Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lorestanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Lorestano provincija
Lorestanas arba Luristanas (pers. لرستان = Lorestān, lūrų kalba: Loressu) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas daugausia lūrų, bachtiarų etninių grupių, kalbančių įvairiais lūrų kalbos dialektais. Manoma, kad visame regione gyvena apie 2,6 mln. lūrų.
| Didžiojo Irano regionas Lorestanas لرستان | |
|---|---|
| Šalis | vakarų Iranas |
| Tautos | lūrai |
| Kalba | lūrų kalba |
| Valstybės | (1155 m.-XVII a. pr.) (1148-1424) |
| Miestai | Choramabadas, Borudžerdas, , , Jasudžas |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas | |
Istorinis Lorestanas nesutampa su dabartine Lorestano provincija. Ji sudaro tik šiaurinę regiono dalį. Be jos Lorestanas apima ir gretimą rytų Chuzestaną, Čaharmahal ir Bachtiari, Kohgilujeho ir Bojer-Ahmado provincijas.
Geografija
Lorestanas geografiškai sutampa su Zagroso kalnais, kurie driekiasi Irano vakariniu pakraščiu ir atskiria Irano kalnyną nuo Mesopotamijos žemumų vakaruose. Tai – pailgas ruožas, šiaurėje, ties Kermanšachu pereinantis į Kurdistaną, o pietuose – į Farsą. Į vakarus nuo jo yra Chuzestano žemumos, o į rytus – Persijos Irakas.
Tai – labai kalnuotas kraštas, kur kai kurie kalnai siekia aukščiau sniego ribos. Aukščiausias kalnas regione yra Zard-Kuh, siekiantis 4,548 m aukščio. Tarp aukštų kalnų grandinių įsiterpę upių drėkinami slėniai. Svarbiausios regiono upės – Zajanderudas, Karunas ir kitos.
Istorija
Lorestanas yra vienas seniausiai įvairiais pavadinimais minimų Didžiojo Irano regionų. Per visą istoriją gretimoms tautoms, gyvenančioms vakarinėse derlingose žemumose, jis buvo žinomas kaip laukinių grėsmingų kalniečių kraštas. Šie kalniečiai ne kartą per istoriją užpuldavo Mesopotamiją. Vieni žymiausių tarp jų buvo Kasitai, II tūkst. pr. m. e. užvaldę Babiloniją.
I tūkst. pr. m. e. šį regioną valdė įvairios iranėnų dinastijos: Medų imperija, Achemenidų imperija. Per šį laikotarpį senieji vietos gyventojai (kasitai) buvo asimiliuoti, o kalnynas buvo iranizuotas: čia izoliuotose kalnų slėniuose ėmė formuotis lūrai ir kitos iranėnų gentys. Dar vėliau regioną valdė Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai.
VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, lūrai buvo islamizuoti, X a. regione įsitvirtino Bujidai. Nuo XI a. 100 metų valdė Seldžiukai.
Silpstant Seldžiukų imperijai, ji ėmė byrėti į atskiras valdas, vadinamuosius atabegatus. Tuo metu kalniečiai lūrai pirmą kartą istorijoje sukūrė nepriklausomas valstybes. Tai buvo dvi valstybės: nedidelėje šiaurinio Lorestano teritorijoje susiformavo (Lur-e-Kuchik), valdomas dinastijos (1155 m.-XVII a. pradžia), o likusiame Lorestane susiformavo (Lur-e-Bozourg), valdomas dinastijos (1148–1424), su sostine . Tai buvo didžiausias Lorestano istorijos suklestėjimas. Lūrų valstybės sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę ar autonomiją per Ilchanidų, ir Timūridų laikotarpius.
1424 m. Timūridas panaikino Didįjį Lorestaną, o atokesnis Mažasis Lorestanas išlaikė savo valdovų dinastiją iki XVII a. pabaigos, kuomet Safavidas Abasas I paalino paskutinįjį Choršidį, ir regioną atidav valdyti tiurkiškos kilmės giminei vietininko teisėmis.
Nepaisant to, atokus kalnuotas Lorestanas išlaikė nemažai autonomijos vėlesnių Irano dinastijų laikotarpiu. Tik 1936 m. Pehlevi galutinai nukariavo ir įjungė lūrus bei bachtiarus į Irano sudėtį.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lorestanas, Kas yra Lorestanas? Ką reiškia Lorestanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie istorinį regiona Apie administracinį vieneta ziurekite Lorestano provincija Lorestanas arba Luristanas pers لرستان Lorestan luru kalba Loressu regionas Artimuosiuose Rytuose Irano teritorijoje apgyvendintas daugausia luru bachtiaru etniniu grupiu kalbanciu įvairiais luru kalbos dialektais Manoma kad visame regione gyvena apie 2 6 mln luru Didziojo Irano regionas Lorestanas لرستانSalis vakaru IranasTautos luraiKalba luru kalbaValstybes 1155 m XVII a pr 1148 1424 Miestai Choramabadas Borudzerdas JasudzasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas Makranas Istorinis Lorestanas nesutampa su dabartine Lorestano provincija Ji sudaro tik siaurine regiono dalį Be jos Lorestanas apima ir gretima rytu Chuzestana Caharmahal ir Bachtiari Kohgilujeho ir Bojer Ahmado provincijas GeografijaLorestanas geografiskai sutampa su Zagroso kalnais kurie driekiasi Irano vakariniu pakrasciu ir atskiria Irano kalnyna nuo Mesopotamijos zemumu vakaruose Tai pailgas ruozas siaureje ties Kermansachu pereinantis į Kurdistana o pietuose į Farsa Į vakarus nuo jo yra Chuzestano zemumos o į rytus Persijos Irakas Tai labai kalnuotas krastas kur kai kurie kalnai siekia auksciau sniego ribos Auksciausias kalnas regione yra Zard Kuh siekiantis 4 548 m aukscio Tarp aukstu kalnu grandiniu įsiterpe upiu drekinami sleniai Svarbiausios regiono upes Zajanderudas Karunas ir kitos IstorijaSenoves Lorestano bronzos dirbinys apie 1000 m pr m e Lorestanas yra vienas seniausiai įvairiais pavadinimais minimu Didziojo Irano regionu Per visa istorija gretimoms tautoms gyvenancioms vakarinese derlingose zemumose jis buvo zinomas kaip laukiniu gresmingu kalnieciu krastas Sie kalnieciai ne karta per istorija uzpuldavo Mesopotamija Vieni zymiausiu tarp ju buvo Kasitai II tukst pr m e uzvalde Babilonija I tukst pr m e sį regiona valde įvairios iranenu dinastijos Medu imperija Achemenidu imperija Per sį laikotarpį senieji vietos gyventojai kasitai buvo asimiliuoti o kalnynas buvo iranizuotas cia izoliuotose kalnu sleniuose eme formuotis lurai ir kitos iranenu gentys Dar veliau regiona valde Seleukidai Arsakidai Sasanidai VII a Sasanidu imperija nukariavus Kalifatui lurai buvo islamizuoti X a regione įsitvirtino Bujidai Nuo XI a 100 metu valde Seldziukai Silpstant Seldziuku imperijai ji eme byreti į atskiras valdas vadinamuosius atabegatus Tuo metu kalnieciai lurai pirma karta istorijoje sukure nepriklausomas valstybes Tai buvo dvi valstybes nedideleje siaurinio Lorestano teritorijoje susiformavo Lur e Kuchik valdomas dinastijos 1155 m XVII a pradzia o likusiame Lorestane susiformavo Lur e Bozourg valdomas dinastijos 1148 1424 su sostine Tai buvo didziausias Lorestano istorijos suklestejimas Luru valstybes sugebejo issaugoti nepriklausomybe ar autonomija per Ilchanidu ir Timuridu laikotarpius 1424 m Timuridas panaikino Didįjį Lorestana o atokesnis Mazasis Lorestanas islaike savo valdovu dinastija iki XVII a pabaigos kuomet Safavidas Abasas I paalino paskutinįjį Chorsidį ir regiona atidav valdyti tiurkiskos kilmes giminei vietininko teisemis Nepaisant to atokus kalnuotas Lorestanas islaike nemazai autonomijos velesniu Irano dinastiju laikotarpiu Tik 1936 m Pehlevi galutinai nukariavo ir įjunge lurus bei bachtiarus į Irano sudetį