti Balandžio revoliucijos iškovojimai. Iki 1982 m. dešiniųjų padarytų konstitucijos pataisų, joje buvo tokios sąvokos, kaip , kolektyvinė gamybos priemonių nuosavybė ir kt.
M. Soarešas 1976 m. liepą ryžosi suformuoti vienpartinę mažumos vyriausybę. Iki 1977 m. gruodžio PS vyriausybė, susidurdama su dideliais ekonominiais sunkumais, infliacija ir augančiu nedarbu, nacionalizavo dalį latifundijų, pabandė suderinti kainų ir atlyginimų disproporcijas. Tačiau kai kurie vyriausybės žingsniai nerado palaikymo parlamente, todėl M. Soarešas atsistatydino ir netrukus suformavo koalicinį kabinetą su Socialdemokratinio centro partija. Bet bendros kalbos su augančio kapitalo atstovais nebuvo rasta, todėl 1978 m. liepos ir šiai vyriausybei teko atsistatydinti. Be to, prasidėjo trintis ir pačioje partijoje.
Krizė
1977 m. L. Kardozu vadovaujami kairieji išėjo iš PS ir įkūrė . 1978–1980, nesutikdami su M. Soarešo susitaikymo politika, partiją paliko ir kiti žymūs lyderiai, netgi atsisakydami savo postų. Tai atsiliepė ir rinkimų rezultatams: 1979 m. gauta 27,3 %; 1980-25,2 % balsų.
Tiesa, ir būdama opozicijoje PS pasiekė kai kurių laimėjimų – jos iniciatyva nebuvo leista atiminėti žemę iš kooperatyvų, apriboti sklypų, perduodamų asmeninėn nuosavybėn, dydžiai.
1983 m. rinkimuose PS gavo 36,1 % balsų ir 94 mandatus parlamente, tačiau koalicinę vyriausybę sudarė ne su buvusiais bendražygiais, įkūrusiais kitas partijas, o su buržuazine (PSD). Ši vyriausybė dirbo iki 1985 m. rudens, tačiau jai teko imtis griežtos ekonomijos politikos, suvaržyti dirbančiųjų teises, padidinti pensinį amžių moterims iki 65 metų, pakelti butų nuomą, devalvuoti eskudą. Todėl 1985 m. ir 1987 m. rinkimuose PS gavo tik 20-22 % balsų, leidusių užimti 57 ir 60 vietų parlamente ir pasitraukė į opoziciją valdančiai PSD.
Vėl valdžioje
1986–1996 M. Soarešas buvo išrinktas Portugalijos prezidentu. 1986 m. priimta Principų deklaracija, skelbusi marksizmą vienu iš įkvėpimo šaltinių. 1988 m. nepajėgdamas sutaikyti vidinių grupuočių, iš PS generalinio sekretoriaus posto pasitraukė V. Koštanciu, jį pakeitė Žoržė Sampajo, pabandęs suartinti PS ir PSD pozicijas – 1989 m. savivaldybių rinkimuose buvo keliami bendri kandidatai.
1995 m. spalio 1 d. vykusiuose parlamento rinkimuose PS gavo 112 vietų iš 230, ministru pirmininku tapo PS lyderis Antonio Gutieresas. 1995 m. Žoržė Sampajo buvo išrinktas Portugalijos prezidentu.
1999 m. rinkimuose vietų parlamente padaugėjo iki 115. Bet 2001 m., po pralaimėtų savivaldybių rinkimų, kuriuose PS daugumą gavo tik 113 savivaldybių iš 308, o PSD nugalėjo 159 savivaldybėse, bei dar 28-ose valdžia atiteko komunistams ir 3-ose konservatoriams, A. Gutieresui teko atsistatydinti pirma laiko.
2002 m. parlamento rinkimuose PS gavo tik 95, PSD – 102 vietas, vyriausybę sudaryti buvo pavesta A. Gutieresui, bet netrukus dešinieji sudarė koaliciją ir premjeru tapo .
2005 m. parlamento rinkimuose socialistai nugalėjo vis labiau dešiniojo centro pozicijas užimančius socialdemokratus ir, surinkę 45 % balsų, gavo 121 vietą. Premjeru tapo Žozė Sokratešas.
Struktūra
Turi apie 100 000 narių. Aukščiausias organas – suvažiavimas, kuriame renkamas Generalinis sekretorius, Nacionalinė komisija ir Sekretoriatas.
SI narė nuo 1976 m., PES narė.
Generaliniai sekretoriai:
- 1973 m. – Marijus Soarešas,
- 1986 m. – Antonijus de Almeda Santušas,
- 1986 m. – Viktoras Konstančiu,
- 1989 m. – Žoržė Sampajo,
- 1992 m. – Antonio Gutieresas,
- 2002 m. – Eduardas Fero Rodrigešas,
- 2004 m. – žozė Sokratešas.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
- Socialistų Internacionalas Archyvuota kopija 2006-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- Europos socialistų partija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Portugalijos socialistų partija, Kas yra Portugalijos socialistų partija? Ką reiškia Portugalijos socialistų partija?
Portugalijos socialistu partija PS Partido Socialista Portugalijos kairioji partija PS įkurta 1875 m kai darbininku judejime dar buvo gajus anarchizmas PS dalyvavo 1910 m spalio 3 osios sukilime nuvertusiame karaliaus valdzia Taciau nei tuomet nei po 1926 m perversmo valdzia uzemusio diktatoriaus A O Karmonos nei po 1932 m perversmo įvestos A Salazaro diktaturos laikais zymaus vaidmens nevaidino 1933 m partija buvo uzdrausta ir paleista veike tik nedideles grupes pogrindyje ir emigracijoje 1964 m sios grupes susijunge į Portugalijos socialistinį veikima ASP Accao Socialista Portuguesa ir paskelbe Principu deklaracija kurioje kvieciama susivienyti visu ideologiniu atspalviu socialdemokratus Atgimimas1970 m mirus diktatoriui Sveicarijoje ASP paskelbe programa siulancia nuversti diktatura ir sukurti socialistine visuomene 1972 m liepa Vienoje XII SI kongrese ASP buvo priimta į Socinterna 1973 m balandzio 19 d Bad Miunsteraifelyje Vokietijoje ASP ir kitos socialistines grupes atkure PS ir paskelbe kad demokratija salyje gali buti atkurta tiek taikiu tiek jegos budu 1974 m paskelbiama apie galimybe sukurti Portugalijoje neklasine visuomene taciau strategija nebuvo atskleista Pirmosios reformos1974 m balandzio kariuomenei nuvertus rezima PS sudare Marijaus Soareso laikinaja vyriausybe o 1974 m gruodzio men įvyko organizacinis PS suvaziavimas kuriame buvo priimta radikali programa 1975 m balandzio rinkimuose PS gavo 38 5 rinkeju balsu o 1975 m gruodzio men M Soaresas vel sudare vyriausybe Padeti PS buvo sudarytas solidarumo su Portugalija komitetas į kurį įejo V Brantas H Vilsonas U Palme F Miteranas B Kraiskis ir kiti SI lyderiai Iki 1976 m balandzio 25 d rinkimu kuriuose PSP gavo 34 97 balsu ir 106 vietas 269 vietu parlamente buvo priimta Portugalijos Konstitucija kurioje įtvirtinti Balandzio revoliucijos iskovojimai Iki 1982 m desiniuju padarytu konstitucijos pataisu joje buvo tokios savokos kaip kolektyvine gamybos priemoniu nuosavybe ir kt M Soaresas 1976 m liepa ryzosi suformuoti vienpartine mazumos vyriausybe Iki 1977 m gruodzio PS vyriausybe susidurdama su dideliais ekonominiais sunkumais infliacija ir auganciu nedarbu nacionalizavo dalį latifundiju pabande suderinti kainu ir atlyginimu disproporcijas Taciau kai kurie vyriausybes zingsniai nerado palaikymo parlamente todel M Soaresas atsistatydino ir netrukus suformavo koalicinį kabineta su Socialdemokratinio centro partija Bet bendros kalbos su augancio kapitalo atstovais nebuvo rasta todel 1978 m liepos ir siai vyriausybei teko atsistatydinti Be to prasidejo trintis ir pacioje partijoje Krize1977 m L Kardozu vadovaujami kairieji isejo is PS ir įkure 1978 1980 nesutikdami su M Soareso susitaikymo politika partija paliko ir kiti zymus lyderiai netgi atsisakydami savo postu Tai atsiliepe ir rinkimu rezultatams 1979 m gauta 27 3 1980 25 2 balsu Tiesa ir budama opozicijoje PS pasieke kai kuriu laimejimu jos iniciatyva nebuvo leista atimineti zeme is kooperatyvu apriboti sklypu perduodamu asmeninen nuosavyben dydziai 1983 m rinkimuose PS gavo 36 1 balsu ir 94 mandatus parlamente taciau koalicine vyriausybe sudare ne su buvusiais bendrazygiais įkurusiais kitas partijas o su burzuazine PSD Si vyriausybe dirbo iki 1985 m rudens taciau jai teko imtis grieztos ekonomijos politikos suvarzyti dirbanciuju teises padidinti pensinį amziu moterims iki 65 metu pakelti butu nuoma devalvuoti eskuda Todel 1985 m ir 1987 m rinkimuose PS gavo tik 20 22 balsu leidusiu uzimti 57 ir 60 vietu parlamente ir pasitrauke į opozicija valdanciai PSD Vel valdzioje1986 1996 M Soaresas buvo isrinktas Portugalijos prezidentu 1986 m priimta Principu deklaracija skelbusi marksizma vienu is įkvepimo saltiniu 1988 m nepajegdamas sutaikyti vidiniu grupuociu is PS generalinio sekretoriaus posto pasitrauke V Kostanciu jį pakeite Zorze Sampajo pabandes suartinti PS ir PSD pozicijas 1989 m savivaldybiu rinkimuose buvo keliami bendri kandidatai 1995 m spalio 1 d vykusiuose parlamento rinkimuose PS gavo 112 vietu is 230 ministru pirmininku tapo PS lyderis Antonio Gutieresas 1995 m Zorze Sampajo buvo isrinktas Portugalijos prezidentu 1999 m rinkimuose vietu parlamente padaugejo iki 115 Bet 2001 m po pralaimetu savivaldybiu rinkimu kuriuose PS dauguma gavo tik 113 savivaldybiu is 308 o PSD nugalejo 159 savivaldybese bei dar 28 ose valdzia atiteko komunistams ir 3 ose konservatoriams A Gutieresui teko atsistatydinti pirma laiko 2002 m parlamento rinkimuose PS gavo tik 95 PSD 102 vietas vyriausybe sudaryti buvo pavesta A Gutieresui bet netrukus desinieji sudare koalicija ir premjeru tapo 2005 m parlamento rinkimuose socialistai nugalejo vis labiau desiniojo centro pozicijas uzimancius socialdemokratus ir surinke 45 balsu gavo 121 vieta Premjeru tapo Zoze Sokratesas StrukturaTuri apie 100 000 nariu Auksciausias organas suvaziavimas kuriame renkamas Generalinis sekretorius Nacionaline komisija ir Sekretoriatas SI nare nuo 1976 m PES nare Generaliniai sekretoriai 1973 m Marijus Soaresas 1986 m Antonijus de Almeda Santusas 1986 m Viktoras Konstanciu 1989 m Zorze Sampajo 1992 m Antonio Gutieresas 2002 m Eduardas Fero Rodrigesas 2004 m zoze Sokratesas NuorodosOficiali svetaine Socialistu Internacionalas Archyvuota kopija 2006 04 23 is Wayback Machine projekto Europos socialistu partija