Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kermano sultonatas arba Kermano seldžiukai pers سلجوقیان کرمان Saljūqiyān i Kerman tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija
Kermano sultonatas
Kermano sultonatas, arba Kermano seldžiukai (pers. سلجوقیان کرمان = Saljūqiyān-i Kerman) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, Seldžiukų dinastijos atšaka. Ji valdė iš miesto dab. pietryčių Irane, ir didžiausio išsiplėtimo metu kontroliavo istorinį bei Omaną.
| سلجوقیان کرمان Saljūqiyān-i Kerman Kermano sultonatas | ||||
| Nominali Seldžiukų imperijos dalis | ||||
| ||||
| Sultonatas Seldžiukų imperijos sudėtyje | ||||
| Sostinė | , Kermanas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Sultonas | ||||
| 1041–1073 | Kavurdas | |||
| 1183–1187 | Mehmedšachas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Seldžiukų imperijos | 1041 m., 1041 | |||
| - Prijungta prie Chorezmo imperijos | 1196 m. | |||
Istorija
Seldžiukų valstybės pradžia buvo Partos ir Margianos regionuose (dab. Turkmėnija), iš kur du broliai ir vykdė karinius žygius prieš Gaznevidus. 1035 m. mūšyje prie Nasos ir 1040 m. Gaznevidų armijos buvo sutriuškintos, kas atidarė vartus Seldžiukams Irano kalnyno užkariavimui Iš karto po šio mūšio įvykusiame du broliai pasidalino įtakos sferomis. Tugrulbekas vykdė užkariavimus vakaruose (vakarų Iranas, Irakas, Azerbaidžanas, Mažoji Azija), o Čagribekas - rytuose (Chorasane). Pietrytinio Irano užkariavimas buvo patikėtas Čagribeko sūnui . Šis pradėjo karinius žygius 1041 m., o 1048 m. užėmė Kermano miestą, kurį iki tol valdė Bujidų dinastijos atšaka. Taip suformuota nauja valda ir pradėta atskira Seldžiukidų atšaka. Po sėkmingų jūrinių žygių, Kavurdo valdžią pripažino ir Omanas.
Kuomet Kavurdo brolis paveldėjo Seldžiukų imperijos sostą, 1067 m. jis nesėkmingai sukilo prieš brolį. Tą jis dar kartą padarė 1073 m., po Alp Arslano mirties. Tačiau jo sūnėnas sutriuškino Kavurdo armiją prie Hamadano, paėmė dėdę į nelaisvę ir nubaudė mirties bausme. Nepaisant to, Kavurdo įpėdiniams buvo paliktos valdos Kermano regione, ir šie toliau valdė tik nominaliai priklausomi.
Kermano sultonų sostine buvo , tačiau žiemas jie leisdavo , sename prekybiniame mieste, kuris aptarnavo karavanų kelius Irano kalnyne. Sultonai rūpinosi naujų karavansarajų statybomis ir skatino tiek jūrinę, tiek sausumos prekybą. Jų dėka visas regionas aktyviai įsitraukė į Šilko kelią. Taip pat buvo skatinamas švietimas ir kultūra, gausiai statomos mečetės, medresės, turgūs, ligoninės. Bardsiras garsėjo savo didele biblioteka. Tuo metu taip pat suklestėjo jūriniai uostai, tokie kaip , ir .
1057 m. mirus Seldžiukų sultonui , visas Chorasano regionas tapo neginamas. Čia vėl masiškai veržėsi tiurkų ogūzų gentys. Jos siaubė kadaise klestėjusius miestus, sunaikino žemyninę prekybą. 1170 m. mirus , laikais visas Kermano sultonatas buvo išgrobstytas. Paskutinieji sultonai perkėlė sostinę į Bamą. Paskutinis sultonas Mehmedšachas II, praradęs ir šią sostinę, išvyko į Farsą ir Iraką, tikėdamasis gauti pagalbos. Per tą laiką 1187 m. valdžią šalyje užgrobė vienos ogūzų genties vadas , vedęs Togrulšacho dukrą. 1196 m. valstybės likučius prisijungė Chorezmo imperija.
Valdovai
| Didžiojo Irano istorija | |
| Senovės Persijos istorija | |
| Rašidunai > Omejadai | |
| Abasidai | Tachiridai |
| Safaridai | |
| Bujidai | Samanidai |
| Gaznevidų dinastija | |
| Seldžiukai | |
| Chorezmidai | Guridai |
| Mongolų imperija | |
| Ilchanatas | |
| Timūridų dinastija | |
| Safavidų dinastija | |
| Afšaridai > | Duraniai |
| Kadžarai > | |
| Irano Islamo Respublika | Afganistanas, Turkestanas |
| Didžiojo Irano regionai: | |
| Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas | |
| Omano istorija |
| Omano imamatai: |
| > > |
| Svetimšalių valdymas: |
| Bujidai > Kermano sultonatas |
| Portugalai, Osmanai |
| Omano imperija: |
| (1624-1719) > |
| , , (1913-57) |
| Omanas, JAE |
| Valdovas | Valdymo metai | Giminystė |
| 1041–1073 | Čagribeko sūnus | |
| Kermanšachas | 1073–1074 | Kavurdo sūnus |
| 1074–1075 | Kavurdo sūnus | |
| 1075–1084 | Kermanšacho sūnus | |
| 1084–1096 | Kavurdo sūnus | |
| 1096–1101 | Turanšacho sūnus | |
| 1101–1142 | Kermanšacho sūnus | |
| 1142–1156 | Arslanšacho sūnus | |
| 1156–1169 | Mechmedšacho sūnus | |
| 1169–1174 | Togrulšacho sūnus | |
| 1174–1176 | Togrulšacho sūnus | |
| 1176–1183 | Togrulšacho sūnus | |
| 1183–1187 | Bahramšacho sūnus | |
| 1187-1196 | Togrulšacho žentas |
Išnašos
- Basan, Osman Aziz (2010). The Great Seljuqs: A History. Taylor & Francis.
- Рыжов К. В. . Сельджуки // Все монархи мира. Мусульманский Восток. VII—XV вв. — М.: Вече, 2004. — 544 с.
- Peacock, A.C.S., Early Seljuq History: A New Interpretation; New York, NY; Routledge; 2010
- Bosworth, C. E. (2004). The New Islamic Dynasties: a Chronological and Genealogical Manual. Edinburgh University Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kermano sultonatas, Kas yra Kermano sultonatas? Ką reiškia Kermano sultonatas?
Kermano sultonatas arba Kermano seldziukai pers سلجوقیان کرمان Saljuqiyan i Kerman tiurku kilmes Irano valdovu dinastija Seldziuku dinastijos atsaka Ji valde is miesto dab pietryciu Irane ir didziausio issipletimo metu kontroliavo istorinį bei Omana سلجوقیان کرمان Saljuqiyan i Kerman Kermano sultonatasNominali Seldziuku imperijos dalis 1041 1196 Location ofSultonatas Seldziuku imperijos sudetyjeSostine KermanasValdymo forma MonarchijaSultonas 1041 1073 Kavurdas 1183 1187 MehmedsachasEra Viduramziai Atskilo nuo Seldziuku imperijos 1041 m 1041 Prijungta prie Chorezmo imperijos 1196 m IstorijaSeldziuku valstybes pradzia buvo Partos ir Margianos regionuose dab Turkmenija is kur du broliai ir vykde karinius zygius pries Gaznevidus 1035 m musyje prie Nasos ir 1040 m Gaznevidu armijos buvo sutriuskintos kas atidare vartus Seldziukams Irano kalnyno uzkariavimui Is karto po sio musio įvykusiame du broliai pasidalino įtakos sferomis Tugrulbekas vykde uzkariavimus vakaruose vakaru Iranas Irakas Azerbaidzanas Mazoji Azija o Cagribekas rytuose Chorasane Pietrytinio Irano uzkariavimas buvo patiketas Cagribeko sunui Sis pradejo karinius zygius 1041 m o 1048 m uzeme Kermano miesta kurį iki tol valde Bujidu dinastijos atsaka Taip suformuota nauja valda ir pradeta atskira Seldziukidu atsaka Po sekmingu juriniu zygiu Kavurdo valdzia pripazino ir Omanas Kuomet Kavurdo brolis paveldejo Seldziuku imperijos sosta 1067 m jis nesekmingai sukilo pries brolį Ta jis dar karta padare 1073 m po Alp Arslano mirties Taciau jo sunenas sutriuskino Kavurdo armija prie Hamadano paeme dede į nelaisve ir nubaude mirties bausme Nepaisant to Kavurdo įpediniams buvo paliktos valdos Kermano regione ir sie toliau valde tik nominaliai priklausomi Safiabado karavansarajus statytas Seldziuku laikais Kermano sultonu sostine buvo taciau ziemas jie leisdavo sename prekybiniame mieste kuris aptarnavo karavanu kelius Irano kalnyne Sultonai rupinosi nauju karavansaraju statybomis ir skatino tiek jurine tiek sausumos prekyba Ju deka visas regionas aktyviai įsitrauke į Silko kelia Taip pat buvo skatinamas svietimas ir kultura gausiai statomos mecetes medreses turgus ligonines Bardsiras garsejo savo didele biblioteka Tuo metu taip pat suklestejo juriniai uostai tokie kaip ir 1057 m mirus Seldziuku sultonui visas Chorasano regionas tapo neginamas Cia vel masiskai verzesi tiurku oguzu gentys Jos siaube kadaise klestejusius miestus sunaikino zemynine prekyba 1170 m mirus laikais visas Kermano sultonatas buvo isgrobstytas Paskutinieji sultonai perkele sostine į Bama Paskutinis sultonas Mehmedsachas II prarades ir sia sostine isvyko į Farsa ir Iraka tikedamasis gauti pagalbos Per ta laika 1187 m valdzia salyje uzgrobe vienos oguzu genties vadas vedes Togrulsacho dukra 1196 m valstybes likucius prisijunge Chorezmo imperija ValdovaiDidziojo Irano istorijaSenoves Persijos istorijaRasidunai gt OmejadaiAbasidai TachiridaiSafaridaiBujidai SamanidaiGaznevidu dinastijaSeldziukaiChorezmidai GuridaiMongolu imperijaIlchanatasTimuridu dinastijaSafavidu dinastijaAfsaridai gt DuraniaiKadzarai gt Irano Islamo Respublika Afganistanas TurkestanasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas MakranasOmano istorijaOmano imamatai gt gt Svetimsaliu valdymas Bujidai gt Kermano sultonatasPortugalai OsmanaiOmano imperija 1624 1719 gt 1913 57 Omanas JAEValdovas Valdymo metai Giminyste1041 1073 Cagribeko sunusKermansachas 1073 1074 Kavurdo sunus1074 1075 Kavurdo sunus1075 1084 Kermansacho sunus1084 1096 Kavurdo sunus1096 1101 Turansacho sunus1101 1142 Kermansacho sunus1142 1156 Arslansacho sunus1156 1169 Mechmedsacho sunus1169 1174 Togrulsacho sunus1174 1176 Togrulsacho sunus1176 1183 Togrulsacho sunus1183 1187 Bahramsacho sunus1187 1196 Togrulsacho zentasIsnasosBasan Osman Aziz 2010 The Great Seljuqs A History Taylor amp Francis Ryzhov K V Seldzhuki Vse monarhi mira Musulmanskij Vostok VII XV vv M Veche 2004 544 s Peacock A C S Early Seljuq History A New Interpretation New York NY Routledge 2010 Bosworth C E 2004 The New Islamic Dynasties a Chronological and Genealogical Manual Edinburgh University Press