Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rumo sultonatas pers سلجوقیان روم Saljuqiyān e Rum turk Anadolu Selçuklu Devleti tiurkų kilmės valstybė seldžiukų dinast
Rumo sultonatas
Rumo sultonatas (pers. سلجوقیان روم = Saljuqiyān-e Rum, turk. Anadolu Selçuklu Devleti) – tiurkų kilmės valstybė, seldžiukų dinastijos atšaka, valdžiusi dalį Mažosios Azijos. Dar vadinama Konijos sultonatu pagal sostinę Ikonijų.
| سلجوقیان روم Saljūqiyān-i Rūm Rumo sultonatas | ||||
| sultonatas | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Sultonato plėtra XII-XIII a. | ||||
| Sostinė | Nikėja (1077–1096) Ikoniumas (1096–1308) (1211–1220) | |||
| Kalbos | persų kalba | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Sultonas | ||||
| 1077–1086 | Suleimanas ibn Kutalmišas | |||
| 1303–1308 | Mesudas II | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Seldžiukų imperijos | 1077 m., 1077 | |||
| - Nukariauja Karamanidai | 1308 m. | |||
Pavadinimas buvo kildinamas iš persiško žodžio Rum, reiškusio Bizantijos imperiją, kurios piliečiai save vadino romėnais, ir laikė tikraisiais Romos imperijos paveldėtojais. Sultonatas įsikūrė dalyje Bizantijos imperijos teritorijų, todėl taip ir vadinosi.
Istorija
Plečiantis Seldžiukų imperijai, 1070 m. jų karvedys Suleimanas ibn Kutulmišas laimėjo prieš Bizantijos imperiją. Šios pajėgoms traukiantis, Suleimanas nukariavo didžiąją dalį Mažosios Azijos, o 1077 m. pasiskelbė nepriklausomu nuo Seldžiukų sultono ir savo valstybės sostine padarė Nikėją. Po jo mirties 1086 m. sostą paveldėjo jo sūnus .
1096 m. Kilidž Arslanas pralaimėjo Pirmajam kryžiaus žygiui, kurio metu kryžiuočiai bandė susigrąžinti prarastas Bizantijos teritorijas Mažojoje Azijoje. Dėl to Rumo seldžiukai prarado beveik visas pajūrio sritis ir buvo priversti perkelti sostinę į Ikoniumą. Čia pavyko išlaikyti ir konsoliduoti didžiumą teritorijų, o jo sūnus nukariavo kitą Seldžiukų valstybę Danišmendus ir išsiplėtė į šiaurės rytus. Be to, šiam sultonui pavyko atlaikyti Trečiąjį kryžiaus žygį ir Bizantijos puolimus.
1196 m. po pilietinio karo valdžią paėmęs pradėjo karą prieš šiaurinę kaimynę Gruziją, kurį sugebėjo laimėti karalienė Tamara. 1204 m. mirus Suleimanui, 1205 m. valdžią Ikoniume paėmė , kurio valdymas pradėjo sultonato aukso amžių. Jam ir jo sūnums valdant, sultonatas užėmė , Saltukidų, valdas Armėnijos kalnyne. Jis išsiplėtė nuo Juodosios jūros šiaurėje iki Viduržemio jūros pietuose, o rytuose siekė Vano ežerą. Be to, laikinai sultonato vasalais tapo Trapezunto imperija ir Kilikijos Armėnija. Apie 1220 m. netgi buvo surengta jūrinė ekspedicija į Krymo pusiasalį.
valdymas (1237–1246) prasidėjo vidiniais sukilimais, kurie nusilpnino valstybę. 1242 m. Mažojoje Azijoje pasirodė mongolai, kurie Kiosedago mūšyje sutriuškino Rumo sultono pajėgas ir pavertė jį vasalu. Iš karto po to prasidėjo valstybės byrėjimas, o paskutiniųjų sultonų valdžia nesiekė toliau Konijos miesto. Buvusiose provincijose vienas po kito nepriklausomais skelbėsi emyrai (), kurie formavo savo beilikus, nepriklausomus nei nuo sultonų, nei nuo mongolų valdžios. 1308 m. buvo nužudytas Mesudas II ir jo sūnus Mesudas III. Tolimas Seldžiukų giminaitis bandė paimti valdžią Konijoje, tačiau 1328 m. visas šias teritorijas nukariavo , pabaigę sultonato egzistavimą.
Kultūra
Rumo Seldžiukai pirmieji į Mažąją Aziją atsinešė islamo religiją ir persišką kultūrą. Nepaisant to, kad dinastija savo kilme buvo tiurkiška, sultonato valstybinė kalba buvo persų, valdovai vadindavosi persiškais vardais, propagavo persišką meną ir architekūrą. Visoje sultonato teritorijoje buvo statomos rytietiškos mečetės. Jų pavyzdžiai – , Divrigio didžioji mečetė ir kt. Sultonate didžiąją dalį gyvenimo praleido žymus persų sufijų poetas Rumi, kuris čia parašė garsiausius savo kūrinius ir skleidė sufizmą.
Tačiau sultonato teritorijose gyveno daug vietinių gyventojų graikų, kurie buvo krikščionys ir tęsė senovės Romos bei Bizantijos kultūrinę tradiciją. Šios dvi kultūros Rumo sultonate po truputį maišėsi ir formavo kreolinę kultūrą, vėliau tapusią Osmanų imperijos kultūros pagrindu. Svarbi buvo ir armėnų kultūros įtaka. Nors sultonato egzistavimo pradžioje musulmonai tiurkai sudarė tik labai mažą gyventojų dalį ir vietinė graikų diduomenė su Bizantijos pagalba bandė juos akultūruoti, tai nepavyko. To priežastis buvo tiurkų genčių nevieningumas ir nuolat iš rytų plūstančios naujos klajoklių tiurkų gentys. Tai lėmė, kad krašto islamizacija ir tiurkizacija vyko greičiau, nei tiurkų lokalizacija.
Valstybė oficialiai išpažino sunizmo islamą ir palaikė gerus santykius su Abasidų kalifais. Klajoklių turkų išpažįstamas islamas, tuo tarpu turėjo daug šamanizmo bruožų, čia svarbų vaidmenį vaidino religiniai mokytojai dervišai. Jų tarpe tapo populiarus sufizmas, derinęs islamo mokymą su ezoteriniais ritualais ir mistika. Nors sultonato įsikūrimo pradžioje absoliučią daugumą gyventojų sudarė krikščionys graikai, jie gana sparčiai perėmė islamo religiją. Tai vyko dėl praktinių priežasčių, mažesnių mokesčių, o taip pat dėl sufizmo populiarumo. XIII a. viduryje apie 80 proc. gyventojų jau buvo musulmonai.
Ekonomika ir visuomenė
Sultonate buvo vystomas kelių tinklas, gausiai statomos pakelės stotys karavansarajai, kurių priskaičiuojama apie 100. Per Rumo teritorijas vyko intensyvi prekyba tarp Bizantijos ir Persijos. Užgrobę turtingos Bizantijos imperijos žemes, Rumo Seldžiukai gavo priėjimą prie Bizantijos aukso, kurio standartas iki tol palaikė ekonomikos balansą visoje Rytų Europoje. Sultonate kursavo auksinės Bizantijos nomizmos, ir tik Masudas I pradėjo kaldinti savo monetas.
Sultonato armijos pagrindą sudarė tiurkų ogūzų gentys, kurios dalijosi į 24 būrius, pavaldžius atskirų teritorijų emyrams. Jie buvo menkai priklausomi nuo centrinės valdžios. Taip pat svarbi armijos dalis buvo - per karo žygius pagrobti ar nupirkti vergai krikščionys, kurie būdavo atverčiami į islamo tikėjimą. Sultonai karams nevengė naudoti ir vietinių krikščionių, kurie savanoriškai priėmė islamą, vadinamųjų , o kai kuriais atvejais sudarydavo sąjungas su krikščioniškomis valstybėmis (pvz. Kilikijos Armėnija), kurios atsiųsdavo paramą kariais. Pasienio teritorijose buvo formuojami vadinamieji - sultonato tiesiogiai nekontroliuojamos žemės, tarnavusios kaip buferinės zonos. Jose buvo apgyvendinamos klajoklės tiurkų gentys, kurios pastoviai gindavo nuo priešų, o kartais rengdavo grobiamuosius žygius.
Sultonai
| Turkijos istorija |
| Mažosios Azijos istorija |
| Bizantijos imperija |
| Seldžiukų imperija |
| Rumo sultonatas |
| Kilikijos Armėnija, , Trapezunto imperija |
| Anatolijos beilikai |
| Osmanų imperija |
| Turkijos Respublika |
| Seldžiukidai | Valdymo metai |
| Suleimanas ibn Kutulmišas | 1077–1086 |
| 1092–1107 m. | |
| 1063 – 1072 m. | |
| 1107–1116 | |
| 1116–1156 | |
| 1156–1192 | |
| 1192–1196, 1205–1211 | |
| 1196–1204 | |
| 1204–1205 | |
| 1211–1220 | |
| 1220–1237 | |
| 1237–1246 | |
| 1246–1260 | |
| 1248–1265 | |
| 1249–1257 | |
| 1265–1284 | |
| 1284–1296, 1303–1308 | |
| 1298–1302 |
Išnašos
- Alexander Kazhdan, „Rūm“ The Oxford Dictionary of Byzantium (Oxford University Press, 1991), vol. 3, p. 1816.
- Anatolia in the period of the Seljuks and the „beyliks“, Osman Turan, The Cambridge History of Islam, Vol. 1A, ed. P.M. Holt, Ann K.S. Lambton and Bernard Lewis, (Cambridge University Press, 1995), 244–245.
- A.C.S. Peacock, „The Saliūq Campaign against the Crimea and the Expansionist Policy of the Early Reign of’Alā' al-Dīn Kayqubād“, Journal of the Royal Asiatic Society, Vol. 16 (2006), pp. 133–149.
- „A Rome of One’s Own: Reflections on Cultural Geography and Identity in the Lands of Rum“, Cemal Kafadar,Muqarnas, Volume 24 History and Ideology: Architectural Heritage of the „Lands of Rum“, Ed. Gülru Necipoğlu, (Brill, 2007), page 21.
- Kuran, Aptullah (1971). „Thirteenth and Fourteenth Century Mosques in Turkey“. Archaeology. 24: 234–54 – via JSTOR.
- Armenia during the Seljuk and Mongol Periods, Robert Bedrosian, The Armenian People From Ancient to Modern Times: The Dynastic Periods from Antiquity to the Fourteenth Century, Vol. I, Ed. Richard Hovannisian, (St. Martin’s Press, 1999), 250.
- DRM Peter. 2003. The Battle of Manzikert: Military Disaster or Political Failure? De Re Militari
- 林佳世子 『オスマン帝国500年の平和』 講談社〈興亡の世界史 : what is human history? ; 第10巻〉、2008年10月。
- Гордлевский В. А. Государство Сельджукидов Малой Азии. — Л.: Академии Наук СССР, 1941. — 200 с.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rumo sultonatas, Kas yra Rumo sultonatas? Ką reiškia Rumo sultonatas?
Rumo sultonatas pers سلجوقیان روم Saljuqiyan e Rum turk Anadolu Selcuklu Devleti tiurku kilmes valstybe seldziuku dinastijos atsaka valdziusi dalį Mazosios Azijos Dar vadinama Konijos sultonatu pagal sostine Ikoniju سلجوقیان روم Saljuqiyan i Rum Rumo sultonatassultonatas 1077 1308HerbasLocation ofSultonato pletra XII XIII a Sostine Nikeja 1077 1096 Ikoniumas 1096 1308 1211 1220 Kalbos persu kalbaValdymo forma MonarchijaSultonas 1077 1086 Suleimanas ibn Kutalmisas 1303 1308 Mesudas IIEra Viduramziai Atskilo nuo Seldziuku imperijos 1077 m 1077 Nukariauja Karamanidai 1308 m Pavadinimas buvo kildinamas is persisko zodzio Rum reiskusio Bizantijos imperija kurios pilieciai save vadino romenais ir laike tikraisiais Romos imperijos paveldetojais Sultonatas įsikure dalyje Bizantijos imperijos teritoriju todel taip ir vadinosi IstorijaPleciantis Seldziuku imperijai 1070 m ju karvedys Suleimanas ibn Kutulmisas laimejo pries Bizantijos imperija Sios pajegoms traukiantis Suleimanas nukariavo didziaja dalį Mazosios Azijos o 1077 m pasiskelbe nepriklausomu nuo Seldziuku sultono ir savo valstybes sostine padare Nikeja Po jo mirties 1086 m sosta paveldejo jo sunus 1096 m Kilidz Arslanas pralaimejo Pirmajam kryziaus zygiui kurio metu kryziuociai bande susigrazinti prarastas Bizantijos teritorijas Mazojoje Azijoje Del to Rumo seldziukai prarado beveik visas pajurio sritis ir buvo priversti perkelti sostine į Ikoniuma Cia pavyko islaikyti ir konsoliduoti didziuma teritoriju o jo sunus nukariavo kita Seldziuku valstybe Danismendus ir issiplete į siaures rytus Be to siam sultonui pavyko atlaikyti Treciajį kryziaus zygį ir Bizantijos puolimus Mazoji Azija 1210 m 1196 m po pilietinio karo valdzia paemes pradejo kara pries siaurine kaimyne Gruzija kurį sugebejo laimeti karaliene Tamara 1204 m mirus Suleimanui 1205 m valdzia Ikoniume paeme kurio valdymas pradejo sultonato aukso amziu Jam ir jo sunums valdant sultonatas uzeme Saltukidu valdas Armenijos kalnyne Jis issiplete nuo Juodosios juros siaureje iki Vidurzemio juros pietuose o rytuose sieke Vano ezera Be to laikinai sultonato vasalais tapo Trapezunto imperija ir Kilikijos Armenija Apie 1220 m netgi buvo surengta jurine ekspedicija į Krymo pusiasalį valdymas 1237 1246 prasidejo vidiniais sukilimais kurie nusilpnino valstybe 1242 m Mazojoje Azijoje pasirode mongolai kurie Kiosedago musyje sutriuskino Rumo sultono pajegas ir paverte jį vasalu Is karto po to prasidejo valstybes byrejimas o paskutiniuju sultonu valdzia nesieke toliau Konijos miesto Buvusiose provincijose vienas po kito nepriklausomais skelbesi emyrai kurie formavo savo beilikus nepriklausomus nei nuo sultonu nei nuo mongolu valdzios 1308 m buvo nuzudytas Mesudas II ir jo sunus Mesudas III Tolimas Seldziuku giminaitis bande paimti valdzia Konijoje taciau 1328 m visas sias teritorijas nukariavo pabaige sultonato egzistavima KulturaNigdes meceteRaudonasis bokstas Alanijoje Rumo Seldziukai pirmieji į Mazaja Azija atsinese islamo religija ir persiska kultura Nepaisant to kad dinastija savo kilme buvo tiurkiska sultonato valstybine kalba buvo persu valdovai vadindavosi persiskais vardais propagavo persiska mena ir architekura Visoje sultonato teritorijoje buvo statomos rytietiskos mecetes Ju pavyzdziai Divrigio didzioji mecete ir kt Sultonate didziaja dalį gyvenimo praleido zymus persu sufiju poetas Rumi kuris cia parase garsiausius savo kurinius ir skleide sufizma Taciau sultonato teritorijose gyveno daug vietiniu gyventoju graiku kurie buvo krikscionys ir tese senoves Romos bei Bizantijos kulturine tradicija Sios dvi kulturos Rumo sultonate po truputį maisesi ir formavo kreoline kultura veliau tapusia Osmanu imperijos kulturos pagrindu Svarbi buvo ir armenu kulturos įtaka Nors sultonato egzistavimo pradzioje musulmonai tiurkai sudare tik labai maza gyventoju dalį ir vietine graiku diduomene su Bizantijos pagalba bande juos akulturuoti tai nepavyko To priezastis buvo tiurku genciu nevieningumas ir nuolat is rytu plustancios naujos klajokliu tiurku gentys Tai leme kad krasto islamizacija ir tiurkizacija vyko greiciau nei tiurku lokalizacija Valstybe oficialiai ispazino sunizmo islama ir palaike gerus santykius su Abasidu kalifais Klajokliu turku ispazįstamas islamas tuo tarpu turejo daug samanizmo bruozu cia svarbu vaidmenį vaidino religiniai mokytojai dervisai Ju tarpe tapo populiarus sufizmas derines islamo mokyma su ezoteriniais ritualais ir mistika Nors sultonato įsikurimo pradzioje absoliucia dauguma gyventoju sudare krikscionys graikai jie gana sparciai pereme islamo religija Tai vyko del praktiniu priezasciu mazesniu mokesciu o taip pat del sufizmo populiarumo XIII a viduryje apie 80 proc gyventoju jau buvo musulmonai Ekonomika ir visuomeneHanabado karavansarajusKaichosrovo II dirhamas Sultonate buvo vystomas keliu tinklas gausiai statomos pakeles stotys karavansarajai kuriu priskaiciuojama apie 100 Per Rumo teritorijas vyko intensyvi prekyba tarp Bizantijos ir Persijos Uzgrobe turtingos Bizantijos imperijos zemes Rumo Seldziukai gavo priejima prie Bizantijos aukso kurio standartas iki tol palaike ekonomikos balansa visoje Rytu Europoje Sultonate kursavo auksines Bizantijos nomizmos ir tik Masudas I pradejo kaldinti savo monetas Sultonato armijos pagrinda sudare tiurku oguzu gentys kurios dalijosi į 24 burius pavaldzius atskiru teritoriju emyrams Jie buvo menkai priklausomi nuo centrines valdzios Taip pat svarbi armijos dalis buvo per karo zygius pagrobti ar nupirkti vergai krikscionys kurie budavo atverciami į islamo tikejima Sultonai karams nevenge naudoti ir vietiniu krikscioniu kurie savanoriskai prieme islama vadinamuju o kai kuriais atvejais sudarydavo sajungas su krikscioniskomis valstybemis pvz Kilikijos Armenija kurios atsiusdavo parama kariais Pasienio teritorijose buvo formuojami vadinamieji sultonato tiesiogiai nekontroliuojamos zemes tarnavusios kaip buferines zonos Jose buvo apgyvendinamos klajokles tiurku gentys kurios pastoviai gindavo nuo priesu o kartais rengdavo grobiamuosius zygius SultonaiTurkijos istorijaMazosios Azijos istorijaBizantijos imperijaSeldziuku imperijaRumo sultonatasKilikijos Armenija Trapezunto imperijaAnatolijos beilikaiOsmanu imperijaTurkijos RespublikaSeldziukidai Valdymo metaiSuleimanas ibn Kutulmisas 1077 10861092 1107 m 1063 1072 m 1107 11161116 11561156 11921192 1196 1205 12111196 12041204 12051211 12201220 12371237 12461246 12601248 12651249 12571265 12841284 1296 1303 13081298 1302IsnasosAlexander Kazhdan Rum The Oxford Dictionary of Byzantium Oxford University Press 1991 vol 3 p 1816 Anatolia in the period of the Seljuks and the beyliks Osman Turan The Cambridge History of Islam Vol 1A ed P M Holt Ann K S Lambton and Bernard Lewis Cambridge University Press 1995 244 245 A C S Peacock The Saliuq Campaign against the Crimea and the Expansionist Policy of the Early Reign of Ala al Din Kayqubad Journal of the Royal Asiatic Society Vol 16 2006 pp 133 149 A Rome of One s Own Reflections on Cultural Geography and Identity in the Lands of Rum Cemal Kafadar Muqarnas Volume 24 History and Ideology Architectural Heritage of the Lands of Rum Ed Gulru Necipoglu Brill 2007 page 21 Kuran Aptullah 1971 Thirteenth and Fourteenth Century Mosques in Turkey Archaeology 24 234 54 via JSTOR Armenia during the Seljuk and Mongol Periods Robert Bedrosian The Armenian People From Ancient to Modern Times The Dynastic Periods from Antiquity to the Fourteenth Century Vol I Ed Richard Hovannisian St Martin s Press 1999 250 DRM Peter 2003 The Battle of Manzikert Military Disaster or Political Failure De Re Militari 林佳世子 オスマン帝国500年の平和 講談社 興亡の世界史 what is human history 第10巻 2008年10月 Gordlevskij V A Gosudarstvo Seldzhukidov Maloj Azii L Akademii Nauk SSSR 1941 200 s